- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-135-343/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00427-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- O. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. P., apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjos O. Š. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-651-962/2015 pagal pareiškėjos O. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja patikslintame pareiškime pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusiam (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 3 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)., iki 1940 m. nacionalizacijos, kurią jis faktiškai valdė iki savo mirties.
Nurodė, kad 1991 10 10 jos tėvas A. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 5 ha jo tėvo (pareiškėjos senelio) V. B. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į V. B. priklausiusį išlikusį nekilnojamą turtą - 3,25ha žemės sklypą bei gyvenamą namą su pagalbiniais pastatais A. B. atkurtos 2004 03 18 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69/15600. Bieliauskų šeimos ūkį iki nacionalizacijos sudarė apie 6 ha žemės, gyvenamas namas ir pagalbiniai pastatai. Turto dalis, t. y. daugiau nei 3 ha žemės buvo nacionalizuoti, gyvenamas namas ir pagalbiniai pastatai bei dalis apie 3 ha žemės buvo palikti šeimai naudotis. Juos V. B. ir A. B. faktiškai valdė natūra. Pareiškėja nurodė šias termino prašymui atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės atkūrimą vykdančioms institucijoms nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikti praleidimo priežastis: 1) jai nebuvo žinoma, kad nuosavybės atkūrimą vykdančios institucijos nedisponuoja nuosavybę patvirtinančiais dokumentais; 2) pareiškėja apie tai nebuvo informuota, 3) ji objektyviai tikėjo, jog prašymas dėl tėvui A. B. priklausiusios žemės atkūrimo buvo pateiktas tinkamai per įstatyme nustatytus terminus. 2014 m. rugpjūčio mėnesį atvykus trečiajam asmeniui apžiūrėti ir įsigyti (kaip paaiškėjo vėliau) valstybinę žemę, kuria nepertraukiamai naudojosi pareiškėja, išaiškėjo, jog 3 ha žemės taip ir liko neatkurta. Tai, kad trūksta dokumentų ir reikės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja sužinojo tik gavusi 2015 01 27 raštą iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM ir 2015 03 06 pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad nei liudytojai, kurie gimę jau po nacionalizacijos, nei archyviniai dokumentai, kurie sudaryti po nacionalizacijos, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjos tėvas A. B. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė daugiau nei 3,25 ha žemės. Pareiškėja nenurodė svarbių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių laiku nepateikė nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Pareiškėja dar 1998 11 26 raštu buvo informuota pateikti trūkstamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi pareiškimą dalyje dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises nustatančius dokumentus atnaujinimo atmetė. Bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė.
Teismas byloje nustatė, kad A. B. 1991 10 10 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos valdytus 5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) . Kauno apskrities viršininko administracijos Prienų rajono žemėtvarkos skyrius 1998 12 28 parengė pažymą Nr. 779 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, patvirtinančią, kad A. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos valdytus 3,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pažyma parengta pagal Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Kašonių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu paskirstytos žemės 1928 03 02 sąrašą, kuriame įrašyta (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas V. B., turėjęs 3,25 ha žemės. 1998 11 26 pareiškėjai išsiųstas Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininko Jiezno seniūnijai raštas, kuriame nurodoma, jog 1998 12 31 baigiasi dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminas, ir prašoma skubiai atvykti į Jiezno žemėtvarkos tarnybą ir pateikti dokumentus, reikalingus žemei grąžinti. Pareiškėja 2003 04 01 notariškai patvirtintu įgaliojimu penkerių metų laikotarpiui įgaliojo R. Š. tvarkyti žemės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės atstatymo dokumentus, gauti nuosavybės teisės į žemę dokumentus, juos įregistruoti valstybiniame žemės registre, būti atstovu, nustatant žemės sklypo ribas. Kauno apskrities viršininko 2004 03 18 įsakymu Nr. 02-07-1934 "Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 03 18 sprendimu Nr. 69/15600 A. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 3,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2008 03 06 įgaliojo R. Š. atstovauti ją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, priklausiusį A. B..
Šalies argumentai
Pareiškėjos tėvas A. B. 1991 m. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos valdytus 5 ha žemės, todėl teismas sprendė, kad prašymas atkurti nuosavybės teises buvo paduotas įstatymo nustatytu terminu. Kadangi pareiškėja nenurodė, kokius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus norima pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau įvertinęs tai, kad pareiškėja patikslintu pareiškimu taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. B. nuosavybės teise priklausė 3 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iki 1940m. nacionalizacijos, kurią jis faktiškai valdė iki savo mirties, teismas sprendė, kad pareiškėja prašė atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teismo sprendimą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto (nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus). Vertindamas pareiškėjos nurodytas termino nuosavybės dokumentams pateikti praleidimo priežastis, teismas pažymėjo, kad pareiškėja dar 1998 metais sužinojo, jog trūksta dokumentų, nes 1998 11 26 pareiškėjai išsiųstas Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininko Jiezno seniūnijai raštas, kuriame nurodoma, jog 1998 12 31 baigiasi dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminas, ir prašoma skubiai atvykti į Jiezno žemėtvarkos tarnybą ir pateikti dokumentus, reikalingus žemei grąžinti. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog ji nežinojo apie trūkstamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus paneigė ir tai, jog R. Š. pagal 2003 04 01 įgaliojimą atstovaujanti A. B. turtinių teisių paveldėtoją, pasirašė žemės sklypų, kurių bendras plotas 3,25 ha (t.y. 0,53 ha žemės sklypo projektinis Nr. 500, 1,42 ha žemės sklypo projektinis Nr. 501, 0,80 ha žemės sklypo projektinis Nr. 502, 0,50 ha žemės sklypo projektinis Nr. 503), esančių (duomenys neskelbtini) planuose, parengtuose 2003 07 29, jog sutinka su žemės sklypų ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2003 02 28 žemės sklypo paženklinimo parodymo aktą, ir su nustatytu plotu sutinka. Teismas nurodė, kad aplinkybes, jog pareiškėja nežinojo trūkstant nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei kad nesuprato, jog jai nebus atkurtos nuosavybės teisės į likusius prašytus sugrąžinti 1,75 ha žemės, paneigia ir jos atstovės pagal įgaliojimą R. Š. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog ji suprato, kad grąžinta buvo ne visa žemė – tik 3 ha, ji būtų su tuo nesutikusi, tačiau reikėjo sutvarkyti pastatų teisinės registracijos dokumentus, todėl pasirašė reikiamus dokumentus. Be to, galvojo, jog, galbūt, bus leista atsipirkti likusią žemę, jei jau atkūrimui trūko kokių dokumentų. Teismas pareiškėjos kitą nurodytą dokumentų pateikimo praleidimo termino priežastį, jog ji yra beraštė ir sąžiningai klydo dėl atkurtų nuosavybės teisių, nelaikė svarbia ir sutrukdžiusia nuo A. B. mirties 1995 m. iki 2003 12 31 pateikti dokumentus. Teismas nurodė, kad pareiškėja pasinaudojo atstovavimo institutu dar iki pasibaigiant dokumentų pateikimo terminui ir naudojasi atstovės R. Š. pagalba ligi šiol, todėl aplinkybės, jog ji yra beraštė, nelaikė sąlygojusia termino pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, praleidimą. Teismas vertino, kad pareiškėja nenurodė svarbių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, sutrukdžiusių laiku pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, vertino, kad pareiškėja ir jos atstovė R. Š. nesielgė apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėja buvo informuota, jog trūksta dokumentų žemei grąžinti, tačiau nesiėmė savo teisių gynimo ar įgyvendinimo priemonių. Termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. B. valdytą papildomą 1 ha žemės bei pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus teismas neatnaujino dar ir dėl to, kad byloje nėra leistinų įrodymų apie tai, kad 3,00 ha žemės savininku iki jos nacionalizavimo būtų buvęs pareiškėjos tėvas A. B. ar pareiškėjos senelis V. B.. Netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, teismas bylos dalį dėl juridinių faktų nustatymo nutraukė nurodydamas, kad negali būti nustatinėjamas pareiškėjos nurodytas juridinis faktas, kadangi jis pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują – atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, o bylą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos skundo argumentus:
Teismas neatsižvelgė į valstybės institucijų neveikimą, kas sąlygojo jos teisių į nuosavybės atkūrimą nesavalaikį gynimą. Nacionalinės Žemės tarnybos 2010 10 09 atsakymas Nr. 10SD-(14.l0.1IO)-275l ir 2015 01 27 raštas Nr. 1SS-156-(7.5) klaidingai nurodo, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę kreipėsi A. B., tačiau kaip matyti iš 1991 10 10 prašymo A. B. prašė nustatyti jo turėtos žemės 5 ha plotą. Institucija disponavo Jiezno valsčiaus arklių savininkų 1942 01 27 sąrašu, kuriame A. B. įrašytas su 3,00 ha plotu, tačiau nepagrįstai delsė nurodyti, kad toks dokumentas nepatenka į nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų sąrašą pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymą ir neinformavo, kokių dokumentų nepakanka atkurti nuosavybės teisę į išlikusią žemę, tinkamai nepaaiškino, kaip nuosavybę įrodyti, kokius ir iki kurios datos dokumentus pateikti, nepasiūlė nusistatyti juridinį faktą, nepatarė kreiptis į archyvus ar kt., todėl neužtikrino pareiškėjos dalyvavimo siekiant nustatyti A. B. priklausiusios iki nacionalizavimo žemės plotą. Teismas nepagrįstai vertino, jog būtent iš 1998 11 26 Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus rašto pareiškėja žinojo, jog trūksta dokumentų žemei grąžinti, kadangi šio rašto pareiškėja nėra gavusi, o institucija jokių įteikimo faktą patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikusi. Ranka padarytas įrašas ant Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus rašto: "išsiųsta 1998 11 26" neįrodo dokumento gavimo fakto. Nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija iš esmės iki 2015 01 27 rašto nepateikė pareiškėjai informacijos apie trūkstamus dokumentus ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso tolimesnę eigą. Tai reiškia, kad ši institucija, kaip viešojo administravimo subjektas, nepadėjo pareiškėjai įgyvendinti jos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas nevertino aplinkybės, jog viešojo administravimo subjektai privalėjo iki 2003 12 31 informuoti pareiškėją raštu apie dokumentų nepakankamumą ir būtinumą juos pateikti, t. y. nenurodė priežasčių, trukdžiusių išspręsti pareiškėjos paduotą prašymą. Nuosavybės teisių atkūrimo reikalais pareiškėja negalėjo pasirūpinti dėl to, kad buvo beraštė, o įgaliojimu atstovauti jos teises R. Š. pavedė tik 2003 04 01. Todėl teismas spręsdamas, kad pareiškėja turėjo galimybę įgyvendinti savo teises per atstovaujamą asmenį neatsižvelgė, jog laikotarpiu nuo A. B. mirties 1995 06 05 iki 2003 04 01 pareiškėjos niekas neatstovavo. Vertinant pareiškėjos veiksmus ir teismui sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turėjo būti taikomas individualus veiksmų standartas, t. y. pareiškėjos veiksmai vertinami ne pagal vidutinio žmogaus, bet pagal kaimo gyventojo, neturinčio išsilavinimo, elgesio standartą. Pareiškėjos suklydimą sąlygojo tiek jos pačios neteisingas aplinkybių suvokimas, tiek asmenų, vykdžiusių nuosavybės atkūrimą, veiksmai, todėl teismas, neatnaujindamas termino nuosavybės teises patvirtinantiems įrodymams pateikti, priėmė neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nenurodė svarbių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, sutrukdžiusių laiku pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. CPK 315 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. CPK 338 straipsnyje nurodyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus antrajame skirsnyje numatytas išimtis.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).
Atliekant pasirengimo atskirojo skundo nagrinėjimui veiksmus buvo nustatyta, kad atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė pareiškėjos O. Š. atstovė advokato padėjėja D. V.. Pirmosios instancijos teismas šį atskirąjį skundą priėmė. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti kliento interesams tik pirmosios instancijos teismuose. Apeliacinis procesas prasideda atskirojo skundo padavimu (CPK 301 str. 1 d., 315 str.). Todėl teisės atstovaujamojo vardu pasirašyti atskirąjį skundą įgyvendinimas yra vienas iš atstovaujamojo vardu atliekamų procesinių veiksmų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 56 str., 59 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujantį asmenį apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, įskaitant ir atskirojo skundo pasirašymą (CPK 56 str. 1 d. 2 p., 60 str. 4 p., Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, turėjo nutartimi nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nenustatė termino trūkumams pašalinti, pats priima nutartį ir nustato apeliantui 7 dienų terminą paminėtam trūkumui pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Todėl Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir jai išaiškino, jog nustatytu terminu trūkumo nepašalinus, apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties bus nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).
Iš byloje esančios 2014 m. rugpjūčio 29 d. teisinių paslaugų sutarties Nr.003 matyti, kad pareiškėja O. Š. pavedė jos interesus pirmosios instancijos teisme atstovauti advokato padėjėjai D. V.. Atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20d. nutarties apeliantės vardu padavė ir pasirašė advokato padėjėja D. V.. Kaip minėta, advokato padėjėjas gali atstovauti klientą tik pirmosios instancijos teismuose. Šiuo konkrečiu atveju advokato padėjėja pateikė ir pasirašė atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, nors pagal Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas neturėjo teisės šio veiksmo atlikti.
2015 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas O. Š. atskirasis skundas dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties. Teismas jį vertina kaip trūkumo, nustatyto 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi, šalinimą. Šį atskirąjį skundą, datuotą 2015 m. gruodžio 14 d., pareiškėjos O. Š. vardu pasirašė pasivadinęs įgaliotu asmeniu R. Š.. Pabrėžtina, jog joks įgaliojimas, kuris suteiktų teisę R. Š. pasirašinėti O. Š. vardu į bylą nėra pateiktas. CPK 56 str. nustato, kokie asmenys gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi R. Š. galėtų būti pareiškėjos atstovu tik kartu su advokatu. Todėl ji, net ir turėdama įgaliojimą, negalėjo už pareiškėją pasirašyti atskirojo skundo ir todėl pripažintina, jog atskirojo skundo trūkumas nebuvo ištaisytas. Pažymėtina, jog pareiškėją atstovavusi advokato padėjėja pripažintina profesionaliu teisininku ir tuo pačiu pripažintina, jog jai CPK 56 straipsnio nuostatos yra žinomos.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, jog atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Ši aplinkybė lemia, kad apeliacinis procesas pagal advokato padėjėjos D. V., vėliau pagal įgalioto asmens R. Š. pasirašytą ir paduotą atskirąjį skundą turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos O. Š. atstovo atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-651-962/2015.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.