Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

už nukentėjusiajam D. M. priklausančio turto pagrobimą 2007-06-21 – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

už nukentėjusiajai R. G. priklausančio turto pagrobimą 2007-10-29 – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir už šias nusikalstamas veikas R. Ž. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta švelnesnė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė pagal šiuos nuosprendžius R. Ž. paskirtas – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

Procesas dėl R. G. civilinio ieškinio nutrauktas, R. G. nuo civilinio ieškinio atsisakius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis:

t. y., jis, R. Ž., 2007 m. birželio 21 d., apie 20.40 val., Klaipėdos m., ties Taikos pr. 56 namu, maršrutiniame autobuse Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupe su M. U., E. L. ir M. Ž., asmenimis, kurių atžvilgiu teismo nuosprendis įsiteisėjęs, nuteistajam M. U. iš nukentėjusiojo D. M. rankų išplėšus nukentėjusiajam priklausantį 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, nuteistajam E. L. pareikalavus nukentėjusįjį D. M. nusivilkti ir tokiu būdu pagrobus 200 Lt vertės sportinio kostiumo „Nike Atletic“ viršutinę dalį, tuo tarpu nuteistajam M. Ž. papurškus D. M. dujų iš dujinio balionėlio, R. Ž. nukentėjusiojo pareikalavo piniginės, kurią apžiūrėjęs ir vertingų daiktų neradęs, grąžino nukentėjusiajam. Tokiu būdu, sukurdami bauginančią ir nerimą keliančią situaciją bei saugumo trūkumą, tai yra atėmę nukentėjusiajam asmeniui galimybę priešintis, R. Ž. pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 400 Lt.

Be to, R. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2007 m. spalio 29 d., apie 12.40 val., Klaipėdos m., prie Sulupės g. 2 b namo, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, sugriebęs nepilnamečiui nukentėjusiajam R. G. už striukės ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo R. G. pagrobė nukentėjusiajai R. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Samsung E250” ir mobiliojo telefono pakrovėją, kurių bendra vertė – 500 Lt. Tokiu būdu R. Ž. pagrobė R. G. priklausantį turtą, kurio vertė 500 Lt.

Nuteistasis R. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-11 nuosprendį ir jį dėl D. M. bei R. G. priklausančio turto pagrobimo išteisinti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamų veikų jis neįvykdė, todėl nuteistas buvo nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei jo prigimtines teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Apeliantas savo skunde remiasi nekaltumo prezumpcijos principu bei Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis (6 straipsniu).

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamos bylos medžiagą, byloje surinktų duomenų visumą, todėl negalėjo objektyviai atlikti byloje esančių įrodymų viseto analizės. Nuosprendžio apkaltinamoji dalis neleidžia suvokti jo tariamai padarytos nusikalstamos veikos aprašymo, t. y. koks buvo (kuom pasireiškė) jo kaip vykdytojo ekscesas atliekant nusikalstamas veikas.

Toliau nuteistasis pažymi, kad 2008 m. spalio 30 d. nuosprendis dėl M. U. ir E. Linkevičiaus šio teismo proceso nesaistė, tačiau tai prieštarauja CPK 182 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 str. nuostatoms, kurios įtvirtina tokių dokumentų privalomumą visoms teismų instancijoms. Minėtame teismo nuosprendyje teismas pasisakė ir dėl jo (apelianto), nurodydamas, kad jo veikoje nėra vykdytojo eksceso (baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusysis D. M.). Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu M. U., E. L. ir M. Ž. duodami parodymus nuosekliai tvirtino, kad nematė, kad kas būtų paėmęs ar prašęs D. M. duoti piniginę. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso reikalavimais ir sveika logika, teismo išvados vertinant šiuos liudytojų parodymus, yra nepagrįstos bei neteisėtos.

Apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendyje konstatuota, kad „kaltinimas dėl plėšimo, panaudojant dujinį pistoletą reikalaujant atiduoti piniginę, teismo posėdžio metu nebuvo įrodytas, darytina tik prielaida. Pabrėžiant tai, kad reikalavimas parodyti piniginę susietas su ginklo panaudojimu, o tai nebuvo įrodyta nei vieno teismo proceso metu. Todėl kaltinime nurodoma aplinkybė, jog iš nukentėjusiojo buvo reikalauta parodyti piniginę, yra tik prielaida. Tai, kad jis, R. Ž., į autobusą įlipo tada, kai juo važiavo ir nukentėjusysis D. M. nėra joks nusikaltimas. Jis sėdėjo autobuse, bet nematė, kas tuomet įvyko, tai nėra nusikaltimas. Kaip pripažino pats M. U., D. M. yra buvęs jo klasiokas ir buvo jam skolingas, todėl šioje situacijoje nebuvo jokio jo (apelianto) intereso, kadangi jis su D. M. net nebuvo pažįstamas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis D. M. nebuvo apklaustas teisme, nors tam buvo išnaudotos visos galimybės, taip bent jau konstatavo bylą nagrinėjęs teismas, todėl nesant galimybės pašalinti iškilusių abejonių, jos turėjo būti vertinamos jo naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis dėl nukentėjusiojo R. G. ir jo turto pagrobimo negali būti susietas su juo, nes byloje nėra jokių kitų duomenų ar įrodymų, patvirtinančių jo kaltumą, padarius šią nusikalstamą veiką. Atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pažeidžiant baudžiamojo proceso teises normas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad apylinkės teisme nebuvo pašalintas prieštaravimas, ar 2007 m. R. G. būdamas dar nepilnametis buvo apklaustas dalyvaujant jo mamai R. G. Teismo posėdžio metu R. G. teigė, kad ji nedalyvavo jos sūnaus apklausoje, nors apklausiant nepilnametį ar atliekant kitus proceso veiksmus, atstovas yra būtinas tam, jog nebūtų padaryta įtaka. Kitame teismo posėdyje pats nukentėjusysis R. G. teigė, kad jo apklausoje jo mama dalyvavo. R. G. teismo posėdžio metu net keletą kartų patvirtino, kad prieš atpažįstant jį (apeliantą) gyvai, jam R. G. buvo parodyta jo nuotrauka, o tai leidžia teigti, kad jo kaip įtariamojo procesinės teisės, numatytos BPK buvo pažeistos. Pateikiant jį atpažinti gyvai visiškai nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 1 d., 192 str. 2 d. reikalavimų.

Be to, neteisėtam atpažinimui buvo ruošiamasi iš anksto, tai yra už jo nugaros ties galva buvo atneštas pareigūno pliušinis žaislas ir padėtas už jo tam, kad jį būtų galima išskirti iš kitų asmenų. Tai yra užfiksuota byloje esančioje nuotraukoje. Nuteistasis taip pat pažymi, kad kiti asmenys pateikti atpažinti gyvai kartu su juo nuo jo labai skyrėsi apranga ir amžiumi.

Apeliantas akcentuoja, kad tokiu būdu prieš ji buvo naudojamos neteisėtos priemonės, baudžiamasis persekiojimas vykdomas pažeidžiant BPK reikalavimus, o apkaltinamais nuosprendis priimtas remiantis įrodymais, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 1, 3, 4 d. reikalavimų. Juolab, teismo posėdžio metu kaltintojas nukentėjusiajam pasiūlė dar kartą atpažinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir suprantama, nukentėjusysis parodė į jį (apeliantą). Tačiau tai prasilenkia su elementaria logika, kadangi teismo salėje jis buvo vienintelis kaltinamasis, be to, su dar su antrankiais.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-11 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, tačiau netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir R. Ž. nepagrįstai nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo R. G. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.).

Dėl D. M. priklausančio turto pagrobimo

Teisėjų kolegija išsamiai įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje yra neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. 2007-06-21 padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad apeliantas 2007-06-21, apie 20.40 val., Klaipėdoje, ties Taikos pr. 56 namu, maršrutiniame autobuse Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupe su M. U., E. L. ir M. Ž. (asmenimis, kurių atžvilgiu teismo nuosprendis įsiteisėjęs), nuteistajam M. U. iš nukentėjusiojo D. M. rankų išplėšus nukentėjusiajam priklausantį 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, nuteistajam E. L. pareikalavus nukentėjusįjį D. M. nusivilkti ir tokiu būdu pagrobus 200 Lt vertės sportinio kostiumo „Nike Atletic“ viršutinę dalį, tuo tarpu nuteistajam M. Ž. papurškus D. M. dujų iš dujinio balionėlio, R. Ž. nukentėjusiojo pareikalavo piniginės, kurią apžiūrėjęs ir vertingų daiktų neradęs, grąžino nukentėjusiajam. Tokie nuteistojo veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Apeliantas neneigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kartu su M. U., E. L. ir M. Ž. važiavęs maršrutiniu autobusu Nr. 6, tačiau neigia padaręs nusikalstamus veiksmus, kurie laikytini plėšimu (BK 180 str. 1 d.) ar kokia kita nusikalstama veika. Apeliantas aiškina, kad jis sėdėjo autobuse, bet nematė, kas tuomet įvyko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavęs visą baudžiamosios bylos medžiagą tokius apelianto aiškinimus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad R. Ž. neigia padaręs nusikalstamus veiksmus tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Surinktų ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma neleidžia daryti priešingos išvados.

Tai, kad R. Ž. 2007-06-21 padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., neginčijamai įrodo nuoseklūs nukentėjusiojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo D. Š., A. P., R. K. parodymai bei kiti byloje esantys duomenys. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusysis buvo apklaustas net šešis kartus ir visų šių apklausų metu iš esmės davė nuoseklius, neprieštaringus bei logiškus parodymus. Šių apklausų metu nukentėjusysis aiškiai įvardijo, kad vienas iš užpuolikų, t. y. kaip vėliau buvo nustatyta – nuteistasis R. Ž., iš jo pareikalavo piniginės, kurią apžiūrėjęs ir nieko neradęs, jam grąžino atgal.

Detaliai išanalizavus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis aiškiai matyti, kad nukentėjusysis D. M. nurodė, jog autobuse prie jo priėjo 4 vaikinai, vienas iš jų išplėšė mobilioj ryšio telefoną Nokia iš rankų, kitas pareikalavo sportinio kostiumo viršutinės dalies, trečias papurškė pipirinių dujų, jis labai išsigando...ketvirtas vaikinas pareikalavo duoti piniginę, jis jam davė, tada tas vaikinas ją apžiūrėjęs ir nieko neradęs, gražino ją atgal. Tokius parodymus nukentėjusysis davė 2007-06-26, 2007-10-23, 2007-10-26, 2008-04-28, 2008-06-04, 2010-03-02, 2010-07-20. Byloje esantis Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų 2007-06-30 protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis D. M. iš atpažinimui pateiktų foto nuotraukų, albume, kuris yra gelsvai rudos spalvos „Photo albums“, 34 psl. nurodė foto nuotrauką pažymėta Nr. 2071. Asmenį atpažino pagal veido bruožus, tamsius lenktus antakius, akis (b. l. 79-80, t. 1). Tyrėjo A. P. 2007-06-30 Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2007-06-30 Klaipėdos m. 3 PK nukentėjusiajam D. M. buvo pateikti asmenys fotonuotraukose atpažinimui. Atpažinta foto nuotrauka pažymėta numeriu 2071.

Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, jog asmuo, kuriuo foto nuotrauka foto albumuose pažymėta Nr. 2071, yra nuteistojo R. Ž., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog procesinis veiksmas atpažįstant asmenį pagal Foto nuotrauką atliktas 2007-06-30, taigi praėjus minimaliam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo. Tai leidžia spręsti, jog nukentėjusysis tuo metu galėjo gerai atsiminti tiek įvykio detales, tiek jame dalyvavusius asmenis, nes jo atsiminimai apie patirtą įvykį turėjo būti pakankamai stiprūs bei geri. Teisėjų kolegija taip pat neturi jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusiojo D. M. apklausos buvo atliktos tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Todėl nepripažinti šių duomenų teisėtais įrodymais, pagrindžiančiais apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., nėra jokio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų vidiniam įsitikinimui taip pat labai reikšmingi yra ir kiti rašytiniai byloje surinkti duomenys.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-28 nuosprendžiu M. Ž. (apelianto brolį) pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d. ir nuteisė už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. U., E. L., kurių atžvilgiu jau priimtas teismo nuosprendis bei R. Ž., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, 2007-06-21 apie 20.40 val., Klaipėdoje, į maršrutinį autobusą Nr. 6 įlipus D. M. ir autobusui privažiavus Taikos pr. 56 namą, M. U. iš D. M. rankų išplėšė jo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 200 litų vertės, po to E. L. pareikalavo nusivilkti ir pagrobė D. M. priklausantį sportinį švarkelį „Nike Atletic“, 200 Lt vertės, M. Ž. iš dujinio balionėlio papurškė dujas, R. Ž. grasindamas D. M. „D“ kategorijos šaunamuoju ginklu – 8 mm kalibro dujiniu pistoletu „BLOW MINI MOD 2003“ Nr. 6-273141, tai yra jį užtaisydamas ir nukreipdamas nukentėjusiajam į veidą pareikalavo piniginės, kurią apžiūrėjęs ir neradęs vertingų daiktų ją grąžino. Tokiu būdu sukurdami bauginančią, keliančią nerimą situaciją bei saugumo trūkumą ir atėmę nukentėjusiam galimybę priešintis, pagrobė D. M. priklausančio turto už 400 Lt (b. l. 150-151, t. 1).

Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-21 nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeitė ir nuteistojo M. Ž. veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 3 d. į 180 str. 1 d. (b. l. 152-153, t. 1).

Apeliacinės instancijos teismas šiame nuosprendyje konstatavo, jog byloje nėra įrodyta šaunamojo ginklo panaudojimo plėšimo metu aplinkybė, todėl šis plėšimą kvalifikuojantis požymis nepagrįstai inkriminuotas nuteistajam M. Ž. ir jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 3 d. Nuteistojo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. numatytą plėšimo sudėtį, nes byloje surinktais ir ištirtais duomenimis nustatyta, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. U., E. L., nuteistais Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, bei asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, sukūrę bauginančią, keliančią nerimą bei saugumo trūkumą situaciją ir atėmę nukentėjusiam D. M. galimybę priešintis, pagrobė jo turto už 400 Lt (b. l. 152-153, t. 1).

Aplinkybės, kad R. Ž. buvo kartu su kitais trimis ankstesniais nuosprendžiais nuteistais asmenimis, neneigia pats apeliantas, nors teigia, kad nieko nedarė bei nieko nematė. Todėl darytina išvada, kad aplinkybės, kad maršrutiniame autobuse Nr. 6, keturi asmenys, iš kurių vienas yra apeliantas, nukentėjusiojo atžvilgiu sukūrė bauginančią, keliančią nerimą bei saugumo trūkumą situaciją ir atėmę nukentėjusiam D. M. galimybę priešintis, yra nustatytos neginčijamai. Tai leidžia neabejotinai konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., sudėties buvimą nuteistojo veikoje.

Apeliantas nepagrįstai akcentuoja, kad reikalavimas parodyti piniginę buvo susietas su ginklo panaudojimu, o tai nebuvo įrodyta nei vieno teismo proceso metu. Todėl kaltinime nurodoma aplinkybė, jog iš nukentėjusiojo buvo reikalauta parodyti piniginę, yra tik prielaida.

Teisiškai reikšminga yra tai, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, kad R. Ž. nukentėjusiojo pareikalavo parodyti piniginę jau po to, kai nukentėjusiajam buvo sukurta bauginanti ir nerimą kelianti situacija, jis jautė visišką saugumo trūkumą. Šios aplinkybės yra nustatytos nuosekliais bei logiškais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos jis davė viso tyrimo metu.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog akivaizdu, jog nukentėjusiojo D. M. parodymų nenuoseklumas, neišsamumas konstatuotas įvardijant būtent šaunamojo ginklo panaudojimo aplinkybę, o ne visų nukentėjusiojo parodymų apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo išvadai, jog minėtu Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-21 nuosprendžiu, aplinkybė, jog nusikalstamos veikos D. M. atžvilgiu metu kaltinamasis R. Ž. iš nukentėjusiojo pareikalavo piniginės, nepakeista. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, kad R. Ž. buvo vienas iš asmenų, kurie 2007-06-21, apie 20.40 val., Klaipėdoje, ties Taikos pr. 56 namu, maršrutiniame autobuse Nr. 6, sukūrę bauginančią, keliančią nerimą bei saugumo trūkumą situaciją ir atėmę nukentėjusiam D. M. galimybę priešintis, pagrobė jo turto už 400 Lt.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis D. M. nebuvo apklaustas teisme, todėl nesant galimybės pašalinti iškilusių abejonių, jos turėjo būti vertinamos jo naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie nuteistojo samprotavimai yra nepagrįsti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai išnagrinėjęs visą baudžiamosios bylos medžiagą nemato pagrindo teigti, kad šioje byloje būtų buvusios iškilusios reikšmingos abejonės, kurias būtų reikėję pašalinti arba traktuoti kaltinamojo naudai teismo posėdžio metu neapklausus nukentėjusiojo. Antra, iš visų pirmosios instancijos teisme nagrinėtos bylos teismo posėdžių protokolų matyti, kad apylinkės teismas išnaudojo visas įmanomas priemones, jog nukentėjusysis D. M. būtų apklaustas teisme, tačiau jo nepavyko surasti. Tačiau apylinkės teismas jo nuoseklius parodymus, duotus tyrimo metu, baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskelbė teismo posėdyje. Todėl jie kartu su kitais byloje surinktais duomenimis buvo sujungti į nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog nuteistasis kartu su kitais trimis asmenimis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje apiplėšė nukentėjusįjį D. M.

