Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2144-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-13
Bylos Nr.
A6.-2144-957/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01553-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
P. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2144-957/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01553-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių surinkėju, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. iškelta byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad nuo 2014 m. gegužės 28 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) ir kitiems kreditoriams, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus nepateikdamas teismui pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, nes jo vardu buvo registruota daug įmonių. Raštu buvo kreipęsis į prokuratūrą, kad būtų iškelta baudžiamoji byla, bet kadangi nebuvo nurodęs konkrečių įmonių, tai nieko ir nebuvo. Nežino, kodėl tos įmonės registruotos jo vardu, už dalį jų yra nubaustas. 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje, galbūt 28 d., Vilniaus apygardos teismas jam uždraudė vadovauti bet kokiai įmonei, tai VĮ „Registrų centras“ net neturėjo įmonės registruoti. Įmonės registruotos jo vardu, nes (duomenys neskelbtini), gavęs jo asmens dokumentą ir suklastodamas parašą, įregistravo įmonę. Kiek jam Vilniaus FNTT išaiškino, jį jis (t. y. P. B.) laikė (duomenys neskelbtini), bet jam FNTT paaiškino, kad tai V. B.. Jo kompiuteryje buvo radę su P. B. vardu ir pavarde šablonus, kurtus dokumentus, suklastotus parašus. Į Vilniaus miesto prokuratūrą kreipėsi (duomenys neskelbtini) pabaigoje būdamas pataisos namuose, kai pradėjo eiti laiškai iš bankroto administratorių ir gavo atsakymą, kad nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi nenurodė tiksliai įmonių, kurios registruotos jo vardu, o to padaryti būdamas pataisos namuose negalėjo. Dabar, kai įsidarbino, artimiausiu metu planuoja išsiimti dokumentus ir kreiptis į prokuratūrą dėl šios nusikalstamos veikos, nes jo vardu gal bent 20 įmonių registruota, kurių net nežino. Jam eina laiškai iš bankroto administratorių. Pataisos namuose buvo nuo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) buvo laisvėje. Kai išėjo iš (duomenys neskelbtini), šnekėjo su FNTT, sakė, kad tai (duomenys neskelbtini) buvusi įmonė, bet šie pasakė, kad V. Ž.. Nemano, kad (duomenys neskelbtini) čia kažką būtų pridirbęs. Jam (t. y. P. B.) buvo sumokėti pinigai ir užrašyta įmonė. Standartinė suma už įmonę būdavo 300 Eur. Nesidomėjo nei įmonės veikla, nei dokumentais.

Liudytojas M. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad P. B. jam žinomas kaip proceso dalyvis, nes buvo įtariamuoju, o po to tapo nuteistuoju. Iš pradžių jis buvo įtariamas dėl sukčiavimo stambiu mastu, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir klastojimo, kai padaryta didelė žala. P. B. buvo ne vienas įtariamasis, buvo dar apie 30 įtariamųjų, šiuo metu liko apie 16, apie 15 atvejų priimti procesiniai sprendimai. Galiausiai P. B. atveju byla baigta, Vilniaus apylinkės teisme 2018 m. priimtas baudžiamasis įsakymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį. Klastojimo veikos pasireiškė tuo, kad pasirašydamas savo parašu suklastojo įmonės akcininkų sprendimus, dėl to, kad P. B. buvo paskirtas direktoriumi, nors iš tikrųjų nebuvo tų įmonių direktoriumi ir dalį tų dokumentų dėl juridinio fakto užregistravimo P. B. pateikė Registrų centrui. Tarp minėtų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet bylos eigoje ši įmonė buvo žinoma, ji į sąrašą nepapuolė, nes tyrimas neapėmė to laikotarpio. Ši įmonė mėnesiu vėliau atsirado. Šios įmonės atveju galima manyti, kad P. B. nežinojo apie ją, kadangi buvo dalis įmonių, kur P. B. pasirašė tuščius lapus ir juos pildė kiti asmenys – tai V. Ž.. Šios įmonės atveju buvo kitas ikiteisminis tyrimas, kur figūravo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tame ikiteisminiame tyrime V. Ž. pateikė akcijų įsigijimo dokumentus ir pačius apskaitos dokumentus, kur 2014 m. gruodžio mėnesį davė parodymus kaip liudytojas. V. Ž. paaiškino, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo neatlygintinai už atlygintiną sandorį, akcijas perleido P. B., jis už ją neatsiskaitė, bet sandoris vėl atlygintinas. Pačius apskaitos dokumentus, neva, P. B. paliko saugoti pas V. Ž., tokiu būdu jis juos pateikė ikiteisminiam tyrimui. Šios įmonės atvejis nebuvo išdirbtas jokiame ikiteisminiame tyrime, galima tik daryti prielaidas, kad visi tikrieji savininkai yra tie, kas buvo prieš V. Ž., kuris padėdavo ankstesniems įmonių savininkams, direktoriams, akcininkams išvengti įmonės skolų, likvidavimo proceso ir palėpti apskaitos dokumentus, kad nebūtų patikrinta įmonės veikla. Tokiu būdu būdavo įforminami arba V. Ž., arba tokie kaip P. B. ir panašūs asmenys, kuriuos teisėsaugos institucijoms sunku surasti. Ankstesni direktoriai išreikšdavo poziciją, kad dokumentus perdavė ir reikia ieškoti pas paskutinius asmenis. Išskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pabaigtas ir saugomas FNTT, tyrimas baigėsi pareigų neatlikimu, žmogus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiame tyrime oficialiai kaltintame įtarime UAB „(duomenys neskelbtini)“ nefigūravo, bet buvo susijusi su ta veika. Būtent šiame ikiteisminiame tyrime buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir pabaigus ikiteisminį tyrimą dokumentus reikėjo kažkur pabaigti. Jis (t. y. M. K.) pats parengė pranešimą Registrų centrui nuo FNTT, kad būtų inicijuojamas įmonės likvidavimas ir būtų galima perduoti apskaitos dokumentus bankroto administratoriui. Pačiam P. B. buvo nesaugu juos perduoti, be to jam buvo apribota teisė ir buvo įsitikinęs, kad pats P. B. nežino, jog yra įmonės savininkas. Toje byloje P. B. parodymų nėra, yra V. Ž. parodymai.

Liudytojas V. Ž. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad P. B. pažįsta, su juo bendradarbiavo nuo 2012 m. iki 2015 m. P. B. pirkdavo, perimdavo pas jį įmones. Nepasakytų, kad P. B. turėjo pinigų, ten visaip būdavo su įmonių perdavimu. Jis (t. y. V. Ž.) teistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnį, 222 straipsnį ir 223 straipsnius, tačiau šios veikos nesusijusios su šia byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė yra žinoma. Negali pasakyti, iš ko P. B. perleido šią įmonę, gali būti, kad iš R. M.. Jis pats perpirkinėjo įmones dėl įvairių priežasčių. Žmonės nenorėdavo, kad jų pavardė būtų prie įmonės bankroto dokumentų, be to, pasak V. Ž., būdavo aplinkybių, kad kartais apsimokėdavo pirkti įmonę. Jeigu gerai atsimena, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dar kažkokia įmonė, iš viso jiems dvi įmones perrašė, kurios buvo viena kitai skolingos. Įmones perparduodavo ne būtinai P. B.. Iš pradžių P. B. paskambindavo pats ir klausdavo, ar turi įmonę, kartais P. B. mokėdavo pinigus, kad užsirašytų įmonę „ant savęs“. Kol įmonė buvo jo žinioje, jokios operacijos tikrai nebuvo vykdomos. Negali pasakyti, ką P. B. veikė po to, kai perrašė įmonę. Nors P. B. save vaizduoja „durneliu“, bet jis nebuvo toks, jis puikiai žinojo, ką darė ir nors P. B. sako, kad be jo buvo pasirašyta daug dokumentų, bet tai nėra įrodyta. Tai ne P. B. ir jo kaltė, kad įmonė bankrutavo. Kiek žino, FNTT įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi atskirai. Kažkas su šia įmone buvo, bet ne skolose bėdos, o kažkokie sandoriai su onkologijos centru. Kai (duomenys neskelbtini) perėmė įmonę, nemano, kad jis ten kažką originalaus sugebėtų pridirbti, kad ji dėl jo bankrutuotų.

Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad pagal duomenų bazės išrašą apie mokesčio mokėtojo – juridinio vieneto – aktualius duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo P. B.. VMI prie FM 2019 m. kovo 20 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 96 198,10 Eur. Mokestinė nepriemoka, sudaranti 19 818,10 Eur, susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Priverstinio išieškojimo veiksmai taikomi nuo 2017 m. vasario 3 d., Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurių metu buvo sistemingai bandoma išieškoti ją iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Minėtas sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui S. M. (toliau – ir antstolis), tačiau antstolis lėšų neišieškojo, todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad skolininkas piniginių lėšų bei turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. 2019 m. kovo 20 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto nerasta, 2019 m. kovo 30 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonės vardu nėra ir registruotų transporto priemonių. Įvertinus tai, kad jokio registruoto turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi, ilgą laiką neatsiskaito su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėja, galima daryti pagrįstą išvadą, kad jau nuo 2017 m. bendrovė turėjo finansinių sunkumų, buvo nemoki, t. y. kaip tai apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau ilgą laiką (daugiau nei metus, skaičiuojant nuo paskutinės mokestinės nepriemokos perdavimo antstoliui) buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI prie FM. Pareiškime taip pat nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak pareiškėjo, minėta pareiga atsirado tada, kai įmonė nemokėjo susidariusios ženklios mokestinės nepriemokos ir VMI prie FM 2018 m. rugpjūčio 14 d. iš antstolio gavo patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktu, kuriuose nurodyta, kad skolininkas piniginių lėšų bei turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. VMI prie FM duomenimis, 2018 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla. (b. l. 3-4).

Iš VMI prie FM integruoto kliento informacijos duomenų apie balansą matyti, kad 2019 m. kovo 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 96 198,10 Eur (b. l. 5).

Iš VMI prie FM duomenų apie mokesčių mokėtojų juridinio vieneto aktualius duomenis matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo P. B. (b. l. 6).

Iš antstolio S. M. 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas išieškojimo negalimumo aktas, kadangi skolininkui pradėta likvidavimo procedūra ir skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (b. l. 7).

Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė tik už 2009 finansinius metus. Balanso 2018 m. spalio 30 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė iš viso 885 190 Lt, nuostoliai sudarė 654 434 Lt, mokestinės sumos ir įsipareigojimai 219 510 Lt (b. l. 10).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro 2019 m. kovo 20 d. duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11).

Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2019 m. kovo 20 d. išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurios yra išregistruotos ir kurių dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas (b. l. 12).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2017 m. liepos 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal P. B. skundą dėl to, jog jo vardu, jam nežinant yra registruota daugybė įmonių – uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose jis yra akcininkas ir direktorius. Kaip tapo daugybės bendrovių akcininku ir vadovu nežino, nes jokių dokumentų nepasirašinėjo, niekur jų neregistravo (b. l. 52-53).

Iš juridinių asmenų registre įregistruotų dokumentų matyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ registravimo istorija laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei pasikeitimai apie įmonei vadovavusius vienasmenius valdymo organus, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai įmonei, pridedami dokumentai (b. l. 64-115).

Iš 2014 m. gruodžio 5 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, jog buvo apklausiamas liudytojas V. Ž., kuris davė parodymus apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijimą iš R. M. ir perleidimą P. B. (b. l. 138-139).

Iš 2014 m. gruodžio 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog V. Ž. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 140-150).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. baudžiamojo įsakymo matyti, jog P. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo ir tai, kad panaudojo suklastotus dokumentus (b. l. 169-190).

Dėl P. B. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialus subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017). Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įstaigos turto apskaitą, stebėti įstaigos finansinę padėtį ir, jei įstaiga turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (2007 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. X-1048), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988)). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, nes jo vardu buvo registruota daug įmonių. 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje, galbūt 28 d., Vilniaus apygardos teismas jam uždraudė vadovauti bet kokiai įmonei, tai VĮ „Registrų centras“ net neturėjo įmonės registruoti. Įmonės registruotos jo vardu, nes (duomenys neskelbtini) gavęs jo asmens dokumentą ir suklastodamas parašą įregistravo įmonę. Kiek Vilniaus FNTT išaiškino, jį jis (t. y. P. B.) laikė (duomenys neskelbtini), bet jam FNTT paaiškino, kad tai V. B.. Jo kompiuteryje buvo radę su P. B. vardu ir pavarde šablonus, kurtus dokumentus, suklastotus parašus. Į Vilniaus miesto prokuratūrą kreipėsi (duomenys neskelbtini) pabaigoje būdamas pataisos namuose, kai pradėjo eiti laiškai iš bankrotų administratorių ir gavo atsakymą, kad nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi nenurodė tiksliai įmonių, kurios registruotos jo vardu, o to padaryti būdamas pataisos namuose negalėjo. Planuoja išsiimti dokumentus ir kreiptis į prokuratūrą dėl šios nusikalstamos veikos, nes jo vardu gal bent 20 įmonių registruota, kurių net nežino. Būdavo atvejų, kai jam (t. y. P. B.) sumokėdavo pinigus ir užrašydavo kokią nors įmonę. Standartinė suma už įmonę būdavo 300 Eur. Tokiais atvejais jis nesidomėjo nei įmonės veikla, nei dokumentais.

Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. parodymai iš esmės leidžia spręsti, kad, jo manymu, jis nebuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl negali atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už įstatymu įmonės vadovui keliamą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas su tokiais argumentais neturi teisinio pagrindo nesutikti.

Teismas pažymi, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kelia įmonės vadovui, kuris objektyviai suvokia, jog vadovauja konkrečiai įmonei. Šiuo atveju apklausiamas teisme P. B. nurodė, jog jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma, kartu teigė, kad jo vardu fiktyviai kiti asmenys yra įregistravę daug įmonių, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog tie asmenys turėjo tuščių blankų su jo parašu. Pažymėtina, kad ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. K., kuris būdamas FNTT pareigūnu tyrė su P. B. ir kitais asmenimis susijusias nusikalstamas veikas, parodė, kad šios įmonės atveju galima manyti, jog P. B. nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo dalis įmonių, kur P. B. buvo pasirašęs tuščius lapus ir juos pildė kiti asmenys – tai V. Ž. ir kt. Galima daryti prielaidas, kad visi įmonių tikrieji savininkai yra tie, kas buvo prieš V. Ž., kuris padėdavo ankstesniems įmonių savininkams, direktoriams, akcininkams išvengti įmonės skolų, likvidavimo proceso ir paslėpti apskaitos dokumentus, kad nebūtų patikrinta įmonės veikla. Tokiu būdu būdavo įforminami arba V. Ž., arba tokie kaip P. B. ir panašūs asmenys, kuriuos teisėsaugos institucijoms sunku surasti. Ankstesni direktoriai išreikšdavo poziciją, kad dokumentus perdavė ir reikia ieškoti pas paskutinius asmenis. Ikiteisminiame tyrime buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai ir pabaigus ikiteisminį tyrimą dokumentus reikėjo kažkur pabaigti. Jis (t. y. M. K.) pats parengė pranešimą Registrų centrui nuo FNTT, kad būtų inicijuojamas įmonės likvidavimas ir būtų galima perduoti apskaitos dokumentus bankroto administratoriui. Pačiam P. B. buvo nesaugu juos perduoti, be to jam buvo apribota teisė ir buvo įsitikinęs, kad pats P. B. nežino, jog yra įmonės savininkas. Taigi, liudytojas iš dalies patvirtino P. B. parodymus apie tai, kad buvo atvejų, kai įmonės pastarojo vardu registruotos jam nežinant. Iš dalies tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. Ž., kuris, apklausiamas teisme neįspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus dėl jo sąsajų su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir parodė, kad jis perleido šią įmonę P. B. ir būtent šis asmuo neva pasirašė dokumentus, tačiau taip pat tvirtino, kad taip paprastai būdavo slepiami tikrieji įmonės savininkai, o P. B. negalėjo nieko padaryti, kad sukeltų įmonės bankrotą, ar pažeistų įmonės kreditorių teises. Vis tik teismui aiškinantis, ar buvo P. B. pasirašęs ant tuščių lapų, ar V. Ž., ar kiti asmenys turėjo antspaudą su P. B. parašu, teigė, kad tokia versija buvo keliama ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ji neįrodyta. Taigi, tokie V. Ž. parodymai, gretinant juos su P. B. ir M. K. parodymais, verčia abejoti jų dalies dėl to, kad įmonės įsigijimo dokumentus pasirašė būtent P. B., patikimumu. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ir byloje pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys rodo, kad ant dokumentų esantis parašas (b. l. 105, 106) vizualiai neatitinka P. B. parašo, kurį šis pasirašė teismo dokumentuose (b. l. 43, 193). Be to, iš pateikto 2014 m. gruodžio 5 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. Ž. tyrėjui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaciją (b. l. 142-143), o tai ANK 569 straipsnio 5 dalies prasme, stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad P. B. nieko apie šią įmonę nežinojo, neperėmė jokių buhalterinių dokumentų, taigi jo vardu ji buvo registruota jam nedalyvaujant.

Apibendrindamas teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, laikantis in dubio pro reo principo reikalavimų yra pagrindas spręsti, kad byloje yra per daug abejonių išvadai, jog P. B. žinojo, kad vadovauja įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad sąmoningai prisiėmė pareigas kaip įmonės vadovas, atitinkamai darytina išvada, kad jis nebuvo ir negali būti pripažintas šios įmonės tikruoju vadovu, t. y. subjektu, atsakingu už bankroto bylos neiškėlimą įmonei, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog P. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Nutraukti P. B. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius