Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, išteisintajam T. M., jo gynėjui advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. išteisintas pagal BK 192 str. 1 d. ir BK 204 str. 2 d., kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. buvo kaltinamas pagal BK 192 str. 1 d. tuo, kad 2011 m. spalio 16–25 dienomis, nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, laikė 374 vnt. neteisėtų kopijų kompaktinių plokštelių su (duomenys neskelbtini), priklausančių „(duomenys neskelbtini)“ kodo kompiuterinėmis programomis (žaidimais), kurių bendra vertė mažmenine pardavimo kaina 19 242,30 Lt, komercijos tikslais, tai yra minėtu adresu įrengęs dvi kompiuterines vietas žaidimams, suteikdamas galimybę žaisti asmenims žaidimus, panaudojant neteisėtas kompaktinių diskų kopijas, už tai gaunant piniginį atlygį.

Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 204 str. 2 d. tuo, kad 2011 m. spalio 16–25 dienomis nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo pasinaudojo nedideliu prekių kiekiu, pažymėtų svetimais prekių ženklais, kurių apipavidalinimas, kokybė ir laikmenos tipai neatitinka teisėtų gamintojų gaminamoms originalioms „(duomenys neskelbtini)“ kodo prekėms keliamų reikalavimų, o būtent 374 vnt. kompaktinių plokštelių, pažymėtų Jungtinės Karalystės įmonei (duomenys neskelbtini) ir Japonijos įmonei (duomenys neskelbtini) INC priklausančiais ir registruotais žodiniais ir figūriniais prekių ženklais, kurių bendra vertė mažmenine pardavimo kaina 19 242,30 Lt, nuomojo komerciniais tikslais, leisdamas asmenims jomis už piniginį atlygį naudotis, žaisti tam tikslui įrengtose dvejose kompiuterinėse vietose, ir dėl to teisėtiems prekių gamintojams padarė bendrą 19 242,30 Lt žalą.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, kuriuo T. M. nuteisti: pagla BK 192 str. 1 d. - 9 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti visuomenės labui po 30 val. per mėnesį; pagal BK 204 str. 2 d. - 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti visuomenės labui po 30 val. per mėnesį. Vadovaujantis BK 63 str., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 10 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant dirbti visuomenės labui po 30 val. per mėnesį. Skunde prokuroras teigia, kad teismas rėmėsi tik išteisintojo T. M. pateikta versija, rėmėsi jo nenuosekliais ir prieštaraujančiais vienus kitiems parodymais, tačiau nevertino kitų byloje surinktų įrodymų, t. y. liudytojų A. K. ir S. P. parodymų, nepagrįtai atsisakė apžiūrėti suklastotas kompaktines plokšteles. Skunde teigiama, kad atsižvelgiant į T. M. išsilavinimą, pas jį rastą įrangą, jos kiekį, kompaktinių plokštelių kiekį, jo paties parodymus, matyti, jog T. M. puikiai supranta ir išmano apie kompiuterius žaidimus, skiria originalius ir klastotus žaidimus, žino jų kainas. Todėl prokuroras mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog T. M. neteisėtas kūrinių kopijas laikė komercijos tikslais, gaunant ekonominę naudą, o ne asmeninmas naudojimui, ko teismas, prokuroro nuomone, tinkamai nemotyvavo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras savo apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, nes T. M. pagal BK 192 str. 1 d., 204 str. 2 d. išteisintas nepagrįstai, todėl skunde nurodoma, kad toks nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo T. M. turi būti nuteistas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą. Tačiau sutikti su prokuroro skundo motyvais ir tų motyvų pagrindu padaryta išvada negalima, kadangi abiejų šių nusikalstamų veikų atžvilgiu nepakanka įrodyti neteisėtų kompaktinių plokštelių kopijų laikymo faktą, ko neneigia ir pats T. M.. Šiuo atveju būtina įrodyti, kad T. M. nustatytomis aplinkybėmis laikė nurodytas plokšteles komercijos tikslais bei neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo pasinaudojo nedideliu prekių kiekiu, pažymėtų svetimais prekių ženklais, t. y. jas nuomavo komerciniais tikslais, leisdamas asmenims jomis už piniginį atlygį naudotis, žaisti tam tikslui įrengtose dvejose kompiuterinėse vietose. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje dėl abiejų nurodytų nusikalstamų veikų nebuvo nesurinkta pakankamai ir patikimų įrodymų, jog T. M. iš būtent tų 374 vnt. neteisėtų kopijų kompaktinių plokštelių (žaidimų) galėjo gauti, turėjo tikslą gauti ar gavo kokią nors komercinę naudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iš­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iš­va­das dėl ape­lia­ci­nio skun­do es­mės neturi būti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mą į kiek­vie­ną ar­gu­men­tą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. M. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 192 str. 1 d., 204 str. 2 d. ir dėl šių veikų pastarasis išteisintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija sutinka, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai trūkumai ir klaidos, kurie įvardinti skundžiama nuosprendyje, užkirto kelią paneigti T. M. versiją, jog kaltinime nurodytos 374 vnt. (duomenys neskelbtini) neteisėtų kopijų kompaktinės plokštelės (žaidimai) niekad nebuvo laikomi ar naudojami komercijos tikslais, nes ir kompiuterinė įranga tose žaimų vietose stovėjo kita, pritaikyta atkurti (duomenys neskelbtini) žaidimų versijoms. Dėl minėtų priežasčių nepaneigti ir T. M. aiškinimai, jog net ir pakeitus (duomenys neskelbtini) įrangą į jo tuomet turėtą (duomenys neskelbtini) versiją, nebūtų galima panaudoti minėtų neteisėtų plokštelių komercijos tikslais, nes jų, neoriginalių, ta įranga tiesiog „neskaitė“, neatkūrinėjo. Darydamas išvadas dėl T. M. kaltės nebuvimo, apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiagą, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir tas išvadas pagrindžiančiais motyvais, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio pagrįstumui. Tuo pagrindu prokuroro skundo argumentai dėl netinkamo T. M. parodymų vertinimo, kitų byloje esančių įrodymų nevertinimo atmetami kaip nepagrįsti. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, T. M. parodymus, vien tai, kad T. M. supranta ir išmano apie kompiuterius žaidimus, gali skirti originalius ir klastotus žaidimus, žino jų kainas, dar neduoda pagrindo patvirtinti prokuroro skunde esančius teiginius, kad bylos duomenimis įrodyta, jog T. M. neteisėtas kūrinių kopijas laikė komercijos tikslais, gaunant ekonominę naudą. Kitų šiuos prokuroro teiginius patvirtinančių duomenų byloje surinkta nebuvo.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ir priimti naują, kuriuo T. M. nuteisti pagal BK 192 str. 1 d., 204 str. 2 d., kaip to prašoma prokuroro apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokuroro apeliacinį skundą atmesti.