- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-06
- Bylos Nr.
- N-575-88-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00610-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. U., atstovaujamo advokatės V. Š., ir G. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. liepos 17 d. nutarimu, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas (toliau – ir Nutarimas), G. K. už ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 litų baudą. Nuobauda paskirta už tai, kad G. K. 2010 m. liepos 17 d., apie 23.15 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kelio paliko be priežiūros šunį, kuris išbėgo į kelią ir atsitrenkė į keliu važiuojantį automobilį. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) 77.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
G. K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikint. Nurodė, kad gatvėje, į kurią išbėgo šuo, greitis dėl remonto darbų apribotas iki 30 km/h, tačiau automobilis važiavo labai dideliu greičiu (apie 80 km/h). Pažymi, kad vairuotojas visiškai nebandė išvengti susidūrimo, šunį partrenkė jau bebaigiantį perbėgti plačią gatvę, sustojo tik daugiau nei už 100 metrų. Pabrėžė, jog įvykį matė Š. S., S. S. ir J. S.. Nurodė, jog policijos pareigūnas nenubraižė įvykio schemos, nepatikrino vairuotojo blaivumo, kuris administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kėlė įtarimą. Paaiškino, kad automobilio vairuotojas K. U. nesilaikė greičio apribojimo, įtariama, jog buvo neblaivus, šuo neišbėgo staiga, todėl jei vairuotojas būtų laikęsis KET, susidūrimo su šunimi būtų išvengta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi G. K. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad G. K. vedžiojo šunį ir buvo greta kelio – Naujosios gatvės Alytaus mieste, todėl nagrinėjamu atveju šuo priskirtinas prie KET 77.1 punkte minimų gyvulių, nes lietuvių kalbos žodyne gyvulys – tai naminis žinduolis – darbinis, pieninis, mėsinis, vilninis, taip pat šuo ir katė (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, http://www.lki.lt/dlkz/). Paaiškino, jog iš subjektyvinės pusės pareiškėjas, būdamas šalia kelio, savo neatsargiais veiksmais neužtikrino, kad jo vedžiojamas šuo neištrūktų, nebūtų palaidas ir tokiu būdu neliktų be priežiūros. Nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai, jog nukentėjusysis važiavo dideliu greičiu, nesilaikė greičio apribojimų, įtariamai, buvo neblaivus, nestabdė automobilio, neįrodyti byloje surinkta medžiaga, todėl yra nepagrįsti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad G. K. yra vienas iš 131 straipsnyje įvardintų subjektų, o jo neatsargūs veiksmai, paliekant šunį greta kelio be priežiūros (KET 77.1 p.), sukėlė atitinkamas pasekmes – buvo apgadintas nukentėjusiojo K. U. automobilis „Mitsubishi Outlander“, padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį pareiškėjas patrauktas pagrįstai. Taip pat teismas nurodė, kad G. K. neužtikrino, jog šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros bei palaidas, todėl yra pagrindo pripažinti, kad jis pažeidė Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių reikalavimus ir padarė žalą nukentėjusiojo K. U. turtui, taigi jo veiksmuose yra ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ATPK 110 straipsnio 5 dalies sankcija yra žymiai griežtesnė nei ATPK 131 straipsnio 4 dalies, todėl nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus pagal teisės aktą, numatantį atsakomybę už gyvūno laikymo taisyklių pažeidimą, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. apeliacinius skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį bei Nutarimą ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai pripažino, jog jo veiksmuose buvo ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pažymi, kad jo veiksmuose taip pat nebuvo ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, dėl to jis nubaustas nepagrįstai. Pažymi, kad K. U. byloje negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi autoįvykio metu automobilio savininku buvo AB „Snaigė“ , o Eismo įvykio protokole automobilio savininku nurodytas ir UAB „Baltijos autolizingas“. Pabrėžia, jog byloje nenustatyta, jog minėtiems subjektam būtų padaryta žala.
Nukentėjusiojo K. U. atstovė advokatė V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perkvalifikuoti G. K. veiksmus į ATPK 110 straipsnio 1 dalį, nuobaudos dydžio nekeičiant. Apeliantės įsitikinimu, teismas neteisingai konstatavo, jog G. K. veikos perkvalifikuoti negalima. Nurodo, kad perkvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, jeigu jie neteisingai buvo kvalifikuoti nuobaudą skyrusios institucijos, yra skundą nagrinėjančio teismo pareiga. Pažymi, jog teismas, vertindamas G. K. veiksmus, neteisingai juos kvalifikavo pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, kadangi pažeidėjo veiksmai turėjo būti vertinami pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė non reformatio in peius principą ir priimdamas sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje nukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
G. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kurioje inter alia numatyta, kad asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, kai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.
Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 131 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas šuo ir apgadintas K. U. vairuojamas automobilis „Mitsubishi Outlander“.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Nukentėjusiojo atstovės nuomone, G. K. veika perkvalifikuotina iš ATPK 131 straipsnio 4 dalies į ATPK 110 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Pažymėtina, jog G. K. vedžiojo šunį šalia kelio, savo neatsargiais veiksmais neužtikrino, kad jo vedžiojamas šuo neištrūktų, šuo liko be priežiūros ir išbėgo į kalią, ko pasėkoje buvo partrenktas keliu važiuojančio automobilio. Atsižvelgiant į tai, G. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį. Nukentėjusiojo K. U. teiginys, jog G. K. veika perkvalifikuotina į ATPK 110 straipsnio 1 dalį, šiuo konkrečiu atveju atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat atmetamas G. K. teiginys, jog K. U. negali būti laikomas nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad įvykio metu K. U. buvo teisėtas automobilio valdytojas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. K. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutarties paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. K. ir K. U. atstovės advokatės V. Š. apeliacinių skundų netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.