- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- e2-651-962/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00427-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Pareiškėjas
- O. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė 3 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos, kurią jis faktiškai valdė iki savo mirties.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1991 m. spalio 10 d. jos tėvas A. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 5 ha jo tėvo (pareiškėjos senelio) V. B. turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). 2003 m. balandžio 4 d. pareiškėja, mirus tėvui A. B., priėmė šio palikimą. Nuosavybės teisės į B. V. priklausiusį išlikusį nekilnojamą turtą - 3,25 ha žemės sklypą bei gyvenamą namą su pagalbiniais pastatais buvo A. B. buvo atkurtos 2004 m. kovo 18 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69/15600. B. šeimos ūkį iki nacionalizacijos sudarė apie 6 ha žemės, gyvenamas namas ir pagalbiniai pastatai. Turto dalis, t.y. daugiau nei 3 ha žemės buvo nacionalizuoti, gyvenamas namas ir pagalbiniai pastatai bei dalis apie 3 ha žemės buvo palikti šeimai naudotis, kuriuos V. B. ir A. B. faktiškai valdė natūra. Ūkio valdymo faktą pažymi Kauno apskrities archyvo pažyma, kurioje nurodyta, kad Prienų r. Būdos apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1964-1966 m., 1967-1979 m., 1980- 1982 m., 1983-1985 m.
Dukurnonių kaimo ūkinėse knygose įrašytas A. B. vardu ūkis. Apie tai, kad B. priklausė ne mažiau 5 ha žemės pažymi ir Alytaus apskr. Jiezno raj. ūkininkų, gavusių iš žemės ūkio rūmų už kelmynų – krūmynų ir pelkių suarimą pašalpas sąrašas Nr. 47, kuriame nurodyta, kad A. B. turi 3,71 ha žemės, 1,25 ha pelkių. 2015-03-10 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas patvirtino, jog A. B. Jiezno valsčiaus arklių savininkų sąraše įrašytas Nr. 986 turintis 3 ha žemės ploto, tame pačiame sąraše Nr.992 dar kartą įrašytas tuo pačiu įrašu: „turimos žemės pl. ha, įrašyta ,,3“. Terminas dėl prašymo atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės atkūrimą vykdančioms institucijoms nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja negalėjo numatyti, kad nuosavybės atkūrimą vykdančios institucijos nedisponuoja nuosavybę patvirtinančiais dokumentais, tuo labiau, kad niekada apie tai pareiškėja nebuvo informuota, ko pasekoje pareiškėja objektyviai tikėjo, jog prašymas dėl tėvui A. B. priklausiusios žemės atkūrimo buvo pateiktas tinkamai per įstatyme nustatytus terminus, o procedūra yra tinkamai administruojama nuosavybės atkūrimą vykdančios institucijos, tokiu būdu terminą praleido dėl suklydimo ir susiklosčiusios situacijos nesuvokimo. 2014 m. rugpjūčio mėnesį atvykus trečiajam asmeniui apžiūrėti ir įsigyti (kaip paaiškėjo vėliau) valstybinę žemę, kuria nepertraukiamai naudojosi pareiškėja, išaiškėjo, jog 3 ha žemės taip ir liko neatkurta. Tai, kad trūksta dokumentų ir reikės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja sužinojo tik gavus 2015-01-27 d. raštą iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM ir 2015-03-06 d. pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Nuosavybės atkūrimą vykdančios institucijos, nepagrįstai delsę atkurti nuosavybės teises į išlikusį turtą, nepranešę apie reikalingus pateikti papildomus dokumentus, pažeidė gero administravimo principą. Be to, pareiškėja, būdama kaimo gyventoja, kuri visą gyvenimą niekur iš gimtojo kaimo nevykdavo, senyvo amžiaus, neturinti jokio išsilavinimo – beraštė, sąžiningai suklydo, manydama, kad 1991 m. spalio 10 d. prašymas buvo paduotas atkurti A. B. ir V. B. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę ir išnagrinėtas tinkamai. Tai, kad pareiškėja – beraštė, patvirtina 2003-04-01 d. Prienų raj. I-ojo notaro biuro notarės V. B. įgaliojimas. Žemė, tiek, kiek gali pareiškėja atsiminti, nepertraukiamai buvo faktiškai valdoma abiejų tiek tėvo A. B., tiek senelio V. B., nesant nustatytų aiškių ribų, tod pareiškėja galėjo objektyviai suklysti manydama, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos A. B. į jo paties iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė pagal įgaliojimą R. Š. teismo posėdyje paaiškino, jog palaiko pareiškėjos pareiškimą. Ji pati tvarkė žemės dokumentus, nes mama tuo metu jau nesugebėjo – sirgo. B. A. valdė apie 5 su viršum ha žemės. Kiek žemės jis tiksliai valdė iki nacionalizacijos, ji negali pasakyti. Kažkiek žemės iš jo atėmė, kažkiek prie namų paliko. Prašymas atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės pateiktas 1991 m. spalio mėnesį. Jai buvo paaiškinta, kad A. B. žemę grąžins, o V. B. – ne. Grąžinta buvo ne visa žemė – tik 3 ha, ji būtų su tuo nesutikusi, tačiau reikėjo sutvarkyti pastatų teisinės registracijos dokumentus, todėl pasirašė reikiamus dokumentus. Be to, galvojo, jog galbūt bus leista atsipirkti likusią žemę, jei jau atkūrimui trūko kokių dokumentų. Tačiau žemės nusipirkti neleido. Nėra gavusi sprendimo, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises į likusią žemę. Ji nedalyvavo, kuomet buvo ženklinamos žemės sklypo ribos. 2004 m. atkūrus nuosavybės teises į 3,25 ha žemės, ji ir suprato, kad būtent į 3,25 ha žemės yra atkurtos nuosavybės teisės. Į NŽT dėl likusios neatkurtos žemės dalies kreipėsi tik šiais 2015 metais. Iki 2015 m. ji, žinodama, kad minima žemė yra laisva, nesiėmė veikmų dėl minėtos žemės. Žemės dalimi, kuri negrąžinta, naudojosi visą laiką – sodino joje bulves, javus, tai ji pamena iš vaikystės, minėtoje žemėje iškastas jų šulinys, o šiuo metu ją nuomojasi iš valstybės, nuomos sutartis yra dukterėčios vardu. Ji gimė (duomenys neskelbtini) metais. Kodėl prašo nustatyti juridinį faktą būtent dėl 3 ha žemės, negali paaiškinti. Negali pasakyti, kiek V. B. iki mirties (duomenys neskelbtini) metais valdė žemės.
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja D. V. teismo posėdyje prašė patikslintą pareiškimą tenkinti remiantis patikslintame pareiškime nurodytais argumentais ir teisiniais motyvais. Papildomai paaiškino, jog žemės iš viso buvo apie 6 ha. Tai sprendžia iš Arklių savininkų sąrašo bei 1940 m. dokumento apie išmokėtas pašalpas, kuriame nurodyta, jog A. B. turėjo 3,71 ha žemės ir 1,25 ha pelkių, o pateiktame į bylą plane, būtent negrąžintoje žemės dalyje yra pelkė, šį planą, sutikdama su sklypo ribomis pasirašė ir labai garbaus amžiaus kaimynė V. B., kuri dėl silpnos sveikatos negalėjo atvykti į teismo posėdį. Lig šiol pareiškėja negavusi jokio sprendimo dėl likusios negrąžintos žemės sklypo dalies, t.y. šis klausimas neišspręstas. Tokiu būdu NŽT pareiškėją suklaidino. Nesant sprendimo neatkurti nuosavybės teisių į likusią žemę, nebuvo galimybės jo skųsti. Ji tikėjosi, kad nuosavybės teisės ateityje bus atkurtos. Pareiškėja dėl to bei dėl neišprusimo nesuvokė savo pažeistų teisių. Apie savo teisių pažeidimą suprato tik šių metų rugpjūčio mėnesį. Nuosavybės teisės atkurtos tik po 13 metų, nors įstatymas numato 6 mėnesių terminą nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo. Pareiškėja neturi nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, dėl to ir kreipiasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašo vertinti liudytojų parodymus bei pateiktus archyvinius dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė bei teismo posėdyje atstovė nurodė, kad su patikslintu pareiškimu nesutinka. Paaiškino, jog pareiškėjos prašymai atnaujinti praleistą terminą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra nepagrįsti, todėl atmestini. Nacionalinė žemės tarnyba, atkurdama A. B. nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos valdytus 3,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), rėmėsi Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Kašonių seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu paskirstytos žemės 1928 m. kovo 2 d. sąrašu, kuriame įrašyta, jog Dukurnonių kaimo gyventojas V. B., turėjęs 3,25 ha žemės bei giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais. Kitų dokumentų nei A. B., nei pareiškėja NŽT bei teismui nepateikė. Nei liudytojai, kurie gimę jau po nacionalizacijos, nei pareiškėjos O. Š. pateikti archyviniai dokumentai, kurie sudaryti po nacionalizacijos, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjos tėvas A. B. iki žemės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė daugiau nei 3,25 ha žemės. Pateikta Prienų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 1998 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. B., A., mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais mirus žemės savininkui V. (V.) B. atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi žemės savininkas mirė nepalikęs testamento. Šioj Lietuvos Respublikos dalyje palikimo atsiradimo metu galiojo Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis (toliau – Civilinių įstatymų sąvadas), kurio 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turi tik asmenys, susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. Civilinių įstatymų sąvado 1127 straipsnyje buvo reglamentuota, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos priklauso jų teisėtiems vaikams vyriškosios ir moteriškosios lyties. Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) m. mirus V. (V.) B., jo sūnus A. B. paveldėjo jo valdytą žemę. 1942 m. arklių savininkų sąrašo surašymo tikslas buvo ne fiksuoti kiek ir koks savininkas turėjo žemės, bet vykdyti jų turimų arklių apskaitą. Alytaus apskrities Jiezne rajono ūkininkų, gavusių iš Žemės Ūkio Rūmų už kelmynų – krūmynų ir pelkių suarimą pašalpas sąrašo tikslas taip pat nebuvo ūkininkų turimos žemės apskaita. Pareiškėja nenurodė svarbių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių laiku nepateikė nuosavybės teises įrodančių dokumentų. Nesutinka, jog dėl NŽT veiksmų ji praleido įstatymų nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja dar 1998-11-26 raštu buvo informuota pateikti trūkstamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjos atstovė R. Š. taip pat patvirtino, jog dar 2004 metais jai ir pareiškėjai tapo žinoma apie neatkurtas nuosavybės teises į dalį žemės, kad žemė yra valstybinė, tačiau nėra įrodymų, kad dėl to ėmėsi veiksmų. R. Š. gimusi po nacionalizacijos, todėl ji nėra liudytoja B. naudojimosi dalimi negrąžintos žemės iki nacionalizacijos 1940-07-22. Pareiga pateikti dokumentus, kokį žemės kiekį ir kas valdė tenka pareiškėjams. Ilgas nuosavybės teisių atkūrimo laikas nelaikytinas svarbia priežastimi, lėmusia termino praleidimą. Nėra duomenų, jog pareiškėja būtų gynusi teisme savo teises, kreipusis į teismą dėl nuosavybės atkūrimo vilkinimo, nebuvo skundusi žemėtvarkos veiksmus. Pareiškėja galimai pati nežino, kiek žemės valdė iki nacionalizacijos A. B..
Liudytoja O. K. paaiškino, kad ji gimusi (duomenys neskelbtini) metais, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, netoli B.. B. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime nuo seno ir nuo seno valdė apie 6 ha.
Liudytoja O. B. paaiškino, kad jos žemės ribojasi su B. žeme. Ji gimusi (duomenys neskelbtini) metais, atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) 18 metų amžiaus. Ji tiksliai nepamena, kiek žemės valdė B. - 6 ha, o gal -12,00 ha. Ji pamena, kad jie dirbo žemę, naudojosi šulinėliu. Kiek žino, žemė priklausė A. B..
Liudytojas V. D. paaiškino, jog jis gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Jo žemė ribojasi su A. B. žeme. B. valdė apie 6 ha žemės, kuri buvo prie sodybos. Dalis žemė – raistas. Niekas kitas tos žemės nevaldė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai atmestini.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. B. sūnus (b.l. 61). V. B. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 61). A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 62). Jo palikimą priėmė A. B. dukra pareiškėja O. Š. (b.l. 6, 49). 1991 m. spalio 10 d. A. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytus 5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 58). Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Kašonių seniūnija mokesniais apdėjimo reikalu paskirstytos žemės 1928 m. kovo 2 d. sąraše įrašyta Dukurnonių kaimo gyventojas V. B., turėjęs 3,25 ha žemės (b.l. 81-86, 8-12). Alytaus apskr. Jiezno raj. ūkininkų, gavusių iš Žemės ūkio rūmų už kelmynų – krūmynų ir pelkių suarimą pašalpas 1940 m. spalio 29 d. sąraše Nr. 47 nurodyta, kad A. B. turi 3,71 ha žemės, 1,25 ha pelkių (b.l. 15). 2015-03-10 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodoma, jog A. B. Jiezno valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 27 d. sąraše įrašytas Nr. 986 turintis 3 ha žemės ploto, tame pačiame sąraše Nr.992 dar kartą įrašytas tuo pačiu įrašu: „turimos žemės pl. ha, įrašyta ,,3“ (b.l. 13-14). Kauno apskrities viršininko administracijos Prienų rajono žemėtvarkos skyrius 1998 m. gruodžio 28 d. parengė pažymą Nr. 779 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, patvirtinančią, kad A. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos valdytus 3,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). (b.l. 63). Ši pažyma parengta pagal Alytaus apskrities Jiezno valsčiaus Kašonių seniūnija mokesniais apdėjimo reikalu paskirstytos žemės 1928 m. kovo 2 d. sąrašą, kuriame įrašyta Dukurnonių kaimo gyventojas V. B., turėjęs 3,25 ha žemės (b.l. 81-86, 8-12). 1998 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai išsiųstas Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininko Jiezno seniūnijai raštas, kuriame nurodoma, jog 1998-12-31 baigiasi dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminas, ir prašoma skubiai atvykti į Jiezno žemėtvarkos tarnybą ir pateikti dokumentus, reikalingus žemei grąžinti (b.l. 63). Pareiškėja O. Š. 2003 m. balandžio 1 d. notariniškai patvirtintu įgaliojimu penkerių metų laikotarpiui įgaliojo R. Š. tvarkyti žemės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės atstatymo dokumentus, gauti nuosavybės teisės į žemę dokumentus, juos įregistruoti valstybiniame žemės registre, būti atstovu, nustatant žemės sklypo ribas (b.l. 27). R. Š., pagal įgaliojimą atstovaujanti A. B. turtinių teisių paveldėtoją, pasirašė žemės sklypų, kurių bendras plotas 3,25 ha (0,53 ha žemės sklypas projektinis Nr. 500, 1,42 ha žemės sklypas projektinis Nr. 501, 0,80 ha žemės sklypas projektinis Nr. 502, 0,50 ha žemės sklypas projektinis Nr. 503), esančių (duomenys neskelbtini), planuose, parengtuose 2003-07-29 d., jog sutinka su žemės sklypų ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2003 m. vasario 28 d. žemės sklypo paženklinimo parodymo aktą, ir nustatytu plotu sutinka (b.l. 55-56). Kauno apskrities viršininko 2004 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 02-07-1934 "Dėl nuosavybė teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)" ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 69/15600 A. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 3,25 ha žemės (0,53 ha žemės sklypas projektinis Nr. 500, 1,42 ha žemės sklypas projektinis Nr. 501, 0,80 ha žemės sklypas projektinis Nr. 502, 0,50 ha žemės sklypas projektinis Nr. 503), esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 53, 65). 2008 m. kovo 26 d. O. Š. įgaliojo R. Š. atstovauti ją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, priklausiusį A. B. (b.l. 68).
Dėl termino atnaujinimo
Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. (to paties įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Asmenims, nerealizavusiems įstatymu numatytų galimybių per nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, terminas paduoti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus teismo gali būti atnaujinamas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti savo teises. Tokiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
Minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos tėvas A. B. 1991 m. spalio 10 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytus 5 ha žemės, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 58), prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), dėl to, teismo nuomone, terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytus 5 ha žemės, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo praleistas.
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Nors pareiškėja nenurodo, kokius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus norima pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau kadangi pareiškėja patikslintu pareiškimu taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė 3 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos, kurią jis faktiškai valdė iki savo mirties, darytina išvada, jog teismo prašoma atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teismo sprendimą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto.
Terminai prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti buvo nustatyti pakankamai ilgi – apie dešimt metų, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie tam tikrą laiką šia teise dėl kokių nors priežasčių pasinaudoti negalėjo.
Kaip minėta, pareiškėja O. Š. remiasi trim aplinkybėmis, kurios, anot jos, sutrukdė laiku pateikti savininko nuosavybės teisę į turėtą nekilnojamąjį turtą įrodančius dokumentus, o būtent ji nurodė, kad ji nenumanė ir negalėjo numanyti, jog nuosavybės atkūrimą vykdančios institucijos nedisponuoja nuosavybę patvirtinančiais dokumentais, tuo labiau, kad niekada apie tai pareiškėja nebuvo informuota, dėl to tikėjo, jog prašymas dėl tėvui A. B. priklausiusios žemės atkūrimo buvo pateiktas tinkamai per įstatyme nustatytus terminus, o procedūra yra tinkamai administruojama nuosavybės atkūrimą vykdančios institucijos. 2014 m. rugpjūčio mėnesį atvykus trečiajam asmeniui apžiūrėti ir įsigyti (kaip paaiškėjo vėliau) valstybinę žemę, kuria nepertraukiamai naudojosi pareiškėja, išaiškėjo, jog nuosavybės teisės į 3 ha žemės taip ir liko neatkurta. Tai, kad trūksta dokumentų ir reikės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja sužinojo tik gavus 2015-01-27 d. raštą iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM ir 2015-03-06 d. pažymą iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Iš Nacionalinės žemės tarnybos ji negavo sprendimo neatkurti nuosavybės teisių į likusią žemę, dėl kuriuos buvo paduotas prašymas, bet nuosavybės teisės neatkurtos. Be to, pareiškėja, būdama kaimo gyventoja, kuri visą gyvenimą niekur iš gimtojo kaimo nevykdavo, senyvo amžiaus, neturinti jokio išsilavinimo – beraštė, sąžiningai suklydo, manydama, kad 1991 m. spalio 10 d. prašymas buvo paduotas atkurti A. B. ir V. B. iki nacionalizacijos priklausiusią žemę ir išnagrinėtas tinkamai. Tai, kad pareiškėja – beraštė, patvirtina 2003-04-01 d. Prienų raj. I-ojo notaro biuro notarės V. B. įgaliojimas. Pareiškėjos suklydimą sąlygojo tiek jos pačios neteisingas aplinkybių suvokimas, tiek asmenų, vykdžiusių nuosavybės atkūrimą, veiksmai, todėl yra pagrindas terminą dėl prašymo atkurti nuosavybės teises pareikšti atnaujinti.
Nors pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, jog ji nežinojo, kad nuosavybės teisės atkuriančiai institucijai trūksta savininko A. B. nuosavybės teisę į turėtą nekilnojamąjį turtą įrodančių dokumentų, tačiau iš byloje esančios Jiezno miesto ir apylinkės agrarinės reformos tarnybos A. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų nustatyta, jog 1998 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai išsiųstas Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. žemėtvarkininko Jiezno seniūnijai raštas, kuriame nurodoma, jog 1998-12-31 baigiasi dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo terminas, ir prašoma skubiai atvykti į Jiezno žemėtvarkos tarnybą ir pateikti dokumentus, reikalingus žemei grąžinti (b.l. 63). Tokiu būdu pareiškėja dar 1998 metais sužinojo, jog trūksta dokumentų, dėl to darytina išvada, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog ji nežinojo apie trūkstamus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, ilgą nustatyto termino laiką, t.y. laikotarpiu nuo 1998-11-26 iki 20013-12-31 neegzistavo. Minėtą pareiškėjos nurodytą aplinkybę paneigia ir tai, jog R. Š., pagal 2003 m. balandžio 1 d. įgaliojimą atstovaujanti A. B. turtinių teisių paveldėtoją, pasirašė žemės sklypų, kurių bendras plotas 3,25 ha (t.y. 0,53 ha žemės sklypo projektinis Nr. 500, 1,42 ha žemės sklypo projektinis Nr. 501, 0,80 ha žemės sklypo projektinis Nr. 502, 0,50 ha žemės sklypo projektinis Nr. 503), esančių (duomenys neskelbtini), planuose, parengtuose 2003-07-29 d., jog sutinka su žemės sklypų ribomis, paženklintomis vietovėje pagal 2003 m. vasario 28 d. žemės sklypo paženklinimo parodymo aktą, ir su nustatytu plotu sutinka (b.l. 55-56). Aplinkybes, jog pareiškėja nežinojo trūkstant nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei kad nesuprato, jog jai nebus atkurtos nuosavybės teisės į likusius prašytus sugrąžinti 1,75 ha žemės, paneigia ir jos atstovės pagal įgaliojimą R. Š. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog ji suprato, jog grąžinta buvo ne visa žemė – tik 3 ha, ji būtų su tuo nesutikusi, tačiau reikėjo sutvarkyti pastatų teisinės registracijos dokumentus, todėl pasirašė reikiamus dokumentus. Be to, galvojo, jog galbūt bus leista atsipirkti likusią žemę, jei jau atkūrimui trūko kokių dokumentų. Analizuojant pareiškėjos nurodomą dokumentų pateikimo praleisto termino priežastį, jog ji yra beraštė ir sąžiningai klydo dėl atkurtų nuosavybės teisių, teismo vertinimu, nelaikytina svarbia ir sutrukdžiusia pateikti dokumentus, visą tą laiką nuo A. B. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2003 m. gruodžio 31 d., egzistavo galimybė spręsti šiuos klausimus per atstovavimo institutą, suteikiant įgaliojimus atlikti tai kitam asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja O. Š. 2003 m. balandžio 1 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu penkerių metų laikotarpiui įgaliojo R. Š. tvarkyti žemės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės atstatymo dokumentus, gauti nuosavybės teisės į žemę dokumentus, juos įregistruoti valstybiniame žemės registre, būti atstovu, nustatant žemės sklypo ribas (b.l. 27). 2008 m. kovo 26 d. O. Š. įgaliojo R. Š. atstovauti ją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, priklausiusį A. B. (b.l. 68). O. Š. pasinaudojo atstovavimo institutu dar iki pasibaigiant dokumentų pateikimo terminui ir naudojasi atstovės R. Š. pagalba ligi šiol. Tai leidžia spręsti, jog pareiškėja buvo atstovaujama, dėl to aplinkybė, jog ji yra beraštė, nelaikytina aplinkybe, sąlygojusia termino pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, praleidimą. Be to, V. B. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), todėl ji negalėjo prisiminti, jog jos senelis V. B. ir jos tėvas A. B. kartu bendrai valdė žemę, ir manyti, kad į abiejų valdytą žemę atkurtos nuosavybės teisės. Esant minėtoms aplinkybėms, laikytina jog pareiškėja nenurodė svarbių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, sutrukdžiusių laiku pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, negalima teigti, kad pareiškėja ir jos atstovė R. Š. elgėsi apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, todėl atnaujinti šį terminą nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos nurodomas valstybės institucijų neveikimas ir galimai jos teisių į nuosavybės atkūrimą pažeidimas, teismo vertinimu yra nepagrįstas, nes pareiškėja buvo informuota, jog trūksta dokumentų žemei grąžinti, be to, pareiškėja nesiėmė savo teisių gynimo ar įgyvendinimo teisių priemonių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra ne suinteresuotų asmenų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese, bet prašymas atnaujinti įstatyme nustatytus terminus ir šių terminų praleidimo priežasčių vertinimas.
Be to, terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. B. valdytą papildomą 1 ha žemės (duomenys neskelbtini), bei pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus neatnaujintinas dar ir dėl to, jog pareiškėjos nurodytam žemės kiekiui – 3,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), nuosavybę patvirtinančių dokumentų nėra, todėl termino atnaujinimas nesudarytų sąlygų ir nepašalintų kliūčių atkurti nuosavybės teises į turtą, į kurį pretenduoja pareiškėja. T.y. byloje nėra leistinų įrodymų apie tai, kad 3,00 ha žemės savininku iki jos nacionalizavimo būtų buvęs pareiškėjos tėvas A. B. ar pareiškėjos senelis V. B.. Liudytojai nepatvirtino prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog A. B. iki nacionalizacijos valdė 3,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), nes jie gimę jau po nacionalizacijos. O pareiškėjos pateikti dokumentai: Alytaus apskr. Jiezno raj. ūkininkų, gavusių iš Žemės ūkio rūmų už kelmynų – krūmynų ir pelkių suarimą pašalpas 1940 m. spalio 29 d. sąrašas Nr. 47, kuriame nurodyta, kad A. B. turi 3,71 ha žemės, 1,25 ha pelkių (b.l. 15), bei 2015-03-10 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, kurioje nurodoma, jog A. B. Jiezno valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 27 d. sąraše įrašytas Nr. 986 turintis 3 ha žemės ploto, tame pačiame sąraše Nr.992 dar kartą įrašytas tuo pačiu įrašu: „turimos žemės pl. ha, įrašyta ,,3“ (b.l. 13-14), nelaikytini nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 9 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 21 d. administracinėje byloje Nr. A502-1310/2008 yra išaiškinęs, kad tam, jog kompetentingas administravimo subjektas turėtų pagrindą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi būti įrodyta, kad asmuo, į kurio nuosavybės teisių atkūrimą pretenduojama, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jo buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant prašymą dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti atnaujinimo, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 – 5 punktai (LVAT 2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-781/2006, LVAT 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-409/2010). Minėtos administracinės jurisprudencijos nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad materialinių terminų pagal Atkūrimo įstatymą atnaujinimo bylose negali būti svarstomas vien tik termino praleidimo priežasčių pagrįstumo klausimas. Šiuo atveju, be kita ko, turi būti nustatoma, ar asmuo, prašantis atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, gali būti savarankišku nuosavybės teisių atkūrimo subjektu, t. y. ar termino atnaujinimas gali sudaryti sąlygas (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises į turtą, į kurį pretenduoja pareiškėjai. Teismui tenka pareiga įvertinti aukščiau paminėtas aplinkybes. Byloje esant pakankamai duomenų, patvirtinančių tai, kad dokumentas, dėl kurio pateikimo prašoma atnaujinti terminą, negali patvirtinti nuosavybės teisių arba giminystės ryšio su turto savininku jo nacionalizacijos (kitokio nusavinimo) metu ir (arba) nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą procese atitinkamas dokumentas nėra teisiškai reikšmingas, turi būti daroma išvada, kad ir termino atnaujinimas tokiam dokumentui yra negalimas. Šiais atvejais teismas tokį prašymą turėtų atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 1 p.) (LVAT 2010 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444 – 2093/2010).
Dėl juridinio fakto nustatymo
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir šių faktų negalima patvirtinti esamais dokumentais (CPK 445 straipsnis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės. Netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, faktiškai neturi būti nustatinėjami ir pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė 3 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos, kurią jis faktiškai valdė iki savo mirties, kadangi LR Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos neturi teisės iš asmenų priimti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir tuo pačiu negali pagal juos atkurti nuosavybės teisių. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, ši bylos dalis teismo nutrauktina (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d., 17 str., Lietuvos Respublikos CPK 291 str., 293 str. 1 d. 1 p., 444 str. 1 d., 578 str.,
nutaria:
pareiškimą dalyje dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybės teises nustatančius dokumentus atnaujinimo atmesti.
Bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.