Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, Daivai Paliokaitei, Ramintai Braškienei, Mortai Ručinskaitei, Dianai Sabinai Bakaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 28 MGL (1400 Eur) baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. K. vairavo transporto priemonę, patikrinimo metu vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis, 2021 m. sausio 18 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. P. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad jis nevairavo automobilio. Sausio 18 d. apie 10.00-10.30 val. grįžo iš darbo, jis dirba (duomenys neskelbtini). Po darbo tvarkė knygas, buvo susidėjęs išmetimui netinkamas naudoti. Ėmė jas nešti į konteinerį, vaikštinėjo po kiemą. Išėjęs į lauką pamatė, kad automobilis stovi vietoje. Turėdamas pultelį, nusprendė susirinkti automobilyje paliktus daiktus ir tuo momentu atvyko policija. Jis turi visokių gėrimų namuose, galėjo pagal nuotaiką išgerti, neprisimena. Alkoholį vartoja kiekvieną dieną, nemato tame jokio nusikaltimo. Sulaikymą kuo puikiausiai atsimena, nebuvo išgėręs tiek, kad nieko neprisimintų. Tą dieną, kai buvo sulaikytas, savo automobiliu nevažiavo, o stūmė jį apie 10 metrų nuo kalno, kadangi buvo nusėdęs akumuliatorius. Tai darė grįžęs iš darbo, dar nebuvo išgėręs, nes nebuvo grįžęs namo. Išlipęs iš autobuso, nusileido nuo kalno iki garažo, ten nustūmė automobilį, užėjo pas meistrą, atidavė raktus ir išėjo. Automobilį nuvežė pas meistrą D. B.. Automobiliui klibėjo vairas, neužsivedė, buvo pakabos gedimai, tiksliai nežino. Automobilį paliko tiesiai prieš garažo duris ir paliko raktus. Kadangi automobilį remontavo ne pirmą sykį, pasakė D. B., kad kai baigs, pastatytų automobilį į kiemą. Sąskaitą jis visada ima, nes namuose veda buhalteriją ir kaupia sąskaitas, turi jų ir iš kitų taisymų. Paprašė sutvarkyti automobilį ir viskas, pinigai – ne problema. Apie tai, kad sutvarkė automobilį, informuotas nebuvo. Vienas automobilio raktas visada būna paslėptas automobilyje, nes jis kartais duoda ir kitiems žmonėms, o jis su savimi nešiojasi tik pultelį. Jeigu reikia perduoti automobilį kam nors, tai atiduoda tik pultelį arba pultelį palieka ant raktų. Į automobilį jis atsisėdo susirinkti asmeninius daiktus. Jis norėjo susirinkti automobilio dokumentus, nes jam buvo reikalinga pirkti naują draudimą, draudimas lyg ėjo į pabaigą. Taip pat norėjo pasiimti asmeninius užrašus ir kelis reikalingus instrumentus. Dėl to atsisėdo už vairo. Automobilio neužvedė. Kur buvo automobilio raktelis, neatsimena, bet galėjo būti automobilio spynoje, pasuktas į radijo poziciją, nes jis gana ilgai ten sėdėjo. Raktą įdėjo su tikslu, kad įjungtų radiją, nes ketino ten pabūti tam tikrą laiką, padaryti kelis skambučius, automobilyje parūkyti cigaretę. Nenorėjo stovėti esant šaltam orui, kai galėjo atsisėsti. Neprisimena, kam skambino, nespėjo, nes atvyko policija. Jie klausė, ką jis ten veikia, jis atsakė, kad muzikos klauso ir užsidarė duris ,tada jam liepė išlipti. Pareigūnai ėmė jį kaltinti, kad jis vairavo automobilį, reikalavo pasitikrinti neblaivumą, skambino kažkokiam žmogui, sakė „pagavom“, vėliau atėjo kažkoks vyras su šunimi, parodė į jį ir sakė „šitas“. Tą dieną automobiliu jis nevažiavo. V. C. parvarė automobilį. Jis jį pažįsta iš matymo, jis yra kitos pusės garažo kaimynas. Jis labai teigiamai vertina tai, kad kaimynas parvaro automobilį, nes kažkada yra prašęs jo atvežti statybinių medžiagų, kitų paslaugų, nemato problemų. Jis meistrui, palikęs automobilį, tik sakė, kad kai baigs darbus, pastatytų namie automobilį. Jo užduotis buvo sutvarkyti automobilį ir parvaryti namo, o kas automobilį vairavo, jo nedomina. Negali pasakyti, kiek laiko sėdėjo automobilyje, kai nuėjo susirinkti daiktus, tačiau trumpą laiko tarpą. Anksčiau sakė, kad pakankamai ilgai, tai pakankamai ilgai, kad galėtų pasiekti užrašus, dokumentus, užvesti radiją ir išsiimti cigarečių pakelį ir užsirūkyti. Jau viską buvo susidėjęs į kuprinę, kai atvyko policija. Jis negali pasakyti, kokia pavara buvo įjungta automobilyje, kai atvyko policijos pareigūnai. Kažkokia pavara buvo įjungta ar išjungta, jis nežino, nežiūrėjo, kokia ten pavara, bet kas galėjo ją taip palikti, arba vairuotojas arba jis pats galėjo, siekdamas nustumti. Automobilis turi signalizaciją, bet ji atjungta, jis buvo užrakintas. Neprisimena, ar automobilio techninė apžiūra galiojo, galimai ėjo į pabaigą. Anksčiau minėtą sąskaitą-faktūrą jis turi, bet šiuo metu neatsinešė, nes niekas neprašė. Jos buvo išrašytos kelios, šiam darbui viena, ankstesnės yra galbūt trys ar keturios. Sąskaitą išrašė ne prie jo, bet jis matė, kad joje užrašė jo asmens kodą. Jam išrašė vieną egzempliorių, kopiją. D. B. jis pažįsta labai mažai, nuo tada, kai grįžo iš užsienio, turėjo seną automobilį ir prašė jo sutvarkyti, kadangi netoli tvarko, tokia ir ta pažintis. Jam paliko automobilio dokumentus, neatsimena, ar padavė į rankas, ar pasakė. Už automobilio remontą ėjo atsiskaityti atrodo kitą dieną po areštinės. D. B. jam tą dieną nepaaiškino aplinkybių, nepamena, kada paaiškino. Pasakė, kas vairavo, ir viskas. Pas V. C. jis nebuvo nuėjęs, jį mato labai retai, kai būna garaže, ten jokių reikalų neturi. V. C. apytikriai žino, kur jis gyvena, namuose nėra buvęs, bet žino namą, vietą. Blaivumą atsisakė pasitikrinti vien iš principo, dėl charakterio, nėra pagrindo jo tikrinti. Anksčiau už automobilio vairavimą neblaiviam gal buvo baustas, o gal ir ne. Atsimena, kad buvo baustas. Į sulaikymą atvažiavo apie 4 – 5 policijos pareigūnai. To žmogaus, kuris atėjo su šunimi, jis nepažįsta, tas žmogus atėjo po 10-15 min. Jis tam žmogui pasakė vieną kitą negražų žodį. Jis nematė reikalo aiškintis, kas kaltas dėl to, kad su juo automobiliu padaryti neteisėti veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu nepaaiškino įvykių, nes buvo užsipultas iš karto prisipažinti. Jis anksčiau turėjo pamoką, kai buvo nubaustas už pasipriešinimą policijos pareigūnui, kai policijos pareigūnas pradangino jo dviratį. Jis daugiau jokių pareiškimų nenori daryti, jo toks charakteris. Sulaikymo metu jis sakė, kad nevairavo, kad neturi ką aiškintis ir eina namo. Jo niekas nieko neklausė, tiesiog sakė, kad jis kaltas.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-49-693/2019).

Kaltinamojo gynėjas teisme tvirtino, kad liudytojo E. P. parodymai dėl kaltinamojo atpažinimo negali būti laikomi įrodymais atitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, nes kaltinamojo atpažinimas buvo daromas nesilaikant BPK reikalavimų. Teismas su šiais gynybos argumentais nesutinka, nes iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnams prieš sulaikant asmenį (kaltinamąjį) buvo reikalinga įsitikinti, jog sulaikomas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, todėl sulaikyto asmens parodymas atpažinti liudytojui E. P. buvo atliktas dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl tai nėra ikiteisminio tyrimo veiksmas, atliktinas BPK 191-195 straipsnių tvarka. Todėl atmesti liudytojo E. P. teisme duotus parodymus, kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų, nėra pagrindo. Teismas E. P. teisme duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs ir logiški, atitinka jo parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu bei duotiems paaiškinimams sulaikymo metu, pripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojo E. P. parodymais, nes jie iš esmės yra vienodi ir nuoseklūs bei atitinka byloje nustatytas aplinkybes.

Apklaustas teisme policijos pareigūnas, kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, M. K. paaiškino, jog įvykio vietoje stovėjusio raudonos spalvos automobilio „Honda Civic“ variklis nedirbo, tačiau jis matė šviečiančius stabdžių žibintus, buvo įjungta „drive“ (vairavimo) pavara, automobilio variklis buvo dar šiltas. Asmuo, sėdėjęs vairuotojo vietoje, neigė važiavęs, atsisakė tikrintis girtumą. Nukreipus vairuotojo dėmesį, pareigūnas įlindo į automobilį, perjungė pavarą į stovėjimo poziciją ir ištraukė raktelį. Po kurio laiko, atvykęs liudytojas, kuris matė vairavimo faktą, iš karto atpažino asmenį, kaip vairavusį automobilį. Apklaustas teisme policijos pareigūnas M. K., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą kartu su M. K., neatsiminė šio įvykio aplinkybių, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus pareigūnas juos patvirtino. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme M. K. paaiškino, kad būtent liudytojas E. P. atpažino kaltinamąjį, kaip vairavusį automobilį „Honda Civic“. M. K. patvirtino, kad A. P. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kurie buvo pažymėti neblaivumo nustatymo akte, dėl to asmuo buvo sulaikytas.

Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamojo nurodoma įvykių versija prieštarauja liudytojo D. B. teisme duotiems parodymams, nes apklaustas teisme liudytojas D. B. parodė, jog automobilį A. atvežė ryte apie 8.30 val., norėjo, kad automobilis būtų paruoštas techninei apžiūrai, A. paliko automobilio raktus ir išėjo, o pats kaltinamasis teigė, jog savo automobilį D. B. remontuoti tiesiog nustūmė, nes buvo išsikrovęs akumuliatorius, sausio 18 d. apie 10.00-10.30 val. Duodamas parodymus teisme D. B. apie akumuliatoriaus gedimus nenurodė, nors visus kitus gedimus įvardijo labai tiksliai. Teismo manymu, kaltinamojo nurodomos aplinkybės, jog jis automobilį tiesiog stūmė, yra nelogiškos, nes vienam asmeniui saugiai to padaryti miesto gatvėje ir dar žiemą, esant slidžiai kelio dangai, yra neįmanoma. Nelogiškos yra ir kaltinamojo nurodytos teisme aplinkybės, kad jis vienus automobilio raktus laikydavo tiesiog automobilyje, o signalizacijos pultelį turėjo su savimi. Iš vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis sulaikymo metu nurodė, jog automobilis yra jo sesers, tačiau byloje esančiame VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, kad automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. P. K.. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nuo pat sulaikymo pradžios mėgino nuslėpti tikrąsias aplinkybes. Minėtame vaizdo įraše 15:46:05 val. matoma, kaip kaltinamasis, sėdėdamas prie automobilio vairo, policijos pareigūnams atidarius automobilio vairuotojo pusės dureles, pasuka kairėje vairo pusėje esančią šviesų perjungimo svirtį išjungdamas automobilio šviesas, kas patvirtina, jog kaltinamasis, ką tik atvažiavo šiuo automobiliu. Teisme buvo apklausti liudytojai V. C. ir D. B.. D. B. nurodė, kad remontavo kaltinamojo automobilį, V. C. nurodė, kad jis iš auto serviso nuvarė automobilį prie kaltinamojo namų, teigė, kad tą dieną jis buvo blaivus, nurodė apie konfliktą su moterimi, kuris įvyko apie 200 m. nuo garažų, važiuojant į kalniuką kaltinamojo automobiliu, teigė, jog jis buvo prasidaręs langą, galimai pasakė kokį keiksmažodį tai moteriai. Teismo vertinimu, šių liudytojų duoti paaiškinimai nepaneigia kaltinimo aplinkybių dėl to, kad 2021 m. sausio 18 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), automobilį neblaivus vairavo kaltinamasis, kadangi nėra žinoma, kada tiksliai V. C. kaltinamojo automobilį atvarė iš D. B. autoserviso, jei laikyti, kad D. B. teisingai nurodė įvykio aplinkybes apie tai, kad kaltinamojo automobilio remontas užtruko 3-4 valandas, o buvo atvarytas remontui ryte 8.30 val., tai V. C. kaltinamojo automobilį parvarė apie 11.30 val -12.30 val., t. y. kaltinamasis turėjo galimybę sėsti į V. C. parvarytą automobilį, nuvažiuoti prie garažo ir grįžti, tokiu būdu vairuoti neblaiviam automobilį, kaip tai yra nurodyta kaltinime. Yra nesuprantama gynėjo pasirinkta taktika, kodėl kaltinamojo gynėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepateikė prašymo apklausti liudytojus V. C. ir D. B., kurie, gynėjo nuomone, neva patvirtina, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Šių liudytojų nurodymas tik teisme, teismo vertinimu, yra ne kas kita, o siekis suklaidinti teismą, mėginant paneigti A. P. K. vairavimo faktą. Šią teismo poziciją sustiprina ir tai, kad kaltinamasis sulaikymo metu (matyti Body kameros vaizdo įrašuose), neužsiminė apie automobilio atsiradimo sulaikymo vietoje aplinkybes, nenurodė, kad automobilis buvo remontuojamas bei to, kad automobilį iš autoserviso parvarė ne jis, o ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nenurodė liudytojų V. C. ir D. B..

Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį „Honda Civic“ vairavęs asmuo buvo neblaivus, patvirtina 2021 m. kovo 16 d. apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad apžiūrėjus garso įrašą, gautą iš BPC, jame užfiksuota, kaip pranešėjas E. P. 2021 m. sausio 18 d., 15.38 val. bendrauja su operatore, pranešėjas sako, kad (duomenys neskelbtini) visiškai girtas žmogus prisikabino prie moters, vos avarijos nepadarė ir išvažiavo iš kiemo automobiliu, automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos. Tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Honda Civic“, patvirtina ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2021 m. sausio 18 d., 15.41 val. buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) ką tik išvažiavo automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonas, vairuotojas neblaivus. Kuria kryptimi nuvažiavo neaišku. Pranešėjas E. P., pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021 m. sausio 18 d., 15.38 val. Į įvykį išsiųstos pajėgos V1843, išsiuntimo laikas 15:43:12 val., atvykimo laikas 15:46:34 val., todėl akivaizdu, kad nuo momento, kai (duomenys neskelbtini) E. P. matė konfliktą tarp akivaizdžiai neblaivaus „Honda Civic“ vairuotojo ir „Toyota“ automobilio vairuotojos, iki kaltinamojo sulaikymo praėjo 5-6 minutės, todėl, teismo įsitikinimu, per šį laiko tarpą nebuvo galimybės kitam asmeniui, kaip teigia kaltinamasis, kaltinamojo automobiliu atvažiuoti iki kaltinamojo sulaikymo vietos, nes tokiu atveju kaltinamasis eidamas, kaip jis teigia, prie savo automobilio, būtų matęs šį asmenį, tačiau jis to nenurodė, pats kaltinamasis teigė, jog automobilyje sėdėjo gana ilgai, be to, aptarti įrodymai patvirtina, jog asmuo, vairavęs automobilį „Honda Civic“ kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl teismas atmeta kaltinamojo nurodomą įvykių versiją, kad automobilį „Honda Civic“ kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo ne jis, o V. C., kaip prieštaraujančią byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teismo vertinimu dėl kaltinamojo atsisakymo tikrintis blaivumą, ginčo šioje byloje nėra, šios aplinkybės yra užfiksuotos Body kameros vaizdo įrašuose, kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, patvirtino, kad jis atsisakė pasitikrinti blaivumą vien iš principo, dėl charakterio, nes, jo manymu, nebuvo pagrindo tikrinti jo blaivumą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai kelis kartus siūlo kaltinamajam pasitikrinti blaivumą, tačiau A. P. K. kategoriškai nesutinka tikrintis alkotesteriu. Visi kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai buvo užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, jog kaltinamasis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, o jo nenuoseklūs, nelogiški parodymai, naujos versijos iškėlimas tik teisme yra vertintini, kaip jo užimta gynimosi pozicija, siekiant išvengti atitinkamos atsakomybės. Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta liudytojų parodymais, vaizdo įrašo medžiaga, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, BPC pagalbos skambučio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu ir kita faktine byloje esančia medžiaga.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis) (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui buvo nustatyti neblaivumo požymiai – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, tačiau vairuotojas vengė neblaivumo patikrinimo, tuo užkirsdamas kelią tikrajam pažeidimo mastui nustatyti). Kaltinamojo A. P. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – Lietuvos Respublikoje teistas vieną kartą, tačiau daug kartų teistas Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje (1 t., b. l. 93-120), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (1 t., b. l. 86, 121-124), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga A. P. K. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 18 d., 15.15 val., iki 2021 m. sausio 19 d., 15.13 val. (1 diena) (1 t., b. l. 127, 144), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis A. P. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. P. K. vairavo transporto priemonę ir, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė pasitikrinti neblaivumą, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, automobilį vairavo dienos metu, darbo dieną, mieste bei gyvenamojo namo kieme, kur paprastai būna gana intensyvus eismas ir bet kuriuo metu galėjo būti kitų asmenų ar transporto priemonių, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis A. P. K. jau ne pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už automobilio vairavimą esant neblaiviam – anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam, dėl ko jam buvo atimta teisė vairuoti dvejiems metams, tačiau kaltinamasis iš to reikiamų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. P. K. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 19 d. kaltinamajam A. P. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas (1 t., b. l. 137-138), tokiu būdu A. P. K. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemonę nuo 2021 m. sausio 19 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. sausio 19 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. P. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis byloje esančiais VĮ „Regitra“ duomenimis (1 t., b. l. 47) nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. P. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 670 eurų su PVM (1 t., b. l. 48). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. P. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. P. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. sausio 21 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-50). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis šis laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi yra pratęstas 2021 m. spalio 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nutartyje nurodyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. K. priklausantis automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. P. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas (1 t., b. l. 137-138) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonė – dokumento paėmimą, byloje esantis paimtas dokumentas – A. P. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais (1 t., b. l. 77, 84) – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti A. P. K. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 18 d., 15.15 val., iki 2021 m. sausio 19 d., 15.13 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 73 MGL, tai yra 3650 (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Paskirti A. P. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. P. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. P. K., palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kaltinamajam A. P. K. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonė – dokumento paėmimą, byloje esantį paimtą dokumentą – A. P. K. vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) – perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per du mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801).

Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.