Dėl visų išvardytų motyvų abejoti, kad R. Ž. 2007-06-21 padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., t. y. apie 20.40 val., Klaipėdoje, ties Taikos pr. 56 namu, maršrutiniame autobuse Nr. 6, veikdamas bendrininkų grupe su M. U., E. L. ir M. Ž., nukentėjusiojo D. M. pareikalavo piniginės, kurią apžiūrėjęs ir vertingų daiktų neradęs, grąžino nukentėjusiajam, nėra jokio pagrindo. Jo kaltė yra įrodyta visiškai.

Dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo R. G.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. Ž. nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl turto pagrobimo iš nukentėjusiojo R. G., kadangi byloje nesurinkta įrodymų, besąlygiškai patvirtinančių, kad jis dalyvavo šios nusikalstamo veikos padaryme. Nagrinėjamu atveju R. Ž. kaltumas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., grindžiamas prielaidomis, spėjimais.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. Ž. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., padarymo iš esmės grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, t. y. Asmens parodymo atpažinti 2009-04-02 protokolu (b. l. 180-183, t. 1), 2007-10-29 Klaipėdos miesto 3 PK NTS vyr. tyrėjo Ž. S.Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad nukentėjusiajam R. G. buvo parodyta kartoteka, kurioje R. G. atpažino R. Ž., gim. 1984 m., foto nuotrauka Nr. 2071 (b. l. 196, t. 1), taip pat nukentėjusiojo R. G. ikiteisminio tyrimo metų atliktomis apklausomis.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje kaltinant R. Ž. 2007-10-29 veikiant bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu iš nukentėjusiojo R. G. pagrobus nukentėjusiajai R. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną “Samsung E250” ir nuteisus jį už šią veiką, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai.

Teisėjų kolegija įvertinusi visą baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad joje esantys duomenys leidžia daryti prielaidas, kad atliekant procesinį veiksmą – Parodymą atpažinti (BPK 191, 192 str.) buvo pažeistos baudžiamojo proceso teisės normos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 192 str. yra detaliai nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka.

Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę. Parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys. Ši taisyklė netaikoma lavono atpažinimo atvejais. Parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui pasiūloma užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų. Tai pažymima protokole. Parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama (BPK 192 str. 1-2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos Nr. 27-1. 3.6. punkte nustatyta, kad spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Nagrinėjant bylą apylinkės teisme teismo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. nurodė, kad per atpažinimą už jo galvos policijos pareigūnas pastatė žaislą, po dviejų minučių atėjo nukentėjusysis ir jį atpažino (b. l. 23, t. 3). Byloje esantis Asmens parodymo atpažinti 2009-04-22 protokolas patvirtina, kad atpažįstantysis (nukentėjusysis) R. G. iš trijų sėdinčių asmenų atpažino įtariamąjį R. Ž. kaip asmenį, kuris 2007 m. spalio 29 d., apie 12.40 val., Klaipėdos m., prie Sulupės g. 2 b namo, sugriebęs jam, R. G., už striukės ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung E250” ir mobiliojo telefono pakrovėją (b. l. 180-183, t. 1). Tačiau iš prie Asmens parodymo atpažinti protokolo pridėtos foto lentelės yra aiškiai matyti, kad už R. Ž. nugaros yra padėtas didelis pliušinis žaislas. Teisėjų kolegija įdėmiai išstudijavusi šias foto nuotraukas sprendžia, kad šis pliušinis žaislas, padėtas būtent už apelianto nugaros, į patalpą įėjusį asmenį nesąmoningai verčia atkreipti dėmesį būtent į R. Ž. Juolab, iš minėtų dviejų foto nuotraukų taip pat matyti, jog įtariamasis R. Ž. sėdėjimo poza stengėsi kuo labiau atitolti nuo minėto pastatyto pliušinio žaislo. Visa tai sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog galimai buvo pažeistos nuostatos, įpareigojančios parodymo atpažinti pradžioje atpažintinam asmeniui leisti užimti bet kokią vietą tarp parodomų asmenų (BPK 192 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus, įrodymais nepripažįstami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1.).

Dėl šio procesinio veiksmo teisėtumo teisėjų kolegijai kyla abejonių ir dėl to, kad Asmens parodymo atpažinti 2009-04-22 protokolo grafoje „Dalyvavę asmenys“ parašyta „R. G.“ ir pasirašyta (b. l. 181, t. 1). Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausiama R. G. parodė, kad sūnui tada buvo apie 13 metų, jis buvo kviestas į atpažinimą, ar tame atpažinime dalyvavau nepamenu. Be to, liudytoja atsakydama į kaltinamojo gynėja klausimą, parodė, jog ji atpažinime su sūnumi nebuvo (b. l. 24, t. 3). Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. G. (nukentėjusiojo mama) paneigė dalyvavusi šiame procesiniame veiksme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, kad anksčiau nurodyti bylos duomenys, t. y. Asmens parodymo atpažinti 2009-04-22 protokolo grafoje „Dalyvavę asmenys“ parašyta „R. G.“ ir pasirašyta, atitinka tikrovę.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvada, kad nagrinėjamoje byloje negalima remtis Asmens parodymo atpažinti 2009-04-22 protokole užfiksuotais duomenimis, kadangi teismas dėl anksčiau nurodytų priežasčių negali paneigti nuteistojo išdėstytų argumentų apie tai, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas neteisėtai, galimai iš anksto palengvinant nukentėjusiajam galimybę atpažinti įtariamąjį asmenį. Teisėjų kolegija taip pat negali visiškai paneigti iškeltos versijos, jog nepilnamečiui nukentėjusiajam galėjo būti padarytas poveikis, jog jis procesinio veiksmo metu neapsiriktų nurodydamas atpažintiną asmenį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai konstatavo, jog procesinis asmens atpažinimo veiksmas atliktas laikantis visų privalomų baudžiamojo proceso normų reikalavimų, dalyvaujant nepilnamečio nukentėjusiojo atstovui – mamai R. G. ir kaltinamojo teises bei interesus atstovaujančiai ir ginančiai gynėjai.

Paminėtina ir tai, kad papildomų abejonių dėl pačios nusikalstamos veikos kvalifikavimo nagrinėjamu atveju įneša ir anksčiau minėti liudytojos R. G. parodymai apylinkės teisme. Teismo posėdyje 2013-09-09 ji nurodė, kad sūnus po įvykio neatrodė nei morališkai, nei fiziškai sužalotas. Sūnus sakė, kad telefonas iš jo buvo paimtas, kažkaip lengvai tas telefonas buvo paimtas. Mano, kad iš sūnaus lengvai telefoną atėmė, mano, jog sūnus savo daiktų nesaugojo. Nesakė, kad jo atžvilgiu tuo metu būtų panaudotas smurtas. Jis sakė, kad asmenys, kurie paėmėm telefoną, apsidžiaugė, kad kišenėje rado telefono pakrovėją (b. l. 24, t. 3).

Dėl visų išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada apie tai, kad R. Ž. kaltė padarius šią baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą nusikalstamą veiką – iš nukentėjusiojo R. G. plėšimo būdu, atimant galimybę asmeniui priešintis, pagrobus nukentėjusiajai R. G. priklausantį turtą – laikytina objektyviai ir neginčytinai įrodyta. Anksčiau nustatyti procesiniai pažeidimai neleidžia laikyti, kad R. Ž. kaltė padarius minėtą plėšimą yra įrodyta objektyviais ir neginčitinais įrodymais.

Teisėjai įrodymus turi vertinti ir nuteisti asmenį tik tada, kai ištyręs juos visiškai įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011).

Nukentėjusysis R. G. teisminio nagrinėjimo metu apylinkės teisme iš tikrųjų nurodė, kad kai pirmą kartą pateikė iš nuotraukų atpažinti, jie vartė fotoalbumus, jis pats surado to asmens nuotrauką ir parodė tyrėjai, šiandien tas asmuo yra salėje (b. l. 70, t. 3). Tačiau atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus procesinius pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su skundžiamo nuosprendžio argumentais, teigiančiais, kad baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog būtent kaltinamąjį R. Ž. kaip asmenį, pagrobusį mobilaus ryšio telefoną su pakrovėju, nukentėjusysis įvardijo ir paskesnio ikiteisminio tyrimo metu – asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis R. G. iš trijų atpažinimui pateiktų asmenų nurodė į kaltinamąjį.

Pažymėtina ir tai, kad teismas negali visiškai ignoruoti tos aplinkybės, jog nuteistais laikosi tos pozicijos būtent prieš įvykį, t. y. 2007-10-11, jis bėgdamas nuo baudžiamojo persekiojimo, išvyko į Švedija. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas jau anksčiau yra buvęs šioje šalyje, t. y. jis 2007-02-19 Švedijos Karalystėje buvo nuteistas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Šios aplinkybės taip pat sudaro prielaidų manyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis galėjo būti visiškai kitoje vietoje. Byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie besąlygiškai paneigtų šią galimybę.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, kolegija mano, jog, jei būtų surinkta dar ir kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo dalyvavimą R. G. priklausiančio turto pagrobime, nukentėjusiojo parodymai duoti teisminio nagrinėjimo metu, kurių metu jis nurodė, kad atpažįsta R. Ž. kaip asmenį dalyvavusį jo apiplėšime, kaip papildomas įrodymas, duotų pagrindą apkaltinti R. Ž. plėšimu, tačiau vien tik faktu, jog jis atpažino jį teismo salėje nagrinėjamu atveju grįsti jo kaltės negalima. Nes faktas, kad nukentėjusysis apeliantą atpažino teismo salėje, yra logiška tyrimo metu atlikto procesini veiksmo – Parodymų atpažinti ir Asmens parodymo atpažinti 2009-04-22 protokole užfiksuotų duomenų pasekmė. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šių duomenų teismas nelaiko teisėtu būdu gautais duomenimis.

Dėl visų anksčiau išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju R. Ž. kaltumas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. (dėl R. G. priklausiančio turto pagrobimo 2007 m. spalio 29 d.), grindžiamas prielaidomis, spėjimais. Byloje esantys duomenys besąlygiškai neįrodo R. Ž. kaltumo.

Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms R. Ž. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl R. Ž. pagal minėtą straipsnį išteisintinas, nes neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Išteisinus R. Ž. dėl plėšimo (dėl R. G. priklausiančio turto pagrobimo 2007 m. spalio 29 d.) iš naujo spręstinas klausimas dėl bausmių subendrinimo.

Taigi nuteistajam R. Ž. už nukentėjusiajam D. M. priklausančio turto pagrobimą skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu R. Ž. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, ir nuteisė galutine subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2013-07-12 (b. l. 65-67, t. 3).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 metai 3 mėnesiai) iš dalies pridedant švelnesnės Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu (3 metai) paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius R. Ž. paskiriant – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. Ž. už 2007 m. spalio 29 d nukentėjusiajai R. G. priklausančio turto pagrobimą. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, ir R. Ž. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisinti, nes neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas R. Ž. paskirtas – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę (3 metus 3 mėnesius) dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (3 metų 3 mėnesių) iš dalies pridedant švelnesnės Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nuosprendžiu (3 metai) paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę pagal šiuos nuosprendžius R. Ž. paskirti – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.