- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-639-806/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14943-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- S. J.
- Advokatai
- Ričardas Suslavičius
- Kategorijos
- 1.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmę įskaitytas S. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 30 d. 03.00 val. iki 2022 m. balandžio 30 d. 10.16 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti, o būtent: jis, 2022 m. balandžio 30 d., apie 1.00 val., Vilniuje, Upės g., prie Baltojo tilto iš nenustatyto asmens įgijo narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį, t. y., 0,531 g (?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,4 proc.), laikė su savimi striukės kairėje kišenėje, o kitą dalį susukęs į suktinę vartojo, po ko 2022 m. balandžio 30 d., apie 3.00 val., Vilniuje, Šv. Ignoto g. 8, pro jį tarnybiniu automobiliu pravažiavus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės ,,Vytis“ vyriausiesiems patruliams, dalį į suktinę susuktos ir vartotos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių mišinyje tetrahidrokanabinolio kiekis 0,011 g, numetė ant žemės, o kitą dalį, t. y., 0,531 g nurodytos narkotinės medžiagos jo dalinės apžiūros metu jo striukės kairėje kišenėje rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. S. J. gynėjas advokatas Ričardas Suslavičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2121-1033/2022 ir bylą nutraukti.
2.1. Skunde aprašytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas ir BK 36 straipsnio taikymo sąlygos: pripažinimas, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, aplinkybių pasikeitimas, dėl kurių pavojingumą gali prarasti arba nusikalstama veika arba pats asmuo. Nustačius, kad pasikeitus aplinkybėms asmuo ar veika praranda pavojingumą, teismui atsiranda pareiga, o ne teisė atleisti tokį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtame straipsnyje nustatytas alternatyvias sąlygas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamai veikai praradus pavojingumą. Advokato nuomone, teismas pakankamai dėmesio skyrė analizuodamas asmens pavojingumą, tačiau nepasisakė dėl kitos alternatyvios sąlygos – nusikalstamos veikos pavojingumo praradimo.
2.3. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimas kaip veika prarado pavojingumą. Šis argumentas grindžiamas tuo, jog nedidelio kiekio narkotinių medžiagų, įskaitant kanapes, disponavimą siekiama dekriminalizuoti. Tai rodo Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. XIII-1765, kuriuo priimta 2018 – 2028 m. Valstybinė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programa (toliau – ir Programa). Pabrėžiamos 87, 88, 89 ir 96 Programos dalys. Be to, ir tarptautinėje bendruomenėje skatinama švelninti atsakomybę už narkotinių medžiagų vartojimą ir daugiau dėmesio skirti priklausomų asmenų gydymui. Įgyvendinant nurodytą programą Lietuvos Respublikos Seime 2022 m. gegužės 31 d. buvo registruota BK 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1767, numatantis papildyti 259 straipsnį 4 dalimi, kad pagal šio straipsnio 2 dalį neatsako asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Cituojamas aiškinamasis raštas dėl įstatymų pakeitimų projekto, išskiriant dalį, kad minėtos veikos pavojingumas visuomenei yra ypatingai mažas, todėl baudžiamoji atsakomybė prieštarauja proporcingumo principui.
2.4. Advokato teigimu, vien įstatymo projekto teikimas Seimo svarstymui jau parodo, kad baudžiamosios teisės taikymas asmenims, kurie disponavo nedideliu kiekiu kanapių, neturint tikslo platinti, yra perteklinis, ir tokią veiką visuomenė nebelaiko pavojinga. Narkomanija yra socialinis reiškinys, kuris turi būti sprendžiamas ne baudžiamosiomis, o prevencinėmis priemonėmis, siekiant gydyti vartotoją ir mažinti su narkotinėmis medžiagomis susijusį rizikingą elgesį. Šių aplinkybių neįvertinimas ir neteisingas BK 36 straipsnio aiškinimas užkirto kelią atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu.
2.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, sakydamas, jog „Vien ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas kažkada svarstys klausimą dėl šios veikos dekrimilizavimo, nesudaro pagrindo teigti, kad šiai dienai BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra praradusi savo pavojingumą“, supainiojo du atskirus atvejus: veikos nusikalstamumo panaikinimą (dekriminalizaciją) ir veikos pavojingumo praradimą. Tuo atveju, kai atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstama veika netenka tik vieno jai būdingo požymio – pavojingumo, o panaikinus veikos nusikalstamumą – ir pavojingumo, ir priešingumo baudžiamajam įstatymui, tai reiškia, kad veika nebelaikoma uždrausta baudžiamuoju įstatymu, todėl atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo.
2.6. Teisės teorijoje nurodoma, kad pasikeitus aplinkybėms, veikos pavojingumas gali išnykti, tačiau įstatymų leidėjas ne visada iškart spėja padaryti atitinkamų pakeitimų įstatyme, todėl gali būti atvejų, kai nusikalstama veika praranda pavojingumą, tačiau įstatymų leidėjas dar nespėjo panaikinti jos nusikalstamumo. Pateikiamas veikos pavojingumo praradimo pavyzdys – spekuliacijos atvejis, kai faktiškai veikos pavojingumas „išblėso“ anksčiau, negu straipsnis buvo oficialiai panaikintas. Teismams buvo suteikta galimybė atleisti asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės motyvuojant tuo, kad veika prarado pavojingumą, nors jos priešingumas baudžiamajam įstatymui dar nebuvo panaikintas. Teigiama, kad minėta situacija analogiška dabar nagrinėjamam atvejui – nors BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika kol kas nėra dekriminalizuota, bet pasikeitusių faktinių aplinkybių visuma patvirtina pagrindą taikyti BK 36 straipsnį.
