Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

2021-12-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A9.-1813-548/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
A9.-1813-548/2021
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00176-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ričardas Juodis (pirm.)
Pažeidėjas
K. J.
Institucija
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A9.-1813-548/2021Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00176-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 10; 21.9.10; 21.9.11 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gruodžio 1 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., jo atstovei advokatei E. G.,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 4 d. apie 11.25 val. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus, adresu (duomenys neskelbtini), pasimatymų biure dirbanti Saugumo valdymo skyriaus jaunesnioji specialistė Ž. R. priėmė iš K. J. siuntinį, kuris buvo skirtas (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigados nuteistajam S. Š.. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus vyresnysis specialistas D. K. ir šio skyriaus specialistas M. S. atliko perduotų daiktų: žaidimų kompiuterio „XBOX ONE“ (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrovėjo su HDMI laidu ir žaidimų pulto patikrinimą. Tikrindami Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigados nuteistajam S. Š. perduotą siuntinį, išardžius siuntinyje buvusį žaidimą „XBOX ONE“, jo viduje buvo rasti trys mobiliojo ryšio telefonai: „Iphone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Huawei“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), „Huawei“, IMEI Nr. nenustatytas, „Wifi Bluetooth“ modulis, leidžiantis prisijungti prie interneto. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais K. J. neteisėtai perdavė daiktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, bet žino, kad tai buvo penktadienis, kai jo pažįstamo L. R. draugas A. T., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, paskambino jam ir paprašė atvežti kompiuterį, nes jo draugas, vardu E., pavardės jo nežino, pats kompiuterio jam atvežti negali. Negali pasakyti, kodėl E. iš karto nenuvežė to kompiuterio nuteistajam A. T., tačiau jam buvo nurodyta, kad reikia kompiuterį nuvežti į taisyklą, o po to į Pravieniškes. A. T. davė E. jo numerį, kuris su juo susisiekė ir liepė jam atvažiuoti iki jo namų ir jį paimti, po to nuvežti kompiuterį į taisyklą, o iš taisyklos nuvežti kompiuterį į pataisos namus. E. jam už tai pasiūlė 50 eurų, bet gavo tik 30 eurų. Atlygis buvo skirtas už kurą. Jam neatrodė, kad tai didelė suma, nes tuo metu nedirbo, jam reikėjo pinigų. Jis nuvažiavo pas E., jį paėmė ir kartu su juo nuvežė kompiuterį į taisyklą, kad patikrintų kompiuterį, nes jame nebuvo WIFI, kitų programų. Jis kompiuterį nuvežė į taisyklą, esančią (duomenys neskelbtini). E. nurodė važiuoti į šią taisyklą, nors siūlė vežti į kitą taisyklą, kurią žinojo iš anksčiau, tačiau kodėl jam buvo nurodyta būtent ši taisykla, negali pasakyti. Kai nuvažiavo iki taisyklos, į patikrinimą ėjo kartu su E., tačiau nežino, kodėl taip pasielgė. Kažkur apie 25 min. laukė kol kompiuterį patikrins ir tada jiems kompiuterį atidavė. Jiems jokių bevielio ryšio WIFI plokštelių neatidavė. Po to jie iš karto nuvežė kompiuterį į pataisos namus, esančius Pravieniškėse, kad kompiuteris būtų perduotas nuteistajam. Visą laiką, kol važiavo į Pravieniškes, kompiuteris buvo padėtas ant galinės sėdynės, o E. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, nebuvo paėmęs kompiuterio. Atvykus į Pravieniškių pataisos namų – atvirąją koloniją, E. norėjo priduoti kompiuterį, bet neturėjo asmens dokumento. Todėl jis paėmė ir pridavė kompiuterį pataisos namuose. Po kiek laiko gavo šaukimą atvykti į pataisos namus, kur jam pasakė, kad tame kompiuteryje, kurį jis pridavė, rado neleistinų daiktų. Mano, kad juo galėjo pasinaudoti. Negali pasakyti, kaip kompiuteryje atsirado draudžiami daiktai, jis tik paėmė kompiuterį ir iš kart nuvežė į Pravieniškes ir jį ten pridavė. Be to, jis pažymą, kurią gavo taisykloje, skaitė ir matė, kad joje nebuvo nurodyti jokie rasti draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai, tačiau jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo. Taip pat negali paaiškinti, kodėl paaiškinime nurodyta, kad jis 2021 m. gegužės 10 d. vežė kompiuterį, nors jį vežė 2021 m. balandžio 30 d., gal tiesiog rašydamas suklydo, be to jam liepė taip rašyti pataisos pareigūnai.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas P. S. paaiškino, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių meistru, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pamena, kad tvarkė kažkokią žaidimų konsolę. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. nepamena, kadangi su klientais nebendrauja, jų nemato. Pas juos yra vadybininkai, kurie ir bendrauja su klientais. Jis patikrinęs kompiuterį atiduoda atgal vadybininkui. Tai, kad jo tikrintoje konsolėje vėliau buvo rasti draudžiami daiktai, tai galėjo būti taip, kad atnešus konsolę jau buvo įdėti šie telefonai, nes konsolės iki tiek, kiek nurodyta fotonuotraukoje, nebuvo išardęs, t. y. nebuvo nuimtas metalinis „šarvas“, kur matosi visi įrenginiai. Jeigu bevartant konsolę girdėtų, jog kažkas viduje yra, tai tada būtų ardoma toliau, bet šiuo atveju to nebuvo, nes nieko nesigirdėjo, kad kažkas konsolėje yra. Jeigu išardžius konsolę būtų matoma, kad jame yra kažkokie telefonai, tai tada būtų išimti gamykliškai įrengti įrenginiai kartu su telefonais ir atiduota asmeniui. Šiuo atveju, jis nepastebėjo, kad konsolėje buvo kažkokie daiktai, nes tikrinant vis tiek ji yra vartoma. Nebent daiktai būtų storai kažkuo apvynioti, kad negalėtų slankioti, kadangi metalinė plokštė prispaudžia daiktus, kas galėjo nutikti ir šioje konsolėje. Tačiau tam, kad įdėti telefonus į konsolę, reikia ją pilnai išardyti, nuimti korpuso elementus. Tai sudaro apie 7-8 varžtai, tada nusiima vadinamas „šarvas“, tada būtų galima įdėti telefonus. Šį išardymą gali padaryti ir paprastas asmuo, pažiūrėjęs internete vaizdo medžiagas apie konsolių išardymą, tereikia tik atsuktuvų. Visas šis procesas gali užtrukti apie 20 min. Jo nuomone, asmuo, gavęs pažymą, į konsolę gali pats lengvai įdėti draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus. Paprastai kompiuteriai, kurie po to perduodami į pataisos namus, atnešami tikslu tam, kad būtų iš jų išimamos kameros, bluetooth‘as, bevielis ryšys WIFI, išskirtinais atvejais prašoma išimti kolonėlę. Tokie patikrinimai daug laiko neužima, jeigu nėra kitų darbų. Būna atvejų, kai atneša kompiuterį, kuris yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos, o po to vėl atgal grąžinami, tai dažniausiai šių įrenginių jau nebūna, tai tiesiog yra pažymima, kad šių įrenginių nėra. Pažymos nėra privalomos, kai vis atneša kompiuterį patikrinimui, tačiau visada jų prašo. Dažniausiai dėl šių pažymų ir ateina asmenys, nes be šios pažymos, kiek jam yra žinoma, perduodamų daiktų nepriima pataisos įstaigoje. Tačiau negali pasakyti, kiek laiko ta pažyma galioja, jie tik pažymoje nurodo, kokie įrenginiai yra pašalinti arba nerasti. Be to, jie neklijuoja jokių plombų, kad nebūtų galima atsukti konsolių, kompiuterių ir įdėti draudžiamų daiktų, nes žino, kad pataisos įstaigoje vis tiek tikrina kompiuterius.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. S. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 4 d. 11.25 val. tikrinant per rentgeno aparatą nuteistajam S. Š. perduotą siuntinį – žaidimų konsolę pastebėta, kad viduje konsolės yra kažkokie pašaliniai daiktai. Konsolę perdavė D. K., kuris ją išardęs joje rado tris telefonus ir bevielio ryšio WIFI modemą. Negali pasakyti kada ši konsolė buvo įnešta į pataisos namus, tačiau iš pasimatymų biuro gavo 2021 m. gegužės 4 d. Pasimatymų biure prie šių daiktų turi priėmimą tik pataisos namų darbuotojos, o kai daiktai būna perduodami jiems, tai jie saugo pas juos sandėlyje, kurį prižiūri jis ir D. K.. Todėl negalėjo būti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 4 d., į konsolę kas nors iš darbuotojų pataisos namuose būtų įdėję draudžiamus daiktus į konsolę.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. K. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 4 d. iš pasimatymų biuro su visais užpildytais dokumentais gavo nuteistajam S. Š. perduotą kompiuterinių žaidimų aparatą. Tuo metu buvo iškviestas nuteistasis ir jo akivaizdoje patikrino šį kompiuterį, kuriame rado neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų. Prieš tai jo kolega buvo peršvietęs rentgenu šią konsolę. Kodėl jiems konsolė buvo atiduota tik 2021 m. gegužės 4 d., o ne 2021 m. balandžio 30 d., pasakyti negali.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja Ž. R. paaiškino, kad dirba pasimatymų skyriuje, kuriame priima lankytojus einančius pas nuteistuosius, taip pat atneštus daiktus. Šiuos daiktus padeda saugykloje, tarnybinėse patalpose. Į šias patalpas gali įeiti tik pasimatymų skyriaus darbuotojos, tarp jų ir ji. Taip pat nurodė, kad tas patalpas valo nuteistieji, tačiau juos prižiūri darbuotojai ir nuteistieji patalpose vieni nėra paliekami.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo K. J. atstovė E. G. nurodė, kad rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2021 m. balandžio 30 d., kai buvo perduota žaidimų konsolė į pataisos namus, jokių draudžiamų daiktų nebuvo. Tai patvirtinta ir išrašyta pažyma, kurioje nurodyta, kokių įrenginių šioje konsolėje nebuvo. Be to, nėra rašytinės medžiagos, jog tą pačią dieną buvo atlikta perduoto daikto patikra. Nagrinėjamu atveju, nėra K. J. nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios padarius šį administracinį nusižengimą. Jo perduoti daiktai buvo prieš 20 min. patikrinti institucijos, kuri tikrina kompiuterius, apie tai išduota pažyma, todėl jeigu kažkas netinkamai atliko darbą, tai yra pareigūnė, kuri pasimatymų skyriuje priėmė šią konsolę arba asmenys, kurie atliko šio kompiuterio patikrinimą, o vėliau išdavė tai patvirtinančią pažymą, kad viskas yra gerai. Atstovė nurodė, kad nėra patvirtinta jokia daiktų saugojimo tvarka pataisos namuose. Be to, remiantis liudytojų parodymais, šiose saugojimo patalpose nėra įrengta jokia speciali apsaugos įranga, kuri saugotų šia patalpą. Į šias patalpas galėjo pakliūti ne tik pareigūnai, bet ir nuteistieji, kuriems yra pavesta atlikti tam tikrus darbus. Nurodo, kad byloje nėra pašalintos abejonės, kad būtent K. J. perdavė tuos draudžiamus daiktus, kurie buvo rasti konsolėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad K. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose, sulaikytųjų sulaikymo vietose laikomiems asmenims arba neteisėtą daiktų ir reikmenų gavimą iš šių asmenų.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė medžiaga, pagal kurią buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, yra: Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos specialistės E. Š. 2021 m. birželio 7 d. K. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir K. J. sutikimas su pažeidimo faktu, tačiau teigia, kad pažeidimą padarė ne jis, o kitas asmuo, kurį iš matymo pažįsta, bet nežino nei vardo, nei pavardės (b. l. 5-6); 2021 m. gegužės 10 d. daiktų perdavimo-priėmimo aktas (b. l. 7); Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyresniojo specialisto D. K. ir specialisto M. S. 2021 m. gegužės 4 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2021 m. gegužės 4 d. tikrinant nuteistajam S. Š. perduotą žaidimų kompiuterį „XBOX ONE“, kurį nuteistajam pagal prašymą perdavė K. J., ir jį išardžius, viduje buvo pastebėti paslėpti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąraše nenumatyti daiktai: mobilaus ryšio telefonai „Iphone“, „Huawei“ (du vienetai), „Wifi Bluetooth“ modulis, leidžiantis prisijungti prie interneto (b. l. 8-9); K. J. 2021 m. balandžio 30 d. prašymas leisti perduoti elektros prietaisus nuteistajam, kuriuo K. J. prašė nuteistajam S. Š. perduoti šiuos elektros prietaisus: žaidimų konsolę „ XBOX ONE“, pakrovėją su HDMI laidu, žaidimo pultą (b. l. 10); fotonuotraukos, kuriose matoma „XBOX“ žaidimų konsolė, jos viduje – į polietileninę plėvelę susukti daiktai. Polietileninėje plėvelėje susukti daiktai: trys mobilaus ryšio telefonai ir modemas (b. l. 11-13); K. J. 2021 m. gegužės 25 d. paaiškinimas, jog jis nežinojo, kad perduotame kompiuteryje yra įdėti draudžiami daiktai (b. l. 17), kita bylos rašytinė medžiaga.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „ Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 20.4 punkte išvardinti elektros prietaisai, kuriuos leidžiama įsigyti ir turėti nuteistiesiems. Mobiliojo ryšio telefonai bei „Wifi bluetooth“ modulis, leidžiantis prisijungti prie interneto nėra įtraukti į šį sąrašą, todėl jų turėjimas yra negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J. tiek 2021 m. gegužės 25 d. savo pasiaiškinime, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad nežinojo, jog žaidimų konsolėje yra draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai – mobilaus ryšio telefonai ir „Wifi bluetooth“ modulis. Teismo posėdžio metu K. J. paaiškino, kad jis negalėjo įdėti šių daiktų, nes tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 30 d., nuvežė žaidimų konsolę į kompiuterių taisyklą, o iš jos – į Pravieniškes. Jis niekaip negalėjo įdėti aukščiau paminėtų draudžiamų daiktų.

Teismas tokius K. J. paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms, liudytojų P. S., M. S., D. K., Ž. R. parodymams, duotiems teisme, rašytinei bylos medžiagai.

Pirmiausia pažymėtina, jog K. J. negalėjo paaiškinti, kokiu būdu atsirado žaidimų konsolėje draudžiami daiktai, teigė, jog juo galėjo pasinaudoti. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. S. ir D. K. paaiškino, jog jie gautus iš pasimatymų skyriaus daiktus patikrina juos per rentgeno aparatą, o kai randa kažkokių neleistinų daiktų, tai išardo. Šiuo atveju konsolėje jie rado tris mobilaus ryšio telefonus ir „Wifi bluetooth“ modulį, kurie buvo apvynioti polietilenine plėvele. Kaip matyti iš bylos medžiagos žaidimų konsolė atnešta ir perduota pataisos namuose 2021 m. balandžio 30 d., o tik 2021 m. gegužės 4 d. buvo perduota tikrinimui, tačiau kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. S. ir D. K., tokia situacija susiklostė dėl to, kad žaidimų konsolė buvo perduota penktadienį, o pasimatymų skyrius dirba ir savaitgaliais, tačiau jie nedirba, tuo tarpu pirmadienį nedirba pasimatymų skyrius, todėl antradienį, t. y. 2021 m. gegužės 4 d., ir buvo atiduota žaidimų konsolė patikrinimui. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teigė, kad per šį laikotarpį galėjo iš darbuotojų įdėti draudžiamus daiktus į žaidimų konsolę. Šiuos teiginius paneigia liudytojai M. S., D. K. bei Ž. R., kurie nurodė, kad patalpose, kur yra saugomi perduotini nuteistiesiems daiktai, niekas, išskyrus pataisos įstaigos darbuotojus, nebūna. Taigi, draudžiami daiktai, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. gegužės 4 d., niekaip negalėjo būti įdėti į žaidimų konsolę. Iš to darytina išvada, kad draudžiami daiktai turėjo būti įdėti jau prieš atvežant žaidimų konsolę į pataisos namus. Teismo vidinį įsitikinimą sustiprina tai, kad teismo posėdžio metu liudytojai M. S. ir D. K. nurodė, kad asmuo ir pats gali įsidėti draudžiamus daiktus į konsolę, tam specialių žinių nereikia. Tai patvirtino ir liudytojas P. S., jog pilnai išardyti žaidimų konsolę reikia turėti atsuktuvą ir atsukti 7-8 varžtus. Asmuo neturintis tame patirties gali užtrikti 20 min., tačiau tai nėra sudėtinga, nes internete yra vaizdo medžiagos, kurioje parodomo kaip išardyti žaidimų konsolę. Taigi, į žaidimų konsolę įdėti draudžiamus daiktus galėjo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes kaip aukščiau nurodė liudytojas P. S., išardyti šią konsolę užtrunka tik 20 min. neturint tame patirties. Taip pat teismo vidinį įsitikinimą, kad K. J. žinojo, jog žaidimų konsolėje yra neleistini turėti nuteistiesiems daiktai, sustiprina ir ta aplinkybė, kad kaip nurodė liudytojas P. S. šios konsolės nebuvo išardęs iki tiek, kiek yra nurodyta fotonuotraukoje (b. l. 11-13), t. y. nuėmęs metalinę plokštę, kur matosi visi įrenginiai, nes bevartant nieko negirdėjo, nesijautė, kad būtų kažkas viduje. Taip pat P. S. teisme paaiškino, kad jeigu būtų buvę kažkas konsolės viduje, tai jis būtų pilnai išardęs žaidimų konsolę, o radęs šiuos draudžiamus daiktus būtų gražinęs K. J.. Pažymėtina, kad žaidimų konsolėje rasti mobilaus ryšio telefonai bei „Wifi bluetooth“ modulis buvo apvynioti polietilenine plėvele, todėl darytina išvada, kad dėl šios priežasties liudytojas P. S., tikrindamas žaidimų konsolę, neįtarė, jog kažkas joje yra. Be to, K. J. teismo posėdžio metu teigė, kad žaidimų konsolę nešė į taisyklą tam, kad išduotų pažymą, jog joje nėra jokių neleistinų turėti nuteistiesiems daiktų (kameros, įrašymo įrenginio, bevielio ryšio „WIFI“, „bluetooth“ ryšio), kadangi pataisos įstaiga be šios pažymos nepriima. Tačiau šiuos teiginius paneigė liudytojai M. S. ir D. K., kurie nurodė, kad be šios pažymos yra priimami daiktai skirti nuteistiesiems, o tai kas nurodyta pažymoje, jie tuo nesivadovauja, nes vis tiek kiekvieną daiktą tikrina nuteistojo akivaizdoje. Be to, liudytojas P. S. teisme nurodė, kad tokias žaidimų konsolės ar kompiuterius atneša tik dėl pažymų išdavimo, nes joje dažiausiai nebūna gamyliškai įrengtų įrenginių. Taip pat teismo neįtikino K. J. versija, jog jis nunešė žaidimų konsolę į pataisos namus tik dėl to, kad jo draugas E. negalėjo pats nunešti šios žaidimų konsolės, nes neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Teismo posėdžio metu pats K. J. pripažino, kad nuteistiesiems, kurie paleidžiami į laisvę, yra išduodama pažyma, kuri patvirtina nuteistojo asmens tapatybę. Taigi, visos išvardintos aukščiau aplinkybės rodo, kad K. J. perdavė draudžiamus daiktus nuteistajam ir žinojo, kas yra žaidimų konsolės viduje. Teismas tiki liudytojų P. S., M. S., D. K., Ž. R. teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, nes liudytojų parodymai yra logiškai atitinkantys įvykių seką, neprieštaraujantys tarpusavyje, vieni kitus papildantys. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių nurodyti asmenys galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį K. J.. Joks šių asmenų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė prašė K. J. skiriant administracinę nuobaudą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatas, nes K. J. pažeidimą padarė dėl sunkios finansinės padėties, tuo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, ir nors dabar yra dirbantis, tačiau turi du vaikus, kuriems reikia išlaikymo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas byloje nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių K. J. administracinio nusižengimo byloje nėra. Tai, kad pažeidimo padarymo metu K. J. buvo nedirbantis, registravosi Užimtumo tarnyboje, šiuo metu dirba, turi du vaikus, jiems teikia išlaikymą, nesudaro pagrindo skirti mažesnę nuobaudą – baudą negu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad nusižengimas padarytas veikiant tiesioginės tyčios forma, taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35-36 straipsniai), kad K. J. ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 20-25), dirbantis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes K. J. skirtina minimalaus dydžio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, konfiskuojant mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ IMEI numeris nenustatytas (1 vnt.), „Wifi bluetooth“ modulį, leidžiantį prisijungti prie interneto (1 vnt.), saugomus Tyrimų skyriuje (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnis, 226 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti K. J. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 226 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą, konfiskuojant mobilaus ryšio telefoną „Iphone“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ IMEI numeris nenustatytas (1 vnt.), „Wifi bluetooth“ modulį, leidžiantį prisijungti prie interneto (1 vnt.), saugomus Tyrimų skyriaus saugyklos patalpoje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis