Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. R., jo atstovui advokatui L. J., skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotam atstovui R. S. Stanevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi J. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-11-07 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-28 J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono vadovė atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, 2016-08-12 pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 169706172, Miškų g. 18, Plungė) priklausantį automobilį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Meiller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti LR susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinti „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 20 p. reikalavimai), nes 2016-08-12 apie 17 val. 45 min. kelyje A1, 302.5 km., sveriant transporto priemonių junginį automobilių svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris. Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame LR ūkio ministro 2015-11-19 įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, nustatyta, kad viršyta leistina varančiosios ašies apkrova 0,85 t. (leistina ašies apkrova – 11,5 t., faktinė apkrova pasvėrus – 12,55 t., svėrimo paklaida 0,2 t. (t. y. po 0,2 t. vienai ašiai) svėrimo aktas 2016-08-12 Nr. K-027245, svėrimo kvitas Nr. 75321), vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Šiais veiksmais J. R. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančią įrodymą pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, kuriuo remiantis nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 str. nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. Inspekcija mano, kad sunkiasvorių krovinių pateikimas vežėjams, pakrovimas ir vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, priešingu atveju minėtos veikos nebūtų laikomos pažeidimu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų, kuris nustato, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Saugaus eismo užtikrinimas yra valstybės saugomas interesas, todėl turi būti siekiama užtikrinti nepriekaištingo teisės aktų laikymosi, o ne pažeidėjo interesą išvengti neigiamų pasekmių. Netinkamai pakrautas krovinys negali būti vežamas keliais, todėl visi asmenys, susiję su krovinių pateikimu, pakrovimu, vežimu ir pan. privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų išleista važiuoti nepažeidžiant svoriui nustatytų reikalavimų (t. y. neviršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendrąją masė ir kt. parametrus). Suprantama, kad įmonė, siekiant gauti kuo daugiau užsakymu ir pajamų, stengiasi pakrauti daugiau krovinių, todėl kartais perkrauna transporto priemones arba neišlyginą pakrautą skaldą puspriekabėje. Be to, tolygus skaldos pakrovimas taip pat priklauso ir nuo frontalinio krautuvo valdytojo įgūdžių ir patirties.

AB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono vadovė J. R. būdama atsakinga įmonėje už krovinių pakrovimą ir svėrimą, leido frontalinio krautuvo valdytojui krauti krovinius į transporto priemones nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nepatikrino pakrautos skaldos paskirstymo ant ašių transporto priemonėje, nes įmonė neturi ašinių svarstyklių, išrašė važtaraštį ir leido išvažiuoti iš pakrovimo vietos sunkiasvorei transporto priemonei be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Kadangi vizualiai neįmanoma nustatyti ar faktinė transporto priemonių ašių apkrova viršija leistiną, o kitų patikrinimo priemonių ir būdų nebuvo naudojama, todėl Pareiškėja turi prisiimti visą su netinkamų krovinių pakrovimų susijusią riziką. Darytina išvada, kad savo veika (t. y. neveikimu) J. R., netinkamai kontroliuodama krovinių pakrovimo veiklą (teigė, kad pasvėrus pakrautą transporto priemonę, vizualiai ne visada tikrina pakrautos skaldos paskirstymą transporto priemonėje), padarė pažeidimą, už kurį yra numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 str. 6 d., todėl buvo teisėtai ir pagrįstai nubausta.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 str. nurodyta, jog priimdamas krovinį, vežėjas jį patikrina, ir nustatęs neatitikimus, apie tai pažymi važtaraštyje. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama. Tačiau kadangi AB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ašinių svarstyklių, vairuotojas negali įsitikinti ar tinkamai ir tolygiai kroviniai paskirstomi ant ašių, todėl jokių pastabų važtaraštyje nėra, nes vizualiai ašių perkrovos nustatyti neįmanoma. Teiginys, kad Pareiškėja per darbo dieną pateikia vežti keliasdešimt krovinių ir per visą darbo laiką nebuvo bausta už netinkamą krovinių pateikimą vežėjams laikytinas deklaratyvaus pobūdžio, nes byloje nėra jokių domenų ir Inspekcija taip pat neturi informacijos, kad keliuose būtų patikrinta daugiau Pareiškėjos pateiktais kroviniais pakrautų transporto priemonių. Be to, nagrinėjant medžiagą dėl užfiksuoto pažeidimo bei rašant protokolą, pareiškėja žodžiu paaiškino, kad vizualiai ne visada tikrina krovinio paskirstymą transporto priemonėje.

Pareiškėja savo skunde remiasi 2015-07-17 Inspekcijos priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nustatyta, kad kelyje patikrinimo metu sveriant transporto priemonę buvo užfiksuota faktinė ašies apkrova 12,15 t., t. y. leistina ašies apkrova buvo viršyta tik 0,65 t, tačiau kontrolės metu nebuvo įvertinta ir pritaikyta svarstyklių paklaida. Be to užfiksuota ašies apkrova nežymiai viršijo tą ribą (0,6 t), nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė vežėjui pagal LR ATPK 145 str. 3 d. bei siuntėjui pagal LR ATPK 145 str. 6 d. Įvertinus minėtoje byloje nustatytų aplinkybių visumą bei pritaikius šiam svėrimui svarstyklių paklaidą 0,2 t, AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus atžvilgiu buvo priimtas sprendimas nutraukti bylą. Taip pat manome, kad 50 kg skaldos galėjo pasislinkti transporto priemonėje priklausomai nuo vairuotojo vairavimo stiliaus ir stabdymo įgūdžių, tačiau 0.85 t skaldos judėjimas yra nerealus ir neįmanomas.

Motyvai, jog Pareiškėja buvo nubausta nesurinkus pakankamai Įrodymų, nepagrįsti ir yra deklaratyvaus pobūdžio. Bylos nagrinėjimo Inspekcijoje metu buvo atsižvelgta į visas žinomas aplinkybes (Į administracinių teisės pažeidimų protokolą, svėrimo aktą, paaiškinimus ir kt.), ir tik nustačius, jog Pareiškėja savo priešingu teisei neveikimu padarė ATPK 145 str. 6 d. numatytus pažeidimus, buvo paskirta sankcijoje numatyta bauda.

Keliai projektuojami, o esami rekonstruojami, kad jais vyktų saugus neviršijančių maksimalių leidžiamų matmenų, ašies (ašių) apkrovų bei bendrosios masės transporto priemonių eismas, todėl važiavimas keliais sunkiasvorėmis transporto priemonėmis tampa ypač pavojingas saugiam eismui, turi didelę neigiamą įtaką kelio konstrukcijai bei važiuoti jais galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus atitinkamą leidimą. Savaime suprantama, jog sunkiasvorių krovinių gabenimas turi būti ribojamas, nes jis labai gadina kelius. Nuolatinis, nevaldomas tokio transporto važiavimas daro ypač neigiamą poveikį kelių dangai, keliai yra gadinami, tampa sunkiai pravažiuojami, atsiranda dažnesnė remontų būtinybė, o dėl to - ir našta valstybės biudžetui.

Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, {vykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (2010 m. balandžio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N63-518/2010).

Kiekvienas žmogus savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, todėl jis privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, tame tarpe ir reglamentuojančių transportą ir eismą. Įstatymų tikslas yra ne tik sudaryti sąlygas kelio naudotojams gabenti krovinius, bet ir apsaugoti valstybinės bei vietinės reikšmės kelius nuo sugadinimų, sudaryti finansavimo šaltinius keliams remontuoti ir atstatyti, o tai yra svarbus visos visuomenės ir valstybės interesas. Pareiškėja darydama pažeidimą turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Įvertinus tai, darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda Pareiškėjos atžvilgiu yra ne per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. J. R. išskirtinių ir ypatingų aplinkybių, suponuojančių galimybę panaikinti jai paskirtą administracinę nuobaudą, nepateikė.

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo bei skundas neturi būti tenkintinas.

Teismo posėdžio metu J. R. atstovas advokatas L. J. nurodė, kad faktinės aplinkybės yra nurodytos tiek protokole, tiek skunde, t. y. jo klientė leido pakrauti ir faktiškai kontroliavo transporto priemonės pakrovimą, kuris viršijo apkrova ant ašių. Faktinio ginčo byloje nėra, ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ ir realiai tik su jos parašu galima išvažiuoti iš teritorijos. Mums svarbu nustatyti ar jo klientė tai padarė tyčia ar netyčia suprato tai, ar nesuprato, siekė to ar ne, norėjo to ar ne. AB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, kuris valdo valstybės turtą t. y. naudoja žemės iškasenas. Šioje ginčo situacijoje AB „(duomenys neskelbtini)“ stengėsi ne prikrauti skaldos t. y. ši įmonė turi uždirbti pinigu, nes yra pelno siekianti įmonė. Kiekvieno automobilio masė yra suderinta. Krovinys – skalda – birus daiktas. Įmonėje pakraunama su frontaliniu krautuvu t. y. su kaušu ir įmonė žino kiek kaušas sveria. Bendra masė yra neviršyta. Per dieną kraunama apie 1000 tonų. Jeigu matosi kauburiukai, jie yra išlyginami. Ant ašies neįmanoma perkrauti. Vairuotojui yra suteikiama teisė įsitikinti ar teisingas svoris ant ašių. Iš įmonės teritorijos išvažiuoja į viešą eismą, atvažiuoja pasvertas ir ant ašių paskirstyta tiek kiek reikia. Nežinau kokiu maršrutu važiavo vairuotojas, nes vairuotojas nėra AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. 13 km važiuoja valandą laiko, krovinys birus, krovinys, natūralu, kad juda. Už krovinį atsako vairuotojas, jo reikalas krovinį tvirtinti taip, kad jis nejudėtų. Jo klientė nedalyvavo kai transporto priemonė buvo sveriama Stacionariame kontrolės poste. Važtaraštyje nėra nurodyta kiek yra ašių ir kokios jų apkrovos, nes įstatymas nenumato važtaraštyje tai žymėti, važtaraštyje yra tik bendroji masė. Kur visą valandą buvo vairuotojas jis atsakyti negali, nes vairuotojų nekontroliuoja. Įmonėje ašių apkrovas nustato tai frontaliniu krautuvu. Yra transporto priemonės specifikacija, koks jos svoris pakrautos ir nepakautos nurodytas techniniame pase. Sudarant sutartį yra aptariama kokios transporto priemonės bus naudojamos transportuojant krovinius ir kokį svorį jie gali vežti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. R. nepripažino padariusi pažeidimą, nurodė, jog visas darbas vykdomas pagal galiojančias taisykles. Pakraunant Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Meiller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji nedalyvavo. Ji žino, kad yra reikalavimas kontroliuoti krovinio svorį tolygiai ašių leistinam apkrovimo svoriui. Šiuo konkrečiu atveju ji nežino ar transporto priemonė buvo tinkamai pakrauta. Ašys yra pakraunamos su frontaliniu pakrautuvu. Vairuotojas žino kaip yra pakraunamas, ir kaip yra paskirstomas svoris ant ašių. Šiuo metu neturime kito dokumento apart važtaraščio. Krovinį krauna su frontaliniu krautuvu, ar tinkamai pakrauta transporto priemonė nustato darbuotojo dirbančio pakrovėju subjektuvumu. Visi krovėjai yra susipažinę su taisyklėmis, tačiau kas ten nurodyta pasakyti negali. Kaip skirtingų ašių transporto priemonės yra kraunamos ji negali atsakyti. Dėl leidimo dėl didesnės apkrovos yra susipažinusi, bet šiuo atveju nebuvo nustatyta didesnė apkrova. Jai tai nebuvo žinoma. Apie leidimo išdavimą nebuvo kalbos.

Skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas atstovas R. S. Stanevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad jam, kaip institucijos atstovui, tikrai kelia abejonių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens susipažinimas arba tinkamos valios išreiškimas skunde esamiems reikalavimams todėl, kad skunde yra aiškiai išdėstyta, kad ji dalyvavo pakrovime, kad buvo išlyginti kauburiukai ir t.t., skunde nurodyta daug faktinių aplinkybių kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš vis teigia, kad nebuvo, nedalyvavo ir nieko nematė. Buvo teigiama, kad tai ne įmonės atsakomybė kaip yra pakrautas krovinys, kas su juo buvo t. y. apie pakrovimą dalinę atsakomybę prisiima, tačiau bando įtraukti vairuotoją, kad ir jis stebėjo, kad jo atsakomybė yra įsitikinti. Institucija teigia, kad taip nėra ATPK aiškiai numato už tą patį pažeidimą 145 str. nuostatose yra pasakyta, kad už krovinių svorio viršijimą turi būti baudžiami trys fiziniai asmenys t. y. vairuotojas, vežėjas - vadovas ir pakrovėjo ar krovinio pateikėjo vadovas. Nori pabrėžti, kad būtent ATPK 145 straipsnio 6 dalis ir numato, kad už krovinio pakrovimą neįsitikinus, jog yra išduotas leidimas, baudžiami būtent pakrovusių įmonių vadovai. Subjektas, mano yra tinkamas, tai yra formalus pažeidimas, jokių materialinių žalų nustatinėti nereikia, bet tai yra blanketinė norma. Yra vienintelis teisės aktas, kuris priimtas Susisiekimo ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 3-289 aprašas, kurio 30 p. nurodo, kad pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti draudžiama. Iš šitos normos aiškiai matyti, kad atsakomybė numatyta ne už tyčinius veiksmus, o už dėl neatsargumu padarytą veiką. Tesės aktai numato prievolę, ką turi atlikti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. <<Pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, būtent pakrovėjas privalo įsitikinti, kad krovinys pakrautas tinkamai, dėl netinkamo pakrovimo ir neįsitikinimo, jog pakrautas krovinys atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, atsako pakrovėjas. Įstatymas numato pareigą įsitikinti būtent pakrovėjui, todėl neįvykdžius tokios pareigos, pakrovėjas atsako pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį.>> (Klaipėdos apygardos teismo nutartis ATP-762-651/2016). Krovimo metu buvo nustatyta, kad ji neviršijo bendros masės, nebuvo įsitikinta ar nebuvo viršyta ašių apkrova. Institucija nemato tinkamo įmonės pasiruošimo pakrovimui. Pačio instruktavimo neužtenka, turi būti tam tikros priemonės ašių apkrovimo nustatymui. Pažeidimas padaromas tuo metu, kai nėra įsitikinama ar krovinys tinkamai pakraunamas.

J. R. skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, kuris už J. R. padarytą nusižengimą numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalį, numato griežtesnę nuobaudą.

Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl J. R. padarytas teisės pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 145 straipsnio 6 dalį.

J. R. pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji būdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono vadovė atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, 2016-08-12 pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) priklausantį automobilį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Meiller, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, – užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) iki 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-2014).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Mokesčio už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų 20 punkte nustatyta, kad didžiausia varančiosios ašies apkrova – 11,50 t. Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-12 svėrimo akto Nr. K-027245 matyti, jog leidžiama ašies apkrova viršyta 1,05 t. (b. l. 4). Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad leidimas nustatyta tvarka nebuvo išduotas.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir J. R. veikoje yra ATPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kadangi, ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, atsakomybė numatyta krovinius pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams, todėl teismas konstatuoja, kad J. R., būdama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regiono vadovė atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, patraukta administracinėn atsakomybėn ir bauda jai paskirta pagrįstai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-11-07 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti skunde išdėstyti argumentai teisinės reikšmės neturi ir teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. R. skundo netenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-11-07 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.