2.7. Baudžiamasis kodeksas neturi apsiriboti baudžiamąja atsakomybe kaip vienintele atsakomybe už įstatymo pažeidimą, todėl greta jos numato ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tuo atskleisdamas ir humaniškąją baudžiamosios teisės prigimtį. Tokiu būdu įstatymų leidėjas parodo, kad nusikalstamos veikos ne visais atvejais pavojingos tokiu mastu, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti realizuojama skiriant bausmę. Pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005, kurioje pasakyta, kad nubaudimas nėra vienintelė priemonė realizuojant baudžiamosios teisės paskirtį, kad ji gali būti įgyvendinama ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o S. J. gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra konstatavęs, kad BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Šiais abiem atvejais tokie pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingu. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2012).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad BK 36 straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2009). Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, kuri daugiausiai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo, pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką, jį lemia daugelis faktorių, be kita ko, padarytos žalos dydis, nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, nusikaltimo padarymo motyvai, tikslai, kitos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 36 straipsnyje įtvirtintų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens padaryta nusikalstama veika pavojingumą gali prarasti įvykus esminiams ar labai reikšmingiems valstybės politinio, ekonominio arba socialinio gyvenimo pokyčiams, finansinėms, ūkio ar kitoms reformoms. Visi šie pokyčiai, dėl kurių padaryta nusikalstama veika praranda pavojingumą, įvyksta nepriklausomai nuo kaltininko valios ir gali apimti visą valstybę arba atskirus šalies regionus, pavyzdžiui, ekonominės zonos režimo įvedimas. Pasikeitimai turi būti tokie reikšmingi, kad pavojingumo netektų ne tik konkreti veika, bet ir visos kitos tokios rūšies veikos, padarytos šalyje ar atskirame jos regione. Šiuo atveju mažesnį pavojingumo laipsnį už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų (kanapių), neturint tikslo jų platinti, rodo tai, kad ši veika vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas ir atitinkamai numatytos bausmių rūšys, tačiau apskritai pavojingumo visuomenei, žmogaus sveikatai ir priešingumo teisei ši veika nėra praradusi. Ta aplinkybė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra registruotas BK 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo numatoma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dalyje dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, už analogišką veiką numatant administracinę atsakomybę, rodo valstybės baudžiamosios politikos kryptį, diferencijuojant atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau ne tai, kad ši veika objektyviai prarado pavojingumą.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame 2022 m. rugsėjo 12 d. nuosprendyje tinkamai aiškino ir taikė BK 36 straipsnyje nustatytas alternatyvias sąlygas, padarė pagrįstą išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas ateityje svarstys klausimą dėl BK 259 straipsnio 2 dalies dekriminalizavimo ta apimtimi, kuria numatoma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, nedaro šios veikos nepavojinga. Pabrėžtinas baudžiamojo įstatymo galiojimas laike, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis bei jų dalimis tiek baudžiamojo nusižengimo padarymo metu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, tiek šiai dienai yra įstatymų leidėjo baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika, laikoma pavojinga, už kurios padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
10. Šiame kontekste nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo veikos nusikalstamumo panaikinimą (dekriminalizaciją) ir veikos pavojingumo praradimą, kadangi teismo išvada, jog vien ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas kažkada svarstys klausimą dėl padarytos veikos dekriminalizavimo, nesudaro pagrindo teigti, kad šiai dienai BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra praradusi savo pavojingumą, nereiškia, kad tokia veika pavojingumą gali prarasti tik šią veiką dekriminalizavus, nes tokiu atveju, kaip ir nurodoma skunde, baudžiamoji atsakomybė nebūtų galima, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta tokių objektyvių aplinkybių, be kita ko, įvertinus ir minėtą Seimui pateiktą įstatymo projektą, dėl kurių BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta veika dalyje dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis prarastų pavojingumą.
11. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad nagrinėjama situacija – BK 259 straipsnio pakeitimo svarstymas yra analogiškas spekuliacijos atvejui. Spekuliacija kaip nusikalstama veika buvo panaikinta (legalizuota) atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir į šalies teisinę sistemą, be kita ko, grąžinus privačios nuosavybės institutą bei konstituciniu lygiu įtvirtinus, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, o šiuo atveju yra tik Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo BK 259 straipsnį bus svarstoma pakeisti ir už nuteistojo padarytą veiką taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, objektyvių faktinių aplinkybių pasikeitimo mastas minėtais atvejais nėra tapatus ir dėl minėtų aplinkybių nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo praradimą.
12. Sutiktina su skundo argumentu, kad baudžiamajame įstatyme represinio pobūdžio priemonės yra derinamos su humaniškomis, racionaliomis, ekonomiškomis poveikio kaltininkams priemonėmis, tarp jų ir su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę. Naują nusikalstamą veiką padarė nepasibaigus laidavimo laikotarpiui. Pirmos instancijos teismas, remdamasis BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalimis, turėdamas diskrecijos teisę, sprendimo dėl laidavimo nepanaikino, nes buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Abi nusikalstamos veikos padarytos pavartojus psichiką veikiančių medžiagų ir esant apsvaigimo būsenoje. Toks S. J. elgesys suponuoja išvadą, kad parodytas pasitikėjimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nepasiekė teigiamų rezultatų ir neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl baudžiamosios teisės paskirtis nagrinėjamu atveju pagrįstai įgyvendinama traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir pagrįstai netaikė BK 36 straipsnio nuostatų nuteistojo S. J. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. J. gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.