Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Remigijui Butkui,

atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atstovui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

2018 m. rugsėjo 25 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą ir patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) kreipėsi skundu ir patikslintu skundu į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. gegužės 28 d. pranešimą Nr. PS/17 (toliau – ir skundžiamas pranešimas), kurio atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) bei prašo įpareigoti atsakovą, Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą, duoti sutikimą patraukti Sigitą Survilą tarnybinėn atsakomybėn už 2018 m. balandžio 3 d. padarytą tarnybinį nusižengimą, skiriant tarnybinę nuobaudą.

Teigia, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio S. S. veiksmų, surašyta bei patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 47D-639, kurioje Tarnybos vadas 2018 m. gegužės 22 d. užrašė rezoliuciją - „skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Parengti įsakymą“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 47SD-1076 „Dėl išankstinio sutikimo“ kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsakovas skundžiamame pranešime nurodė, kad nesutinka duoti sutikimo tarnybinės nuobaudos skyrimui, kadangi iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog Tarnybos vadovybė aktyviais veiksmais siekia susidoroti su trečiuoju suinteresuoto asmeniu ir jo atžvilgiu imasi neteisėtų veiksmų, t. y. nuo 2017 m. pradžios Tarnybos administracija kryptingai persekioja pareigūną, ruošiasi susidoroti su juo ir tokiu būdu parodyti kitiems pareigūnams, kad dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje yra nepageidautinas. Taip pat nesilaikoma tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų.

Pareiškėjo nuomone skundžiamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą yra neteisėtas bei nepagrįstas. Atsakovas neturi jokių duomenų, suteikiančių pakankamą pagrindą manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra yra skirta susidoroti su S. S. dėl jo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu. Nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržo viešojo administravimo subjekto teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus.

Atsakovo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos yra pateiktas informacinio pranešimo formoje. Nesutikimas privalo būti įforminamas sprendimu, nutarimu ar kitokia forma, tačiau ne bendro pobūdžio informaciniu pranešimu. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad profesinės sąjungos sprendimas neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą, turi būti priimtas kolegialaus organo, visuotinio susirinkimo arba profesinės sąjungos tarybos. Nagrinėjamu atveju skundžiamą pranešimą pasirašė netinkamas subjektas – atsakovo pirmininkas Viačeslavas Žarkovas.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, jog atsakovas viršijo suteiktos diskrecijos ribas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinis nusižengimas niekaip nesusijęs su jo naryste profesinėje sąjungoje, atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėje sąjungoje. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas, viršijantis atsakovo kompetencijos ribas, todėl naikintinas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Remigijus Butkus šiais ir teismo posėdžio metu išsamiau išdėstytais argumentais palaiko skundą ir patikslintą skundą ir prašo jį tenkinti.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytomis aplinkybėmis, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas siekdamas skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą siekia susidoroti su profesines sąjungos nariu už jo aktyvų dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje bei parodyti kitiems pareigūnams „jų vietą šioje sistemoje“.

Nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir kiti pareigūnai kreipėsi į teismą dėl nepagrįstai neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir teisminio proceso metu įrodė, jog Tarnyba sąmoningai mažindavo pareigūnų dirbtų valandų skaičių, nepagrįstai nemokėdavo priedų už viršvalandinį darbą. Tarnybai pralaimėjus bylą dėl darbo užmokesčio ir pareigūnams pradėjus reikalauti sumokėti jiems priklausančius delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, prasidėjo pareiškėjo neteisėti veiksmai prieš aktyviausią profesinės sąjungos narį – S. S. Jo atžvilgiu buvo ieškoma menkiausios priežasties tarnybiniam patikrinimui pradėti. Pradžioje trečiajam suinteresuotam asmeniui pareiškėjas neišdavė tarnybinių batų, tačiau jis buvo apkaltintas tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimu, vėliau pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo konstatuota, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neva miegojo darbo vietoje. Atsakovo nuomone šios bei kitos atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybes patvirtina, kad pareiškėjas siekia S. S. skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje.

Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atstovas Viačeslavas Žarkovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu išsamiau nurodytais argumentais prašo teismo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog jo atžvilgiu buvo pradėti keturi nepagrįsti tarnybiniai patikrinimai. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad išskirtinės svarbos objektas – suskystintų dujų terminalas nėra tinkamai saugomas ir yra pavojuje, Tarnybos administracija neturėdama įrodymų jo atžvilgiu pradėjo šmeižto kompaniją, teigdama, kad būtent jis žiniasklaidai atskleidė valstybės paslaptį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą S. S. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, įforminto 2018 m. gegužės 28 d. pranešimu Nr. PS/17, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Tarnybos Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas vidaus tarnybos majoras Laimonas Astrauskas 2018 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime, adresuotame Tarnybos vadui, nurodė, kad yra duomenų dėl 2018 m. balandžio 3 d. Suskystintų gamtinių dujų terminalo tarnyboje S. S. sargybos metu galimai atliktų pažeidimų ir pasiūlė pavesti kompetentingiems pareigūnams atlikti tyrimą dėl minėto pareigūno galimai neteisėtų veiksmų. Tarnybos vado 2018 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 47V-514 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiajam specialistui Jonui Šleinotai buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų.

