Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-380-992/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-05-31
Bylos Nr.: 1-380-992/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26588-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis: A. P. K.

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-380-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26588-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.6. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorams M. J., P. P.,kaltinamajam A. P. K., jo gynėjui advokato padėjėjui R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 28 MGL (1400 Eur) baudą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 73 MGL (3650 eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - 3 (trejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuotas automobilis „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, patikrinimo metu vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. P. K. 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 16.10 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, ties pastatu Nr. 19, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, sutiko teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad sutinka su tuo, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau neigė atsisakęs tikrintis blaivumą alkotesteriu. Matė į kiemą įvažiuojančius policijos pareigūnus. Jis išlipo iš jam priklausančio automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo priėję policijos pareigūnai paprašė parodyti dokumentus. Jis tuo metu neturėjo nei teisių, nei draudimo, nei automobilio techninės apžiūros dokumentų. Pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholį, atsakė teigiamai, nes kelios minutės prieš automobilio pastatymą buvo išgėręs stiklinę naminio midaus. Alkoholį vartojo prieš įsėsdamas į automobilį, norėjo perstatyti mašiną, kurią pats buvo pastatęs šalia šiukšlių konteinerio. Yra baustas tų pačių pareigūnų tame pačiame kieme už tuos pačius pažeidimus, išskyrus alkoholio vartojimą. Pareigūnų į bylą pateiktame vaizdo įraše nesimato momento, kaip jis pūtė į alkotesterį. Iškvėptame ore alkoholio nustatyta nebuvo. Jis pats pasiūlė važiuoti ir paimti kraują, sutiko sumokėti, tačiau pareigūnai be jokios priežasties jį apipurškė dujomis, užrakino mašinoje ir ilgai vežiojo, kol nuvežė į areštinę. Neturėdamas teisės vairuoti automobilio vairavo gal du kartus. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas E. T. teismui parodė, kad tiksliai neprisimena, ar buvo gautas iškvietimas, ar vairuotoją jie sustabdė patys. Įvykis buvo praėjusių metų vasarą, Architektų g. 19, prekybos centro „Rimi“ aikštelėje. Bendraudami su vairuotoju pajuto stiprų alkoholio kvapą, asmuo elgėsi neadekvačiai, jo kalba buvo nerišli, negebėjo bendrauti. Asmenį pasodino į automobilio laikino sulaikymo patalpą ir bandė nustatyti girtumą. Nepamena, ar vairuotojas negebėjo, ar atsisakė tikrintis girtumą. Būna, kad asmenys girtumo negeba pasitikrinti dėl fizinės būklės, miega sulaikymo metu arba per mažai pučia oro. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad R. K. vairavimo faktą arba jis, arba jo kolegė. Atsisakantis tikrintis blaivumą asmuo pristatomas į policijos įstaigą ir gali būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nepamena, ar asmuo pūtė į alkotesterį. Kol jie pildė dokumentus, kaltinamasis buvo su jais. Bendraudami su asmeniu ir matydami, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, jie įjungia uniformų kameras. Jeigu gerai pamena, šiuo atveju buvo panaudotos dujos ir antrankiai. Jeigu turi sulaikytą asmenį, į kitus įvykius nereaguoja. Tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Pagarsinus E. T. 2021 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinį pranešimą bei ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (17-19 b. l.), liudytojas parodė, kad daugiau detalių, negu parašyta, nieko nepamena, papildomai nieko negali pasakyti. Visais atvejais asmeniui suteikiama galimybė pasitikrinti blaivumą. Akotesteriu neblaivumas tikrinamas taip: įstatomas šiaudelis į alkotesterį ir paaiškinama, kad reikia pūsti 5 sekundes. Šiuo atveju buvo sudaryti galimybė tikrintis blaivumą, tačiau neatsimena, ar asmuo pūtė, ar ne. Teismo posėdyje peržiūrėjus pareigūnų uniformų vaizdo įrašus Nr. 2021_0804_155337_005, Nr. 2021_0804_155838_006, Nr. 2021_0804_160337_007, Nr. 2021_0804_160836_008, Nr. 2021_0804_185424_009 (14 b. l.) liudytojas parodė, kad vaizdo įraše matyti, jog žmogus piktnaudžiauja situacija, tyčiojasi iš pareigūnų darbo ir aiškina, kad jis nepūs. Prieš kameras jie neprivalo rodyti, kiek žmogus įpūtė, toks dalykas nėra reglamentuotas. Alkotesteris yra sertifikuotas, įrašai saugomi 4-5 metus. Kiekvienas įrašas yra pildomas į žurnalą. Vairuotojams yra privalomi du pūtimai: pirmas ir po 15-30 minučių antras pūtimas. Pirmas pūtimas nepavyko, blaivumas neužfiksuotas, įrašas neišsaugotas, nes buvo staigus oro nutraukimas arba nepakankamas oro kiekis. Pirmo pūtimo net nebuvo. Prašymas nuvežti asmenį į gydymo įstaigą išreikštas nebuvo. Liudytojas E. T., duodamas parodymus teisme, prašė vadovautis jo byloje pateiktu tarnybiniu pranešimu, kuris buvo surašytas iš karto po įvykio, ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie užfiksuoti praėjus dienai-dviem po įvykio. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis E. T. parodė, kad jo funkcijos yra viešosios tvarkos užtikrinimas, eismo priežiūra ir reagavimas į pranešimus apie galimai įvykdytus teisės pažeidimus pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą. 2021 m. rugpjūčio 4 d. dirbdami su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrule S. Ž., patruliuodami skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu (borto numeris V1717), apie 15.50 val., Architektų gatvės 60 namo kieme pastebėjo važiuojantį automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, juos pamatęs, pradėjo įtartinai elgtis, vengė akių kontakto, padidino greitį ir nuvažiavo Architektų gatve mažėjančia tvarka. Apsisukę ir pasiviję minėtą automobilį, įjungę garsinį signalą bei mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, automobilį sustabdė ties prekybos centru RIMI, Architektų gatvės namu, pažymėtu Nr. 19. Priėję prie automobilio prisistatė ir pasisveikino, už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, atimtas už važiavimą išgėrus. Patikrinus automobilio dokumentus paaiškėjo, kad automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Vyriškis prisistatė A. P. K.. Paklaustas, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė, kad vartojo prieš 5 min. Pasiūlė asmeniui pasitikrinti blaivumą, A. P. K. tą daryti kategoriškai atsisakė. Paaiškino jam, kad atsisakius tikrintis blaivumą gresia baudžiamoji atsakomybė, vyriškis dar kartą atsisakė pasitikrinti blaivumą, kas užfiksuota uniformos kamera Nr. 1721. A. P. K. buvo uždėti antrankiai tam, kad būtų užtikrintas pareigūnų bei paties sulaikytojo saugumas. Vėliau asmuo pareigūnus pradėjo įžeidinėti juos kaip valstybės tarnautojus. Sėdėdamas laikino sulaikymo kameroje koja bandė įspirti pareigūnui, tačiau spyrio buvo išvengta, todėl prieš asmenį buvo panaudotos spec. priemonės – dujos. A. H., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127. A. P. K. jų akivaizdoje alkoholio nevartojo. Automobilyje buvo tik vairuotojas, daugiau asmenų nebuvo (17-19 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. T. 2021 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbami su vyriaus. patrule S. Ž. apie 15.50 val. Architektų g. 60 kieme, pastebėjo važiuojantį automobilį Honda valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, juos pamatęs, pradėjo įtartinai elgtis, vengė akių kontakto, padidinęs greitį nuvažiavo Architektų gatve mažėjančia tvarka. Apsisukę ir pasiviję minėtą transporto priemonę, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, automobilį sustabdė ties Architektų gatvės pastatu, pažymėtu Nr. 19 (PC „Rimi“). Už automobilio vairo sėdėjo A. P. K., nuo kurio pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Asmens buvo paprašyta pateikti automobilio dokumentus ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau A. P. K. atsakė, kad vairuotojo pažymėjimas yra atimtas, kadangi vairavo transporto priemonę neblaivus. Paklausus, ar asmuo vartojo alkoholį, nurodė, kad vartojo prieš 5 min. Laukė 10 min., kad būtų galima patikrinti asmens blaivumą. Pasiūlius asmeniui pasitikrinti blaivumą, asmuo tai padaryti kategoriškai atsisakė. Paaiškinus asmeniui apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, A. P. K. dar kartą atsisakė tikrintis blaivumą. Atsisakymas tikrintis blaivumą užfiksuotas uniformos kamera Nr. 1721. A. P. K. buvo uždėti antrankiai tam, kad būtų užtikrintas pareigūnų bei paties sulaikytojo saugumas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vėliau asmuo įžeidinėjo pareigūnus savo žodžiais įžeisdamas juos kaip valstybės tarnautojus bei sumenkindamas jų autoritetą. Sėdėdamas laikino sulaikymo kameroje, koja bandė įspirti, spyrio išvengta, panaudotos spec. priemonės – dujos. A. H. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Automobilio fotonuotraukos įkeltos į PRĮR. A. P. K. dėl vairavimo, kai atimta teisė vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemones, bei dėl automobiliui neatliktos privalomosios valstybinės techninės apžiūros, surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini). A. P. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS, faktinis sulaikymo laikas 16.10 val. Sulaikymo ir pristatymo metu panaudotos spec. priemonės dujos ir antrankiai. Filmuota uniformos kamera Nr. 1721 (3 b. l.).

L. S. Ž. teismui parodė, kad jiems prasilenkiant su automobiliu kilo įtarimas, kad jo vairuotojas gali būti neblaivus, nes asmens veidas buvo paraudęs. Automobilis sustabdytas šalia PC Rimi aikštelės. Prie vairo sėdėjo kaltinamasis, nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo bendravo gana nemandagiai. Į klausimą, ar vartojo alkoholį, asmuo atsakė, kad nepamena. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad neatsimena tiksliai, ar nepavyko patikrinti blaivumą, ar asmuo tą daryti atsisakė. Buvo filmuojama, ji nuolat nešiojasi uniformos kamerą, kiekvieną įvykį stengiasi filmuoti. Asmenį pasodino į laikino sulaikymo kamerą, kadangi vietoje pildė dokumentus, laukė, kol atvyks tralas paimti automobilio. Asmuo pradėjo mosikuotis, stumdytis, tuo metu ji išjungė kamerą: ar tai buvo koks techninis nesklandumas, šiuo metu pasakyti negali. Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad nepamena, jog asmuo būtų skundęsis sveikatos sutrikimais, A. P. K. buvo nusiteikęs agresyviai, keikėsi. Teismo posėdyje peržiūrėjus uniformų kameros vaizdo įrašus (14 b. l.), liudytoja parodė, kad tą patį asmenį buvo kažkada sustabdę vairuojantį be teisių, rašė jam protokolą. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

2021 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota uniformų kameros vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu nustatyta: vaizdo įraše Nr. 2021_0804_155337_005 pareigūnui paklausus, ar asmuo ką vartojo, jis atsakė, kad prieš 5 min. gėrė vyną; vaizdo įraše 2021_0804_160337_007 pareigūnams pasiūlius asmeniui papūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą, A. P. K. parodė, kad negali, nes turi covido simptomų. Pareigūnui paaiškinus, kad atsisakymas užtraukia asmeniui baudžiamąją atsakomybę, A. P. K. nurodo, kad jam tai yra žinoma ir dar kelis kartus aiškina, kad pūsti negali, kad bijo pareigūnų, nes jie be kaukių ir neša ligą, pasiūlė važiuoti ir paimti kraują. A. P. K. pučia į alkotesterį vieną kartą. Pareigūnas pasako, kad reikia pakartoti. A. P. K. nurodo, kad negali, nes neturi plaučių, neturi, kuo pūsti. Teigia, kad papūtė ir daugiau prašo iš jo nereikalauti. Pareigūnas parodo, kad A. P. K. neįpūtė. A. P. K. aiškina, kad su pareigūnais atsisako kalbėti, liepa jo neterorizuoti, daugiau negali pūsti, nes negali įkvėpti oro. A. P. K. pradeda įžeidinėti pareigūnus, šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais (8-9 b. l.).

Uniformų kamerų fiksuoti vaizdo įrašai Nr. 2021_0804_155337_005, Nr. 2021_0804_155838_006, Nr. 2021_0804_160337_007, Nr. 2021_0804_160836_008, Nr. 2021_0804_185424_009 (14 b. l.) peržiūrėti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat peržiūrėti tarnybinio automobilio, borto numeris V1717, vaizdo registratoriumi užfiksuota vaizdo medžiaga bei vaizdo įrašai iš sulaikytiesiems skirtos vietos.

2021 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole pateikta tarnybiniu automobiliu borto numeris V1717, užfiksuota vaizdo medžiaga. Vaizdo fiksavimo data 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vaizdo įrašo 00.04 min. užfiksuota, kaip automobiliu sukama į daugiabučio namo kiemo keliuką, kur prasilenkiama su A. P. K. bordo spalvos automobiliu H. C., kuris nusuka į dešinę ir nuvažiuoja. Pareigūnų automobilis apsukamas, važiuojama į PC Rimi aikštelę, kurioje pastatytas automobilis H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio žibintai įjungti, automobilis pastatytas galu į policijos automobilį. Pareigūnas su alkotesteriu nueina prie automobilio (12-13 b. l.).

2021 m. rugpjūčio 4 d. neblaivumo nustatymo akte, 16.10 val., A. P. K. užfiksuoti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kaba, nekoordinuoti judesiai. Pažymėta, kad asmuo nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 5 min. Taip pat nurodyta, kad asmuo vengia neblaivumo patikrinimo. Asmuo įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą jo būklę. Pasirašyti asmuo atsisakė (78 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tam, kad asmeniui būtų galima inkriminuoti šią nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti vieną iš nurodyto straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl vengimo tikrintis blaivumą, kai A. P. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis A. P. K. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, neginčijo, kad bylai aktualiu laiku jis vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo transporto priemonę. Nurodė, kad jį sustabdę policijos pareigūnai paprašė parodyti dokumentus. Tuo metu jis neturėjo nei teisių, nei draudimo, nei automobilio techninės apžiūros dokumentų. Paklaustas, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė teigiamai, aiškino, kad prieš įsėsdamas į automobilį išgėrė stiklinę naminio midaus. Kaltinamojo teigimu, pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įraše nesimato momento, kai jis pučia į alkotesterį, o po kiek laiko šią procedūrą jis pakartojo.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis, teismas sprendžia, kad A. P. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta, o jo teiginiai apie tai, kad jis nevengė tikrintis blaivumo, paneigti bylos duomenimis.

Iš liudytojų policijos pareigūnų E. T. bei S. Ž. duotų parodymų tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ir tyrimo metu matyti, kad pareigūnams įtarimą sukėlė A. P. K. vairuojamas automobilis, dėl to jis ir buvo sustabdytas. Nuo vairuotojo A. P. K. sklido alkoholio kvapas, asmens kalba buvo nerišli, todėl pareigūnams kilo įtarimas, kad A. P. K. yra vartojęs alkoholį. Pasiūlius kaltinamajam alkotesteriu pasitikrinti girtumą, tą daryti jis atsisakė. Įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės atsisakius tikrintis blaivumą, A. P. K. pozicija nesikeitė. Jis ir toliau be objektyviai pateisinamų priežasčių vengė tikrintis blaivumą. Kaip teisme teigė liudytojas E. T., vairuotojui atsisakant tikrintis blaivumą jis yra pristatomas į policijos komisariatą, o kada tikrintis blaivumo negeba dėl savo būklės, miega arba per mažai pučia, asmuo pristatomas į gydymo įstaigą kraujui paimti. Šiuo atveju, liudytojo teigimu, pirmas pūtimas nepavyko, fiksuotas nebuvo. Asmuo iš pareigūnų tyčiojosi ir tikrintis blaivumą alkotesteriu atsisakė. Duomenys, apie asmens atsisakymą tikintis blaivumą alkotesteriu užfiksuoti ir E. T. tarnybiniame pranešime, surašytame iš karto po įvykio.

Bylą nagrinėjant teisme nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių kiltų pagrindas abejoti liudytojų E. T. bei S. Ž. parodymais. Nenustatyta, kad šie liudytojai asmeniškai pažinotų kaltinamąjį ir turėtų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ir nors, kaip teisme teigė kaltinamasis, ką patvirtino ir pareigūnai, jis yra baustas tų pačių pareigūnų, tai nesudaro pagrindo abejoti liudytojų duotais parodymais.

Teismas, sugretinęs liudytojų parodymus su uniformų kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais, daro išvadą, kad pareigūnų E. T. bei S. Ž. parodymai iš esmės sutampa su vaizdo įrašuose 2021_0804_155337_005 ir 2021_0804_160337_007 užfiksuotais duomenimis. Vaizdo įraše 2021_0804_155337_005 užfiksuota, kaip į pareigūnės klausimą apie alkoholio vartojimą, A. P. K. nurodo, jog prieš 5 min. gėrė vyną (įrašo 00.17 min.). Šalia stovintis pareigūnas pasako, kad reikia palaukti 10 min. (įrašo 00.25 min.). Pareigūnas A. P. K. liepia nusiimti kaukę ir pūsti (vaizdo įrašas 2021_0804_160337_007). Tame pačiame vaizdo įraše matoma, kaip A. P. K. atsisako alkotesteriu tikrintis blaivumą nurodydamas, kad jaučia covid‘o simptomus, pūsti negali. Pareigūnams išaiškinus, jog už atsisakymą gresia baudžiamoji atsakomybė asmuo vis vien atsisako tikrintis blaivumą alkotesteriu (įrašo laikas nuo 00.18 min. iki 00.45 min.). Įrašo 00.56 min. užfiksuota, kaip pareigūnas vėl A. P. K. pasiūlo nusiimti kaukę ir pasitikrinti blaivumą, į ką A. P. K. nurodo „negaliu, nenoriu“. Pakartotinai įspėjus asmenį dėl baudžiamosios atsakomybės, šis išreiškia norą tikrintis blaivumą per kaukę, nurodydamas, kad bijo pareigūnų, kadangi jie be kaukių (įrašo 01.11 min.). Paklausus, ar asmuo atsisako tikrintis blaivumą, šis nurodo važiuoti ir paimti kraują (įrašo 01.25 min). A. P. K. išaiškinama, kad jis kraują galės priduoti savanoriškai ir pakartotinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės (įrašo 01.36 min.). 01.46 įrašo minutę A. P. K. sutinka alkotesteriu tikrintis girtumą. Pareigūnui išaiškinus pūtimo taisykles, nors ir nėra užfiksuotas pats girtumo tikrinimo faktas alkotesteriu, iš fone girdimo pareigūno balso spręstina, kad tuo metu kaltinamojo girtumas patikrintas nebuvo. Pareigūnui dar kartą pasiūlius pūsti, A. P. K. tai daryti atsisako, nurodydamas, kad jam pažeisti plaučiai (įrašo 01.55 min.). Tolesnio pokalbio metu, A. P. K. aiškina, kad jis papūtė ir daugiau nurodo jo nereikalauti pūsti. Pareigūnui vėl paprašius kartoti pūtimą, A. P. K. tą daryti kategoriškai atsisako (įrašo 02.21 min.). Pareigūnui vėl išaiškinus atsakomybę dėl atsisakymo tikrinti girtumą, asmuo mosikuoja rankomis, į alkotesterį nepučia (įrašo 02.36 min.). Nurodo, kad papūtė, kad neturi plaučių pūsti, kad policijos pareigūnai jo daugiau neterorizuotų, kad jis negali įkvėpti oro (02.45 min. – 03.15 min). Pokalbio metu A. P. K. balso tonas kyla, jis reikalauja pareigūnų pasitraukti į šoną. Asmens elgesys agresyvėja, jam uždedami antrankiai, asmuo pradeda keiktis.

Vien tai, kad asmuo atsisako tikrintis blaivumą, kai galimybė atlikti tokį patikrinimą objektyviai egzistuoja, yra pakankamas pagrindas jo veiksmus traktuoti kaip vengimą tikrintis neblaivumą. Akcentuotina, kad A. P. K. pasitikrinti neblaivumo buvo prašoma kelis kartus. Kaltinamajam ne kartą buvo išaiškinta ir tai, kad už vengimą tikrintis neblaivumą, kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš vaizdo įrašuose užfiksuotų pokalbių tarp kaltinamojo ir pareigūnų matyti, kad A. P. K. buvo pakankamai adekvatus ir suprato pokalbio esmę. Pastebėtina, kad atsisakymas tikrinti blaivumą nebuvo grindžiamas jokiomis objektyviomis priežastimis, kaltinamojo teiginiai, neva jis jaučia covid‘o požymius, nėra objektyvi ir pateisinama priežastis atsisakyti tikrintis blaivumą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo sveikatos sutrikimus. Vėlesnio pokalbio metu atsisakymas tikrintis blaivumą grindžiamas tiesiog nenoru tai daryti. Kaip užfiksuota pateiktame vaizdo įraše, po tam tikro laiko asmuo sutinka pūsti į alkotesterį, tačiau nepavykus įpūsti, pareigūnui pasakius, kad teks procedūrą pakartoti, A. P. K. nurodo, kad daugiau nepūs. Tai, kad asmuo atsisako tikrintis blaivumą bei asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai, užfiksuota ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. neblaivumo nustatymo akte. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktuose vaizdo įrašuose bei neblaivumo akte užfiksuotų aplinkybių teisingumu.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kaltinamojo gynėjo teiginių, kad policijos pareigūnai turėjo pristatyti asmenį į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą priduodant kraują, pažymėtina, jog iš pateiktų vaizdo įrašų bei liudytojų duotų parodymų apie įvykio aplinkybes, matyti, kad įvykio metu A. P. K. nebuvo tokios būklės, kad dėl ligos ar girtumo negalėjo suvokti pareigūnų reikalavimų dėl būtinybės pasitikrinti blaivumą ar to daryti objektyviai būtų nepajėgęs. Pareigūnams kaltinamajam ne kartą aiškinant apie pasekmes atsisakius tikrintis blaivumą, A. P. K. vis tiek atsisako tikrintis blaivumą, o vėliau sutikęs tai padaryti, iš esmės imituoja tikrinimąsi, pučia nepakankamai, kartoti pūtimo procedūrą atsisako. Ir nors vaizdo įrašų duomenys patvirtina, kad A. P. K. įvykio metu iš tiesų buvo neblaivus, ko iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau iš fiksuotų įrašų matyti, kad asmuo bendrauja pakankamai adekvačiai ir puikiai supranta pareigūnų reikalavimus.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai įtariamus neblaivumu transporto priemonės vairuotojus pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą tuo atveju, kai dėl tikrinimo metu esamos savo būklės asmuo negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo. Vairuotojo pareiga pasitikrinti neblaivumą yra numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje bei KET 17 punkte. Taigi, vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, policijos pareigūnai transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų blaivumą tikrina būtent specialiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriais), o asmeniui atsisakius tą daryti dėl subjektyvių priežasčių, policijos pareigūnai neprivalo tokio asmens pristatyti į gydymo įstaigą, kur jo neblaivumas būtų patikrinamas kitomis priemonėmis – priduodant kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Šioje byloje egzistavo objektyvi aplinkybė A. P. K. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, nėra nustatyta, kad A.P. K. įvykio metu būtų turėjęs kokių esminių sveikatos sutrikimų, kurie būtų trukdę alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, ar būtų nesupratęs pareigūnų reiškiamo reikalavimo pasitikrinti blaivumą, o atsisakius tikrintis blaivumą dėl subjektyvių priežasčių, policijos pareigūnai neprivalėjo A. P. K. pristatyti į medicinos įstaigą.

Tai, kad A. P. K. ne vieną kartą išreiškė atsisakymą tikrintis blaivumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jam buvo išaiškintos atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teisinės pasekmės, rodo, kad kaltinamasis vengė pasitikrinti neblaivumą, atlikdamas tokius veiksmus, suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, išklausęs kaltinamąjį, liudytojus, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, sprendžia, kad A. P. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltinamojo A. P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis A. P. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tyčia). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: A. P. K. baustas administracine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, pripažintas kaltu padaręs analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai), nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė paminėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba ir gauna nuolatines pajamas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę.

Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (1000 eurų) iki 2000 MGL (100 000 eurų). Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam A. P. K. skirtinas baudos bausmės dydis, kiek mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi, teismo vertinimu, sankcijos vidurkiui artimas baudos bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju būtų ženkliai per didelis ir neadekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui. Teigtina, jog 150 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė dirbančiam darbingo amžiaus kaltinamajam. Tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti; nustatytinas 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. A. P. K., vairuodamas transporto priemonę, būdams neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti.

A. P. K., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, atsisakė pasitikrinti blaivumą. Iš baudžiamosios bylos 1-1378-1123/2021 duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 19 d. A. P. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas. Pareigūnų uniformų kameromis fiksuotų vaizdo įrašų duomenys patvirtina, kad A. P. K. buvo žinoma apie tai, kad jis negali vairuoti transporto priemonės, kad tokia teisė jam yra sustabdyta, tačiau nepaisydamas to, kaltinamasis vairavo transporto priemonę tokiais savo veiksmais šiurkščiai pažeisdamas KET, juolab vairavo transporto priemonę Vilniaus mieste dienos metu, kai eismas yra intensyvus, tokiu būdu keldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Toks asmens elgesys rodo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: dirbantis, brandaus amžiaus, A.P. K. vairavo transporto priemonę žinodamas, kad tokios teisės neturi, kas rodo, jog toks elgesys nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas pasirinkimas nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio normų ir nenoras laikytis įstatymų reikalavimų. Atsižvelgiant į įvardintas aplinkybes, siekiant asmeniui apriboti galimybę susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti transporto priemones, A. P. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise - vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas artimas maksimaliam šio baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, t. y. 4 (ketveriems) metams.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilis H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. P. K. (30 b. l.).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad be transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnyje nurodytais būdais šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Įprastai pagal BK 72 straipsnio 3 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui priklausančio turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdomas, vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. P. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) , kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tikslinga pažymėti, kad šią nusikalstamą veiką A. P. K. padarė vairuodamas tą pačią transporto priemonę - H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal kasacinio teismo praktiką bei BK 72 straipsnio nuostatas, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1378-1123/2021 dėl turto – automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo yra perduotas vykdyti, pakartotinis to paties turto konfiskavimas, net ir esant BK 72 straipsnio taikymo pagrindams, būtų netikslingas.

Šiuo aspektu svarbu tai, jog vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė jau buvo konfiskuota ir netaikant A. P. K. BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, todėl automobilio konfiskavimas keičiamas į transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir iš A. P. K. konfiskuotina jam priklausančio automobilio „H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio H. C. 1.4 l, pasirinkti gamybos metai – 1997, suma yra 590 Eur (29 b. l.). Būtent tokia suma išieškotina iš kaltinamojo A. P. K..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. K. turtui – automobiliui ,,H. C.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą pratęstas iki 2022 m. lapkričio 5 d. (31-32, 136-137 b. l.). Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti, tolesnis laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. K. automobiliui ,,H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nebetenka prasmės, todėl naikintinas paskelbus nuosprendį.

Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. K. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teises sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos (85-86, 87-88 b. l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., 16.11 val., iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., 15.42 val. (91, 93 b. l.).

Kiti klausimai

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. P. K. priklausančio automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas; techninės apžiūros rezultatų kortelė bei automobilio draudimo dokumentai, mokėjimo kvitai, saugomi baudžiamojoje byloje, paskelbus nuosprendį perduotini VĮ „Regitra“.

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti byloje.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. (40 b. l.). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš A. P. K..

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL, tai yra 7500 (septynių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. P. K. į bausmę jo laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 18 d., 15.15 val., iki 2021 m. sausio 19 d., 15.13 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 148 MGL, tai yra 7400 (septynių tūkstančių keturių šimtų) eurų baudą.

Paskirti A. P. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 4 (ketveriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. P. K. konfiskuotinos transporto priemonės – H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) su PVM.

Priteisti iš A. P. K. proceso išlaidų 21 (dvidešimt vieną) eurą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. P. K..

Kaltinamajam A. P. K. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

A. P. K. priklausančio automobilio H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą; techninės apžiūros rezultatų kortelę bei automobilio draudimo dokumentus, mokėjimo kvitus, saugomus baudžiamojoje byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. P. K., kad:

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė