Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. liepos 17 d. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 4 d. G. K. buvo nubaustas administracine nuobauda - 100 Lt bauda už tai, kad Alytaus mieste Naujojoje gatvėje prie kelio paliko be priežiūros šunį, kuris išbėgo į kelią ir atsitrenkė į važiuojantį automobilį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 77.1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo ir kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nė vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tai yra tiek kaltinančias, tiek teisinančias asmenį, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus.

Iš nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas (b.l. 8) matyti, kad pareiškėjas yra kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 77.1 punkto reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 131 str. 4 d.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių

teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

ATPK 131 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardinti asmenys (subjektai), kurie gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn ir veiksmai, kuriuos šiems subjektams atlikus kyla administracinė atsakomybė. Tai pirma, pėstieji, kurie nepaklūsta kelių eismo reguliavimo signalams, pereina važiuojamąją kelio dalį arba eina ja ten, kur draudžiama, antra, asmenys, vairuojantys mopedus ir dviračius, trečia, važnyčiotojai ir ketvirta, kiti asmenys, kurie administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami, jeigu jie naudojasi keliais, nepaklūsta eismo reguliavimo signalams, kelio ženklams, ženklinimo reikalavimams, taip pat nesilaiko eismo tvarkos automagistralėse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas papuola į straipsnio dispozicijoje nurodytą kitų asmenų ratą. ATPK 131 str. 4 d., pagal kurią nubaustas pareiškėjas, administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Sprendžiant pareiškėjo kaltės ir patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 str. 4 d. klausimą, svarbu nustatyti, ar pareiškėjas yra eismo dalyvis, ar savo veiksmais jis pažeidė KET reikalavimus ir ar šis pažeidimas sukėlė transporto priemonės apgadinimą. KET apibrėžia eismo dalyvio sąvoką - tai kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šiose taisyklėse taip pat yra apibrėžta ir vairuotojo sąvoka, nustatant, kad vairuotojas yra asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiose taisyklėse apibrėžtus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius) taip pat prilyginami vairuotojams. Papildomi reikalavimai vairuotojams prilygintiems asmenims - vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams yra nustatyti IX skyriuje 72 – 77.7 punktuose, o 77.1 p., kurio reikalavimų pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, numato, kad vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros. Visiškai analogiškas draudimas yra numatytas ir Saugaus eismo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. vedžiojo šunį ir buvo greta kelio – Naujosios gatvės Alytaus mieste. Nagrinėjamu atveju šuo priskirtinas prie KET 77.1 punkte minimų gyvulių, nes lietuvių kalbos žodyne gyvulys - tai naminis žinduolis – darbinis, pieninis, mėsinis, vilninis, taip pat šuo ir katė (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, http://www.lki.lt/dlkz/). Iš subjektyvinės pusės pareiškėjas, būdamas šalia kelio, savo neatsargiais veiksmais neužtikrino, kad jo vedžiojamas šuo neištrūktų, nebūtų palaidas ir tokiu būdu neliktų be priežiūros.

G. K. nurodo, kad nukentėjusysis važiavo dideliu greičiu, nesilaikė greičio apribojimų, įtariamai, buvo neblaivus, nestabdė automobilio. Tokie pareiškėjo argumentai byloje surinkta medžiaga neįrodyti ir nepagrįsti.

Konstatavus, kad G. K. yra vienas iš 131 straipsnyje įvardintų subjektų, o jo neatsargūs veiksmai, paliekant šunį greta kelio be priežiūros (KET 77.1p.), sukėlė atitinkamas pasekmes – buvo apgadintas nukentėjusiojo K. U. automobilis „Mitsubichi Outlander“ (dėl kilusių pasekmių ginčo nėra), darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 131 str. 4 d. jis patrauktas pagrįstai.

Nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad pareiškėjas pažeidė Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus mieste taisyklių (toliau - Taisyklės) 29, 41 ir 42 punktuose nustatytus reikalavimus, todėl jo veika nepagrįstai nebuvo kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. neužtikrino, kad šuo viešoje vietoje nebūtų paliktas be priežiūros bei palaidas, todėl yra pagrindo pripažinti, kad jis pažeidė Taisyklių reikalavimus ir padarė žalą nukentėjusiojo K. U. turtui. Taigi jo veiksmuose yra ATPK 110 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tačiau sprendžiant dėl pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį akcentuotina, kad administracinių

teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo teismui tokiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ATPK 110 str. 5 d. sankcija yra žymiai griežtesnė nei ATPK 131 str. 1 d., todėl nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus pagal teisės aktą, numatantį atsakomybę už gyvūno laikymo taisyklių pažeidimą, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-2857/09). Pripažinus, kad G. K. pažeidė KET 77.1 punkto reikalavimus ir konstatavus, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 4 d., atsižvelgiant į tai, kad skundą teikė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu non reformatio in peius principu, jo veikos kvalifikacija nekeistina.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus nutarimas nekeistinas, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas