Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-16 · Civilinė byla Nr. 2-12742-947/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-16
Bylos Nr.
2-12742-947/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08788-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
G. B.
Advokatai
Daiva Vaškelienė
Kategorijos
  • 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12742-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08788-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 76.5; 99.5; 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei L. J., ieškovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui G. B., išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui G. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme ieškovės L. J. ieškinys atsakovui G. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo buvo priimtas 2014 m. gegužės 20 d. teisėjos rezoliucija.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas G. B. yra nepilnametės ieškovės dukters S. J. biologinis tėvas; 2) nustatyti nepilnametės dukters S. J. gyvenamąją vietą su motina; 2) priteisti iš atsakovo G. B. nepilnametės dukters S. J. išlaikymui po 500,00 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, kasmet šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, išlaikymo sumą pervedant į ieškovės sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 d.; 3) priteisti iš atsakovo G. B. nepilnametės dukters S. J. išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius trejus metus - 18000,00 Lt (500,00 Lt x 36 mėn.). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo pažįstama nuo 2006 m. ir draugavo apie pusę metų, kol ieškovė sužinojo, kad laukiasi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sužinojęs apie jos nėštumą, nutraukė su ja santykius ir visiškai nustojo bendrauti, prieš tai siūlė dirbtiniu būdu nutraukti nėštumą. Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, atsakovas atvyko jos aplankyti du kartus. Ieškovė prašė atsakovo sutvarkyti vaiko gimimo dokumentus, tačiau atsakovas to padaryti negalėjo, nes neturėjo galiojančio asmens dokumento, o vėliau atsakovas nutraukė bendravimą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimusi S. J. yra atsakovo dukra. Ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, nes mergaitė yra prie jos prisirišus, tuo tarpu atsakovas vaiku nesidomėjo, tarp jų nėra susiformavęs emocinis ryšys. Ieškovė nurodė, kad dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 1000,00 Lt suma, todėl prašo iš atsakovo priteisti 500,00 Lt dydžio išlaikymą, teikiamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, nes atsakovas visiškai nevykdė savo pareigos ir neteikė jokio išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Ieškovė nurodė, kad neabejoja, jog atsakovas yra jos dukters tėvas, todėl prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė.

Atsakovas G. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo nutarties pagrindu atvesdintas į teismo posėdį nurodė, kad žinojo apie dukters gimimą, todėl neginčija tėvystės fakto, pripažino, kad jis siūlė ieškovei nutraukti nėštumą, tačiau vaiko motinai atsisakius tai padaryti, atsakovas nutraukė bendravimą su ieškove, neteikė jokio išlaikymo vaikui, visiškai nesidomėjo vaiko augimu. Atsakovas taip pat paaiškino, kad sveikatos problemų jis neturi, o darbo santykius nutraukė tik todėl, kad, atsakovo teigimu, „dirbti neapsimoka“, nes iš darbo užmokesčio antstoliai išieško didelę dalį darbo užmokesčio už išlaikymą vaikams. Atsakovas nurodė, kad turi ir daugiau vaikų, tačiau realiai augina tik du iš jų. Atsakydamas į teismo klausimą, dėl kokių priežasčių atsakovas nevykdo prievolės išlaikyti kitus savo vaikus, atsakovas pabrėžė, kad likusius jo vaikus privalo išlaikyti motinų sugyventiniai ar sutuoktiniai, kurie kartu su tais vaikais ir gyvena. Atsakovas teismo posėdyje nurodė neginčysiantis jokių ieškovės reikalavimų pagrįstumo, nes, atsakovo tvirtinimu, jis gera valia vis tiek nevykdys prievolės materialiai išlaikyti vaiką.

Išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad ieškinį palaiko visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Nustatyta, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). S. J. gimimo liudijime nurodyta, kad jos motina yra L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 7).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t. y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį dėl tėvystės nustatymo pripažino, nurodė, kad apie ieškovės nėštumą žinojo, siūlė nutraukti nėštumą, nurodė, kad žinojo gimusio kūdikio lytį, savo tėvystės S. J. atžvilgiu neginčija. Bylos šalių žodinius paaiškinimus patvirtina ir byloje liudytoja apklaustos ieškovės sesers I. Z. parodymai (b. l. 61). Teismas sprendžia, kad ieškovės žodiniai paaiškinimai, atsakovo sutikimas su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, taip pat liudytojos parodymai yra pagrindas ieškovės L. J. ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad S. J. tėvas yra G. B. (Civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.140 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovė ieškiniu prašo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nurodė, kad mergaite ji rūpinasi nuo gimimo. Atsakovas teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu sutiko ir neprieštaravo, kad dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės atstovės paaiškinimų nustatytą, kad bylos šalių vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, vaikas yra prisirišęs prie motinos. Tuo tarpu atsakovas gimus dukrai jos nepripažino, vaiko augimu nesidomėjo, todėl tarp tėvo ir dukters šiuo metu nėra emocinio ryšio. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje taip pat pateikė išvadą, kad vaiko interesus geriausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko S. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. J. (ieškove).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje reglamentuota teisės norma, numatanti tėvų pareigą iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka nuostatas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje (tėvams yra numatyta didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu), bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 - 3.203 straipsniuose (tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus). Teismas pabrėžia, kad pagal galiojančius teisės aktus tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Iš pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro nuo 325,00 Lt iki 650,00 Lt nedarbo draudimo išmoka (b. l. 14-15). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad šiuo metu ji gauna apytiksliai 560,00 Lt dydžio socialines išmokas, kiekvieną mėnesį materialinę pagalbą jai teikia tėvai, sugyventinis. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 9). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių (b. l. 16). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kas ieškovė turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 10). Iš pažymos apie asmens įdarbinimus nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad dirbdamas gaudavo apie 2400,00 Lt darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto taip pat neturi (b. l. 71). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (b. l. 56). Iš gyventojų registro tarnybos pažymos nustatyta, kad atsakovas yra nevedęs, turi dar tris nepilnamečius vaikus (b. l. 58).

Šių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad teismo sprendimo priėmimo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra maždaug vienoda. Tačiau teismas šiuo aspektu akcentuoja paties atsakovo žodinius paaiškinimus, byloje atskleidusius priežastis, kodėl atsakovo turtinė padėtis yra sunki: atsakovas pats pripažino, kad yra darbingas, neturi sveikatos problemų, tačiau nesiekia daugiau uždirbti, kad nereikėtų mokėti išlaikymo kitiems savo vaikams, dėl kurių išlaikymo įsiskolinimo jau yra pradėti priverstinio vykdymo procesai. Šiuos atsakovo žodinius paaiškinimus patvirtina ir teismo iniciatyva išreikalauti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie atsakovui iškeltas civilines bylas (b. l. 40). Atsižvelgus į tai, kad pats atsakovas nurodė piktybiškai vengiantis vykdyti prievolę savo vaikams, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo dėl atsakovo kitų išlaikytinių mažinti išlaikymo vaikui S. J. dydžio, tenkančio mokėti vaiko tėvui.

Ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukrai šiuo metu yra 7 metai, o jos išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 1000,00 Lt suma, kurią sudaro 46,24 Lt būsto išlaikymo mokesčių dalis, 100,00 Lt - avalynei, 167,00 Lt - maistui, 100,00 Lt - mokymosi priemonėms, 130,00 Lt - vaistams, 100,00 Lt - higienos prekėms, 200,00 Lt - rūbams, 100,00 Lt – žaislams, 68,00 Lt – darželio reikmėms. Teismas, įvertinęs paaiškinimus apie vaiko poreikius, išklausęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 1000,00 Lt suma skiriama abiejų tėvų. Šis išlaikymo dydis reikalingas užtikrinti nepilnametės šalių dukters gyvenamajai vietai, maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai, dukrai reikalingos mokymosi priemonės, pramogos. Teismas, įvertindamas proporcingumą tarp atsakovo (tėvo) turtinės padėties ir nepilnametės dukters poreikių, sprendžia, kad atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis yra 500,00 Lt, nes tarp bylos šalių turtinės padėties nėra tokio turtinės padėties skirtumo, kuris leistų nukrypti nuo proporcingo išlaikymo vaikui teikimo.

Teismo vertinimu, atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004).

Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteistinas 500,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai, nors byloje esantys duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovas žinojo apie vaiko gimimą. Šias aplinkybes pripažino pats atsakovas 2014 m. spalio 8 d. vykusiame teismo posėdyje. Remiantis šiomis aplinkybėmis, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį - 18000,00 Lt (500,00 Lt x 36 mėn.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, dukters poreikiams, sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės dukters įstatyminė atstovė, jos motina ieškovė L. J., išimtinai vaikų interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovei Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1433-1749 buvo teikiama antrinė teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos teikiant antrinę valstybinę pagalbą, sudarančios 680,00 Lt sumą (196,94 EUR), priteistinos valstybei iš atsakovo G. B.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškovė, teikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus žyminis mokestis - 864,00 Lt (144,00 Lt už tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymą, 180,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 540,00 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) priteistinas valstybės naudai iš atsakovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti.

Nustatyti, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duktė.

Nustatyti nepilnametės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt (penkis šimtus Lt) (nuo 2015-01-01 - 144,81 EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-05-13) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 18000,00 Lt (aštuoniolikos tūkstančių Lt) (nuo 2015-01-01 – 5213,16 EUR) išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį nepilnametei dukrai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 680,00 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt Lt) (nuo 2015-01-01 - 196,94 EUR) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 864,00 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis Lt) (nuo 2015-01-01 – 250,23 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė