Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 180 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. J. turto vagystės) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. B. turto vagystės) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirto bausmės subendrintos iš dalies sudedant, paskirta subendrinta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d., nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ir suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 22 d.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. V. 68 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. V. 31,50 Eur (trisdešimt vieną eurą 50 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. V., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. liepos 23 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas gyvenamojo namo kambaryje su A. J. žinia, pagrobė svetimą turtą – iš spintelės paėmė nukentėjusiajam A. J. priklausančius 20 eurų, po to nukentėjusiajam paprieštaravus, išsiėmė atsineštą peilį, prikišo prie kaklo A. J. ir, grasindamas, kad gali jį papjauti, reikalavo duoti daugiau pinigų bei panaudojo fizinį smurtą – stovinčiam nukentėjusiajam sudavė du smūgius ranka į krūtinę ir vieną smūgį koja į krūtinę, sukeldamas fizinį skausmą, dėl to nukentėjusysis A. J. nugriuvo ant lovos, tokiu būdu palauždamas nukentėjusiojo valią ir atimdamas galimybę priešintis, pagrobė dar 40 eurų, iš viso padarydamas nukentėjusiajam A. J. 60 eurų turtinę žalą. Taip pat, kaltinamasis R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 25 d. nuo 6.50 val. iki 7.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išlauždamas durų spyną, įsibrovė į patalpą – A. J. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. J. priklausančius maisto produktus: keturis ketvirčius vištienos, kurių vertė 5 eurai, ir rūkytos šoninės, kurios vertė 3 eurai, tuo nukentėjusiajam A. J. padarė 8 eurų turtinę žalą. Taip pat, kaltinamasis R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), išlauždamas duris, įsibrovė į patalpą - L. B. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam L. B. priklausantį laikrodį, kurio vertė 6 eurai, ir 6 eurus 50 centų grynais pinigais, tuo nukentėjusiajam L. B. padarė 12,50 eurų turtinę žalą. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės2 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.Skunde nurodo, kad pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, sutiko su priteistais civiliniais ieškiniais, pasižadėjo juos atlyginti. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, nurodo, kad suklydo išėjęs iš įkalinimo įstaigos, praėjus mažam laiko tarpui, nesusirado darbo, nepradėjo doro gyvenimo etapo. Pasižada ateityje nenusikalsti, nenori savo gyvenimo nugyventi, būdamas įkalinimo įstaigose. Nuteistasis yra jauno amžiaus ir prašo suteikti galimybę pasitaisyti, integruotis į visuomenę, susirasti darbą.Skunde taip pat prašoma pakeisti bausmės atlikimo vietą iš pataisos namų į Lukiškių tardymo izoliatorių, nes tuomet turėtų galimybę dirbti bei atlyginti priteistus civilinius ieškinius.Atsiliepimų į nuteistojo R. V. apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas netenkinamas. Nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo tik skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. V., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. V. padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą, neišnykus teistumui, netrukus po to kai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, anksčiau teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, nedirba, administracinį nusižengimą yra padaręs to paties nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai jo atžvilgiu nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas recidyvistu. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta įvertinus tai, kad R. V. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017).Aukštesniojo teismo vertinimu, R. V. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, ankstesni teistumai bei aplinkybė, kad šios veikos padarytos esant neišnykusiam teistumui, greitai po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad R. V. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė jau būdamas anksčiau teistas, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o tai pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinant apeliantui paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Vien tai, kad R. V. mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.Apeliantas prašo pakeisti jam paskirtos bausmės atlikimo vietą. Pažymėtina, kad BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose, o bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 71 straipsniu, 83 straipsniu, 90 straipsniu, kuriuose nurodytos sąlygos, pagal kurias parenkama atitinkama įkalinimo įstaiga, teisėjų kolegijos nuomone pagrįstai parinko nuteistajam R. V. bausmės atlikimo vietą. BVK 71 straipsnis nustato, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais (BVK 69 straipsnio 1 dalis). Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas teisės normas, nuteistajam išaiškintina, jog klausimo dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos pakeitimo, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, nesprendžia. Nuteistasis dėl pataisos įstaigos pakeitimo turėtų kreiptis į pataisos įstaigą, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį R. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.