- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-06
- Bylos Nr.
- II-648-1218/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00565-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Nukentėjusysis
- B. P.
- Pažeidėjas
- L. B.
- Advokatai
- Antanas Damulis
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui L. B. ir jo įgaliotam atstovui advokatui Antanui Damuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio ir faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, auginančio mažametį vaiką, dirbančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2025 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5185-2025 (ROIK: 24262963036).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5185-2025 (toliau – ir Nutarimas) L. B. (toliau – ir Pareiškėjas) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį. Institucijos Nutarime nurodoma, kad L. B., 2024 m. gruodžio 31 d., 7.47 val., Vilniaus m. sav., Grigiškėse, Lentvario g. 1, vairuodamas transporto priemonę „HYUNDAI TUCSON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė priekyje važiuojančia transporto priemonę, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kirto ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją Nr. 1.1, ko pasėkoje susidūrė su priekyje važiuojančiu ir į kaire sukančiu automobiliu „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 9 ir 140.7 punktus. Už šiuos pažeidimus L. B. paskirta administracinė nuobauda – 190 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 4 mėn.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Skundas motyvuotas tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas L. B. niekada neteigė, kad lenkė važiavusį automobilį „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirminėje apklausoje ir duodant paaiškinimus nagrinėjant bylą Institucijoje jis nurodė, kad apvažinėjo (lenkė) prie dešinio kelkraščio sustojusi automobilį „VW JETTA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš artėjant prie „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio, jis niekur nejudėjo, o buvo sustojęs dešinėje pusėje. Tik pradėjus apvažinėti dešiniame kelkraštyje stovintį automobilį, jo vairuotojas staigiai pajudėjo iš vietos pasuko vairą į kairę pusę, ko pasėkoje atsitrenkė į Pareiškėjo vairuojamą „HYUNDAI TUCSON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis Nr. 1), automobilį. L. B. norėjo apvažiuoti „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis Nr. 2), automobilį tada, kai jis pradėjo daryti posūkio manevrą. Priešingu atveju Pareiškėjas būtų atsitrenkęs į automobilio „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės dureles. Versiją, kad susidūrimas įvyko esant punktyriniai linijai patvirtina Institucijos pateikta vaizdo medžiaga ir Nutarime nurodytos aplinkybės. Skunde taip pat pažymima, kad Institucija netinkamai aiškino ir taikė KET. 3 priedo I skyriaus 1.7 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Visgi Institucijos Nutarime klaidingai teigiama, kad priešingų krypčių eismo juostų skiria kelio horizontalusis ženklinimas 1 pr. 1.1, kuri pagal KET draudžiama kirsti. Pabrėžtina, kad susidūrimo įvykio vietoje kur stovi nuotraukoje užfiksuoti automobiliai kelio horizontaliojo ženklinimo liniją 1 pr. 1.7 brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Nurodytoje vietoje priekyje važiavęs automobilis „VW JETTA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo apsisukdamas kirsti ją, tačiau lenkiančiam automobiliui draudžiama kirsti šia ženklinimo liniją. Remdamasi pačių susigalvotu KET taisyklių traktavimu Institucija padaro klaidingas išvadas ir neteisingai nubaudė L. B.. KET 1.7 punkte nėra jokio draudimo kirsti šią liniją, priešingai, aukščiau minimame KET punkte yra nurodoma, kad šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Taigi, visiškai nesuprantama kuo remiantis Institucija sugalvojo, kad L. B. negalėjo jos kirsti ir dėl to turi būti patrauktas ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Institucijos atsiliepimo į skundą motyvai
Institucija nesutikdamas su Pareiškėjo skundu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma minėto skundo netenkinti, o Institucijos priimtą Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas motyvuotas tuo, kad įvykio metu Pareiškėjo atlikti veiksmai neatitinka KET 9 punkte numatytų reikalavimų vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Nukentėjusioji pateiktame paaiškinime nurodė, kad įvykio metu vežė į darželį savo vaiką. Prie darželio įjungė kairįjį posūkio signalą ir pradėjo posūkį į kairę. B. P. matė, kad už jos važiuoja „HYUNDAI TUCSON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet jai pradėjus manevrą į kairę pusę, pastarasis kirtęs ištisinę liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ketindamas aplenkti Nukentėjusiosios vairuojamą automobilį į jį atsitrenkė. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios automobilio galinė dalis yra arti ištisinės linijos, darytina išvada, kad Pareiškėjas neturėjo galimybės lenkimo manevrą pradėti nekertant ištisinės kelių ženklinimo linijos. Nors pateiktame skunde Pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisę kirsti KET 3 priedo 1.7 p. nurodytą horizontaliojo ženklinimo liniją, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tiek Pareiškėjas, tiek nukentėjusioji turėjo teisę kirsti šią horizontaliojo ženklinimo liniją privažiavus šios linijos ženklinimo pradžią, tačiau automobiliui važiuojant paskui priekyje važiuojančią transporte priemonę privaloma laikyti saugaus atstumo, tam, kad esant reikalui būtų galima sustabdyt transporto priemonę nesukeliant eismo įvykio. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad 1) nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; 2) transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 3) lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems; 4) lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; 5) baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
Teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Antanas Damulis palaikė pateiktą skundą ir paaiškino, kad Pareiškėjas niekada neneigė, jog norėjo apvažiuoti šalikelėje stovėjusį automobilį. Kadangi greitis buvo nedidelis, jis matė, kad automobilis sustojo ir stovėjo. Šioje byloje nurodoma, kad jis kirto ištisinę liniją, bet šios aplinkybės nepatvirtina nei eismo įvykio deklaracija, nei įvykio nuotraukos ar kiti duomenys. Pareiškėjas turėjo teisę kirsti, nes nukentėjusiosios automobilis buvo sustojęs. Šioje vietoje yra darželis, todėl ne vienas automobilis ten sustoja tam, kad išleisti vaikus į darželį. Pareiškėjas važiuojant į miestą nuo Lentvario link Grigiškių pamatė kaip priešais važiuojantis automobilis sustojo ir stovėjo, todėl jis nedideliu greičiu apvažinėjo šį automobilį. Byloje net nenustatyta, kad jis būtų kirtęs ištisinę. Pagal visą eismo įvykio situaciją ir vaizdo medžiagą matyti, kad Pareiškėjui atsitrenkė į dureles. Pati nukentėjusioji mini, kad matė už jos važiuojantį automobilį ir ji pristabdė dešiniau ir sustojo. Dėl nedidelio greičio padaryta žala yra nežymi. Tai nebuvo kažkoks chuliganiškas manevras, kad Pareiškėjas lenktų įsibėgėjęs ar nestabdęs. Kaip minėjo, KET 1.7 punktas tokiose situacijose leidžia kirsti ištisinę liniją. Pati eismo įvykio vieta yra už ištisinės linijos, o pagarsintame Nutarime yra parašyta neva, kad punktyrine linija galima tik apsisukti, bet negalima jos kirsti. Skunde yra paminėta, kad punktyrinę liniją galima kirsti iš abiejų pusių.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji B. P. paaiškino, kad kiekvieną dieną veža savo vaiką į darželį. Ten paprastai būna labai daug automobilių. Šalia darželio yra įspėjamasis ženklas „Vaikai“, o važiuojamoji dalis yra pažymėta ištisine linija. Važiuodama į darželį įjungė posūkį į kairę ir per punktyrą norėjo apsisukti. Minėtoje vietoje yra aikštelė, kur jie paprastai palieka automobilį. Veidrodėliuose matė, kad jai iš paskos važiavo automobilis, bet kokiu būdu jis pradėjo ją lenkti, nesuprato ir jie susidūrė. Net nepagalvojo, kad jis kirs ištisinę liniją ir norės ją aplenkti iš kairės. Viskas įvyko labai greitai, o ryte dar buvo tamsu. Jos vaikas stipriai išsigando. Pareiškėjas teigia, kad ji stovėjo dešinėje pusėje, bet ji tuo metu važiavo. Jokio poreikio ten stovėti jai nebuvo. Minėtoje vietoje yra posūkis į aikštelę, bet ji pastoviai užimta, todėl ji važiavo į kairę. Pareiškėjas minėjo pareigūnams, kad jis per vėlai ją pamatė, todėl gal nutarė ją aplenkti iš kairės, nes dešinėje pusėje yra per mažai vietos. Kai norėjo apsisukti, iš anksto rodė posūkio signalą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
ANK XXXVI skyrius (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Šios skyriaus 641 straipsnyje numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pagal ANK 642 straipsnio nuostatas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priima vieną iš šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose numatytų sprendimų. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nutarimas laikomas teisėtu tada, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-1072/2023).
Teismas, įvertinęs Pareiškėjo skundo ir Institucijos atsiliepimo motyvus, proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje, o taip pat kitus nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, priėjo išvados, kad priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Proceso metu Pareiškėjas neigė Institucijos nustatytas administracinio nusižengimo aplinkybes aiškindamas, kad įvykio vietoje automobilis „VW JETTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo dešinėje pusėje prie šaligatvio, o jam nusprendus apvažiuoti minėtą automobilį, jis staigiai pasuko į kairę ir trenkėsi į jo vairuojamo automobilio „HYUNDAI TUCSON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairįjį šoną.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, už tokį pažeidimą skiriama nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų bauda. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pareiškėjui paskirta artima minimumui bauda – 190 Eur ir artima minimumui administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams.
Byloje esančiame Institucijos Nutarime pažymima, kad Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 9 ir 140.7 punktus.
KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 140.7 punkte nurodoma, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.
Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 31-41, 47-62), autoįvykyje dalyvavusių asmenų parodymų (b. l. 26-29), eismo įvykio schemos (b. l. 24), Nutarimo punkto „Kitos aplinkybės“ (b. l. 7-9,15-17) nustatyta, kad autoįvykis įvyko kelio vietoje, kurioje horizontalus kelio ženklinimas susideda iš vienodo ilgio 6 brūkšnių ir 7 tarpų, t. y. tas ženklinimas yra labai riboto ilgio. Iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matoma, kad atkarpos su punktyriniu kelio ženklinimu, negali pakakti saugiam lenkimo manevrui, ypač nesusijusiam su siauros ištęsinės linijos kirtimu. Be to, toks kelio horizontalus ženklinimas (vienodo ilgio 6 brūkšniai ir 7 tarpai) atitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 134 punktą, kuriame nurodoma, kad tokiu būdu ženklinamos nuovažos, kuriose eismo intensyvumas didesnis, pavyzdžiui, į degalines, stovėjimo aikšteles, prekybos centrus, dideles įmones, dažniausiai ženklinamos kaip sankryžos. Iš nukentėjusiosios B. P. parodymų duotų teismo posėdyje ir byloje esančios nuotraukos (b. l. 58) aiškiai matomas įvažiavimas į stovėjimo aikštelę priešais kurį ir yra minėtas vienodo ilgio 6 brūkšnių ir 7 tarpų horizontalusis kelio ženklinimas.
Byloje nėra ginčo, kad ir iki minėtų vienodo ilgio 6 brūkšnių ir 7 tarpų, ir po jų, yra siaura ištisinė linija, numatyta KET 3 priedo 1.1 punkte. Automobilių susidūrimas įvyko virš trečiojo brūkšnio jų judėjimo kryptimi. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 31-41, 47-62) ir eismo įvykio schemos (b. l. 24) matyti, kad automobilis Nr. 1 yra priešpriešinio eismo juostoje, o automobilis Nr. 2 prie pat skiriamosios juostos nedideliu kampu. Teismo vertinimu, toks automobilių išsidėstymas patvirtina, kad automobilis Nr. 2 atlikinėjo kairiojo posūkio manevrą, o automobilio Nr. 1 vairuotojas neatsargiai bandė jį aplenkti, be to vietoje, pažymėtoje vienodo ilgio 6 brūkšniais su 7 tarpais, kurioje lenkimas draudžiamas. Tuo pačiu tokia automobilių išsidėstymo tvarka parodo, kad lenkimo manevras turėjo prasidėti siauros ištisinės linijos ribose. Kartu tai paneigia Pareiškėjo teiginius, kad automobilis Nr. 2 stovėjo prie dešiniojo kelio krašto ir staiga pradėjo judėjimą jo lenkimo (kaip teigė posėdžio metu – apvažiavimo) metu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Institucija tinkamai, vadovaudamasi įstatymu, įvertinusi surinktus duomenis, nustatė visas Pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaltumui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai individualizavo paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam tinkamai parinkta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, jų dydžiai. Institucijos Nutarimas yra teisingas, jį naikinti arba švelninti nėra teisinio pagrindo. Skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas, kadangi byloje nebuvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, be to, Pareiškėjui nebuvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena (ANK 666 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. B. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. D. 2025 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5185-2025 (ROIK: 24262963036) palikti galioti nepakeistą.
Atmesti L. B. prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.