Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2026 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo ir faktinio nukreipimo bausmę atlikti dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas pagrįstas, kaltinamasis savo kaltę pripažino. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; kaltinamojo asmenybę – nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, neįrašytas gydytojo psichiatro įskaitoje ir priklausomybės ligų įskaitoje, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis anksčiau teistas, paskirtą bausmę atlikęs, dabartiniu metu jam kitoje byloje paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, todėl teismas sprendė, kad kaltinamajam skirtina su terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

1.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę V. N., įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas dvidešimt keturis kartus, naują tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka. Taigi, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir aplinkybes, turinčias reikšmės individualizuojant V. N. paskirtą bausmę, trumpinti nuteistajam paskirtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Skundžiamu nuosprendžiu V. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. N. už nusikalstamą veiką paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė artimą minimaliam.

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. N., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytai nusikalstamai veikai, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

10. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad V. N. 24 kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, turto sunaikinimą ar sugadinimą, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymą). V. N. taip pat baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, daugiausia už smulkias vagystes. Šios aplinkybės rodo, kad V. N. nesistengia keisti gyvenimo būdo bei nepasimoko iš ankstesnės patirties.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog V. N. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, yra baustas administracine tvarka. Iš byloje pateiktos nuteistojo V. N. charakteristikos matyti, jog nuteistasis įkalinimo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, už psichotropinių medžiagų vartojimą jam ne kartą buvo skirtos nuobaudos.

12. Apeliacinio skundo argumentai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nepateisina jo padarytos nusikalstamos veikos ir nešvelnina baudžiamosios atsakomybės. Šias aplinkybes skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atžvilgiu pritaikydamas BK 64¹ straipsnio nuostatas. Apelianto asmenybė ir pasikartojantis nusikalstamas elgesys leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o darydamas nusikalstamą veiką nuteistasis buvo absoliučiai abejingas kilsiančioms pasekmėms.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam anksčiau ne kartą buvo skiriama ir švelnesnė bausmė - areštas, taip pat ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės, taikyta ir amnestija, lygtinis paleidimas, tačiau bausmės teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nesilaiko įstatymų, savo elgesio nekeičia. Naują nusikalstamą veiką V. N. padarė atlikdamas jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

14. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

15. Sprendžiant dėl bausmės dydžio, atsižvelgtina į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Taigi darytina išvada, kad apylinkės teismas, nuteistajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kai gali būti skiriama iki 2 metų laisvės atėmimo), kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažino vienu trečdaliu paskirdamas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš esmės teisingai nustatė bausmės dydį.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

17. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo V. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.