- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-1561-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03907-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Inter Travel“, SIA „VRK“
- Atsakovas
- UAB „Inter Travel“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Inter Travel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „VRK“ ieškinį atsakovui UAB „Inter Travel“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo SIA „VRK“ ieškinį atsakovui UAB „Inter Travel“ dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pateikti 66 000 Eur dydžio banko garantiją arba šią sumą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą galimų UAB „Inter Travel“ nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo.
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas 7 dienų terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 28 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui. Teismas nurodė, kad nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo atsakovui įteikta 2016-04-12 tinkamai. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą nepašalino 2016-04-05 nutartimi teismo nustatytų atskirojo skundo trūkumų, atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas atsakovui.
I. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir atskirojo skundo dėl 2016 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad jis nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apskundė atskirai ir už tai sumokėjo žyminį mokestį. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino CPK 80 str. Todėl prašymas dėl nuostolių užtikrinimo ir atskirasis skundas dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių užtikrinimo institutą, neturi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, o atsakovo atskirasis skundas turėjo būti priimtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
9. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
10. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškina CPK 80 str. 2 d. nuostatas, anot atsakovo tik už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti mokamas žyminis mokestis, o nutartis, kuria atsisakyta taikyti nuostolių užtikrinimo institutą prie tokių nepriskiriama. Su tokiais atsakovo argumentais nesutiktina.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Dėl išvardintų priežasčių teismas, nagrinėdamas šią bylą, remiasi precedentu, suformuotu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje c.b. Nr. 2S-1206-585/2015.
12. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad CPK 80 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios mokėti žyminį mokestį, paskirtis – apmokestinti visus atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis išspręsti bet kokie prašymai, tiesiogiai susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, neišskiriant ir prašymų užtikrinti nuostolių atlyginimą (CPK 147 straipsnio 1 ir 7 dalys).
13. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovo atskirasis skundas dėl 2016 m. kovo 23 nutarties kyla iš 2016 m. vasario 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, atsakovas nebūtų prašęs nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo. Taigi, jeigu atskirasis skundas nors ir netiesiogiai, bet kyla iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jam turi būti taikomos ir nuostatos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu.
14. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kokias pasekmes sukelia nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas. Jeigu teismas įpareigoja sumokėti užstatą, garantuojantį atsakovo nuostolių užtikrinimą, tačiau ieškovas jo nesumoka, laikinosios apsaugos priemonės būna panaikinamos (CPK 146 str. 1 d.). Taigi, šio instituto taikymo pasekmės (laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas) yra tokios pačios kaip ir tenkinus atskirąjį skundą, kuriuo skundžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Todėl ir dėl šios priežasties yra pagrįsta laikyti, jog CPK 80 str. 2 d. nurodytas įpareigojimas sumokėti žyminį mokestį apima ir atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis buvo pasisakyta dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino CPK 80 str. 2 d. nuostatas bei su tuo susijusią teismų praktiką, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovą sumokėti žyminį mokestį, o atsakovui to nepadarius pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutarties paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.