2018 m. gegužės 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 47D-639 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesniojo specialisto vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio Sigito Survilos veiksmų“ konstatuojama, kad 2018 m. balandžio 3 d. laikotarpio nuo 17.06 val. iki 17.10 val. AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintų gamtinių dujų terminalo sargybos 1-ojo posto, budėjimo prie vaizdo stebėjimo pulto vaizdo įraše matyti kaip trečiasis suinteresuotas asmuo minėtu stebėjimo laikotarpiu sėdi užmerkęs akis, nevykdo vaizdo stebėjimo. Vaizde matomų S. S. veiksmų požymių visuma (užmerktos akys, nežiūri, nejuda, lėtas gilus kvėpavimas, atlošta atgal galva) leidžia teigti, jog jis užmiega ir pabunda tik tada, kai užfiksavęs trečiojo suinteresuoto asmens netinkamą funkcijų vykdymą, telefonu į postą paskambina sargybos viršininkas Aivaras Jadenkus. Toks minėto pareigūno netinkamas pareigų vykdydamas (per vienerius metus antrą kartą nustatytas netinkamas posto sargybinio pareigų vykdymas) turi būti vertinamas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, nes savo priešingais teisei veiksmais pakartotinai pažeidė Tarnybos AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsaugos plano 15.3 papunkčio nuostatą, minėto plano 1 priedo „AB Klaipėdos nafta“ SGDT sargybos vykdymo ypatumai ir pareigos tarnybos vietoje“ 4 punkte nustatytą 1 posto sargybinio pareigą. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo pirmiau nurodytais veiksmais pažeidė Klaipėdos dalinio 1-osios kuopos jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 punktus. Įvertinus minėtas aplinkybes Tarnybos vadui buvo pasiūlyta S. S. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Tarnybos vadas 2018 m. gegužės 22 d. ant minėtos tarnybinio patikrinimo išvados užrašė rezoliuciją: „skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Parengti įsakymą“.

Teismas šios bylos nagrinėjimo metu nekvestionuoja tarnybos vado diskrecijos spręsti dėl tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo statutiniam valstybės tarnautojui ir konstatuoja, kad 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 47SD-1076 Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos į Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą kreipėsi dėl išankstinio sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo, skyrimo S. S.. Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumas ir pagrįstumas.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Statuto 52 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos narys, todėl remiantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pareiškėjas siekdamas S. S. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, privalėjo kreiptis dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

Bylos duomenimis patvirtinama, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalimi, 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 47SD-1076 „Dėl išankstinio sutikimo“ kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsakovas skundžiamame pranešime nurodė, jog susipažinus su tarnybinio patikrinimo išvada bei su trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimu, nutarė, jog nėra pagrindo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui S. S., kadangi nesilaikyta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, taip pat atsakovo teigimu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra yra siekiama susidoroti su profsąjungos nariu dėl jo aktyvaus dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią teisminę praktiką, nurodydamas, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3012-575/2018; išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

Vertinant skundžiamo pranešimo turinį matyti, kad atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą, argumentuoja aplinkybe, jog nuo 2017 m. pradžios Tarnybos administracija kryptingai persekioja S. S., neslepia, kad ruošiasi susidoroti su juo ir tokiu būdu parodyti kitiems pareigūnams, kad dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje yra nepageidautinas. Teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikoje, yra jos atstovas savo padalinyje ir tai yra žinoma Tarnybos Klaipėdos padalinio ir Tarnybos administracijoms. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas pažymi, kad pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui atsisakė išduoti tarnybinius batus, o vėliau jį apkaltino tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimu. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame pranešime nėra konkretizuota kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo persekiojimas ir diskriminaciniai veiksmai, trečiojo suinteresuoto asmens, kaip profesinės sąjungos nario atžvilgiu būtent dėl jo narystės ar veiklos minėtoje organizacijoje. Taip pat atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas atsisakė S. S. išduoti pilnos komplektacijos tarnybinę uniformą, o vėliau dėl tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo taikė drausminę atsakomybę trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Tarnyba persekioja trečiąjį suinteresuotą asmenį dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar siekia su juo susidoroti, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog vien faktas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėti ar buvo atliekami tarnybiniai patikrinimai dėl galimai įvykdytų tarnybinių nusižengimų, nėra teisinė prielaida konstatuoti, kad tai yra pareigūno persekiojimo dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje apraiška. Todėl profesinė sąjunga grįsdama atsisakymą duoti išankstinį sutikimą privalo jį pagrįsti faktiniais duomenimis, o ne prielaidomis.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovas skundžiamame pranešime taip pat vertina ir atsisakymą duoti išankstinį sutikimą grindžia tuo, kad tarnybinis patikrinimas S. S. atžvilgiu atliktas nesilaikant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų ir terminų, t. y. atsakovas iš esmės vertina tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros teisėtumą. Šių aplinkybių vertinimas nepatenka į Vidaus tarnybos statuto apibrėžtas profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas ir aplinkybės dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų laikymosi, tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo/nebuvimo, jos pagrįstumo, yra vertinamos sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo, jei tarnybinė nuobauda yra skiriama. Šiuo atveju tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, jog atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 28 d. pranešimas Nr. PS/17, kuriuo pareiškėjui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti S. S. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, yra priimtas viršijant Vidaus tarnybos statuto 52 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas profesinės sąjungos diskrecijos ribas, nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl naikintinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas patikslintu skundu pareiškė ir išvestinį iš primojo skundo reikalavimą, prašydamas įpareigoti atsakovą, Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą, duoti sutikimą patraukti S. S. tarnybinėn atsakomybėn už 2018 m. balandžio 3 d. padarytą tarnybinį nusižengimą, skiriant tarnybinę nuobaudą. Kaip jau teismas šiame sprendime konstatavo, nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra atliekama tik tais aspektais, ar profesinė sąjunga atsisakyme pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Konstatavus, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir naikintinas, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą duoti išankstinį sutikimą skiriant tarnybinę nuobaudą yra perteklinis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos 2018 m. gegužės 28 d. pranešimą Nr. PS/17, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, profesinės sąjungos nariui S. S..

Kitoje dalyje pareiškėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.