Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „STRABAG Wasserbau Gmbh“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas šio ieškovo reikalavimas dėl netesybų (baudos) priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-293-538/2013, išnagrinėtoje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ dėl skolos, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo (tretieji asmenys laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“, „STRABAG Wasserbau Gmbh“ (buvęs „Josef Mobius Bau GmbH“, „Josef Mobius Aktiengesellschaft“), pagal ieškovo „STRABAG Wasserbau Gmbh“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ dėl sutarčių nutraukimo, netesybų ir sulaikytų sumų priteisimo (trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“) ir pagal atsakovo valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ priešieškinį ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas „STRABAG Wasserbau Gmbh“ (buvęs pavadinimas „Josef Mobius Bau GmbH“) ieškinyje (t. 12, b. l. 43-52), pareikštame atsakovui VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, be kita ko, prašė nutraukti 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 Statybos rangos sutartis dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 511 512,62 Eur (1 766 150,77 Lt) netesybų (baudos).

Nurodė, kad 2010-06-02 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 34-2010-353 (toliau – 2010-06-02 sutartis), pagal kurią ieškovas (rangovas) turėjo atlikti objekto „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. 90-96 nauja statyba“ statybos darbus pagal atsakovo (užsakovo) pateiktą projektą, sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 6 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo, kuris buvo pratęstas iki 2011-05-01. Ieškovo teigimu, vykdant šią sutartį buvo sudarytos dar dvi sutartys dėl papildomų darbų: 1) 2010-11-09 Statybos rangos sutartis Nr. 34-2010-578 (toliau – 2010-11-09 sutartis), kurioje nustatytas darbų atlikimo terminas – 6 savaitės nuo šios sutarties pasirašymo; 2) 2011-01-27 Statybos rangos sutartis Nr. 34-2011-22 (toliau – 2011-01-27 sutartis), kurioje nustatytas darbų atlikimo terminas – 3 savaitės nuo sutarties pasirašymo. Paminėtos sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovo kaltės, pastarajam nebeketinant jų vykdyti, todėl, vadovaujantis šių sutarčių nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistina 10 proc. nuo sutarčių kainos dydžio bauda (2010-06-02 sutarties 13.4 p., 2010-11-09 sutarties 13.4 p., 2011-01-27 sutarties 11.4 p.; CK 6.217 str. 2 d. 1, 4 p.-5 p.). Bendra netesybų suma pagal visas sutartis sudaro 550 842,79 Eur (1 901 950 Lt), pagal šias sutartis buvo atlikta darbų už 5 179 103,97 Lt, kurių dalį (už 369 531,58 Lt) atliko ieškovo partneris BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Todėl ieškovui priklauso 92,86 proc. (369 531,58/5 179 103,97) sutartyse numatytos baudos, t. y. 511 512,62 Eur (1 766 150,77 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nepagrįsta teismo išvada, kad 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartys pasibaigė, suėjus nustatytam terminui. Šios sutartys nebuvo baigtos vykdyti ir jų nutraukimo klausimas nebuvo išspręstas. Be to, jeigu ieškovas nebūtų tinkamai įvykdęs paminėtų sutarčių iki jose nustatyto termino, atsakovas būtų pareikalavęs iš ieškovo 10 proc. dydžio baudos, o tokio reikalavimas atsakovas ieškovui nepareiškė. Taigi šalių veiksmai ir šių sutarčių vykdymo eiga prieštarauja teismo išvadai, kad sutartys pasibaigė suėjus nustatytam terminui. 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartys yra galiojančios ir nevykdomos dėl atsakovo kaltės. Sutartys yra susijusios su 2006-12-04 Statybos rangos sutarties Nr. 34-2006-521 (toliau – 2006-12-04 sutartis) objektu, kuriame darbai nutrūko, atsakovui vienašališkai nusprendus pakoreguoti projektą pagal LKAB „Klaipėdos Smeltė“ interesus, o su šiuo faktu yra susijęs ir 2010-06-02, 2010-11-09, 2011-01-27 sutartyse nustatytų terminų praleidimas. Atsakovas, 2011-04-21 pateikdamas ieškovui vienašališkai surašytą protokolą, informavo, kad ieškovas iki atsakovo siūlomo pratęsti sutarčių termino (2011-07-01) nesugebės atlikti likusių darbų pagal 2006-12-04 ir 2010-06-02 sutartis, todėl abi šalys neva susitaria nutraukti šias sutartis nuo 2011-05-01. Ieškovui nurodžius, jog sutarties nutraukimo klausimas negali būti sprendžiamas vienašališkai, atsakovas svarstė, ar pratęsti sutartis, ar jas nutraukti, galiausiai nurodydamas, kad sutartys nėra nutrauktos, atsakovas pakvietė ieškovą taikiai išspręsti sutarčių nutraukimo klausimą bei pateikti pasiūlymą dalyvauti naujose derybose dėl likusių darbų atlikimo (2011-09-28, 2011-11-09, 2011-12-14 atsakovo raštai). Taigi sutartys nebuvo pasibaigusios, atsakovas ieškovui nereiškė jokių pretenzijų, o ieškovas negavo to, ko tikėjosi, bei patyrė nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-21 sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 511 512,62 Eur (1 766 150,77 Lt) netesybų (baudos) priteisimo, netenkintinas.

Atsižvelgiant į privalomus kasacinio teismo 2015-08-07 nutarties išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.), nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, aktualus yra įrodinėjimo instituto taikymo klausimas, t. y. įrodymų pakankamumas ir jų įrodomoji reikšmė. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė lemia (CPK 12 str., 135 str. 2 d., 178 str.), kad rangovui (apeliantui „STRABAG Wasserbau Gmbh“) tenka pareiga įrodyti savo ieškinio reikalavimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, t. y. kad ginčo sutartys netesėtai nutrūko (pasibaigė) užsakovo (atsakovo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“) iniciatyva ir esant jo kaltei, atsisakant vykdyti kurias nors savo sutartines pareigas arba kliudant jas vykdyti apeliantui, dėl ko apeliantas yra įgijęs teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 10 proc. sutartyse nurodytos darbų kainos dydžio baudą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Kasacinis teismas, grąžindamas šią ginčo dalį nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo, išaiškino, kad pirmiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nenustatyta: 1) kokių konkrečiai darbų, numatytų 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartyse, ieškovas neatliko; 2) kada buvo pakeistas projektas(-ai); 3) kokią įtaką sutarčių vykdymo metu vykstančios projekto keitimo procedūros turėjo ieškovo galimybei tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartis iki nustatytų terminų. Nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių pagal pirminį pateiktą projektą (vykdant 2010-06-02 sutartį) ir (ar) pagal pirminį rangovo parengtą, su užsakovu ir techninę priežiūrą atliekančiu asmeniu suderintą darbo projektą (vykdant 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartis) ieškovas laiku neužbaigė darbų (projekto keitimo procedūros, nesant užsakovo nurodymų dėl darbų stabdymo ar kitų veiksmų, kliudančių vykdyti sutartinius įsipareigojimas, kasacinio teismo vertinimu, savaime nesuponuoja rangovo negalėjimo vykdyti darbų).

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos duomenimis bei atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-07 nutarties išaiškinimus, 2015-09-29 nutartimi pasiūlė abiems ginčo šalims - apeliantui „STRABAG Wasserbau Gmbh“ ir atsakovui VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui duomenis, nurodytus Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje (t. 19, b. l. 179-180, 237-238). Lietuvos apeliaciniame teisme per EPP sistemą buvo gauti: apelianto „STRABAG Wasserbau Gmbh“ 2015-10-19 rašytiniai paaiškinimai su pridėtais dokumentais (t. 19, b. l. 186-236), atsakovo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 2015-11-02 rašytiniai paaiškinimai su pridėtais dokumentais (t. 20, b. l. 1-124) ir apelianto 2015-11-06 papildomi rašytiniai paaiškinimai su pridėtais dokumentais (t. 20, b. l. 125-156). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti keliamą klausimą, apelianto ir atsakovo į bylą pateiktus rašytinius paaiškinimus bei prie jų pridėtus dokumentus priima ir vertina kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Byloje nustatyta, kad tarp apelianto (rangovo) ir atsakovo (užsakovo) 2010-06-02 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti objekto „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. 90-96 nauja statyba“ statybos darbus pagal atsakovo (užsakovo) pateiktą projektą, sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 6 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo, kuris buvo pratęstas iki 2011-05-01; be to, tarp nurodytų šalių buvo sudaryta 2010-11-09 Statybos rangos sutartis, kurioje nustatytas papildomų statybos darbų, susijusių su 2010-06-02 sutartimi, atlikimo terminas – 6 savaitės nuo šios sutarties pasirašymo, bei 2011-01-27 Statybos rangos sutartis, kurioje nustatytas papildomų statybos darbų, susijusių su 2010-06-02 sutartimi, atlikimo terminas – 3 savaitės nuo sutarties pasirašymo (t. 12, b. l. 142-150, 167-175, 178-185; t. 19, b. l. 195-196, 202-205). Apeliantas (ieškovas), vadovaudamasis šių sutarčių nuostatomis, pagal kurias tokiu atveju, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iš šalių kaltės, kaltoji šalis kitai šaliai sumoka 10 proc. nuo visos sutarties kainos dydžio baudą, pareiškė reikalavimą dėl 511 512,62 Eur (1 766 150,77 Lt) netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovo (2010-06-02 sutarties 13.4 p., 2010-11-09 sutarties 13.4. p., 2011-01-27 sutarties 11.4 p.; t. 12, b. l. 43-52). Apelianto apskaičiavimais, pagal 2010-06-02 sutartį jam priklauso 1 630 000 Lt dydžio bauda, pagal 2010-11-09 sutartį – 270 000 Lt dydžio bauda, o pagal 2011-01-27 – 1 950 Lt dydžio bauda.

Kaip buvo nurodyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-08-07 nutartyje konstatavo, kad byloje esantys duomenys bei įrodymai, kuriais apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ankstesnio šios bylos apeliacinio nagrinėjimo metu, nebuvo pakankami nuspręsti dėl sutartinių santykių nutraukimo esant atsakovo kaltei, dėl ko šiam atsirastų pareiga sumokėti apeliantui baudą (netesybas). Kasacinis teismas pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad nuo ginčo sutarčių sudarymo iki 2011-05-01 vyko projekto, pagal kurį apeliantas turėjo atlikti statybos darbus, keitimo procedūros, nesant užsakovo (atsakovo) nurodymų dėl darbų stabdymo ar nenustačius kitų jo veiksmų, galėjusių sukliudyti apeliantui vykdyti sutartinius įsipareigojimus, savaime nereiškia apelianto (rangovo) negalėjimo vykdyti darbų (t. 19, b. l. 144-171). Todėl apeliantas, siekdamas įrodyti jo teisę gauti netesybas (baudą) pagal ginčo sutartis, turi įrodyti, kokios priežastys sąlygojo jo nevykdytus ir / ar sutartyse nustatytu terminu laiku neįvykdytus rangos darbus, kokių konkrečiai savo sutartinių prievolių neįvykdė atsakovas pagal 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartis (atsakovo neteisėtus ir kaltus veiksmus), dėl kurių jis objektyviai nebegalėjo tęsti (vykdyti) statybos rangos darbų (priežastinis ryšys), kitaip tariant, kad laiku užbaigti dalį sulygtų darbų jam sukliudė būtent atsakovas.

Iš apelianto ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų bei prie jų pridėtų dokumentų matyti, jog 2011-01-27 sutartyje numatyti papildomi statybos darbai buvo atlikti šioje sutartyje nustatytu terminu, be to, apeliantas įvykdė ir visus statybos rangos darbus, numatytus 2010-11-09 sutartyje. Apeliantas neneigia ir atsakovo rašytinio paaiškinimo argumentų, kad atsakovas už šiuos darbus su juo atsiskaitė (t. 19, b. l. 188; t. 20, b. l. 3, 68-92, 100-115). Vadinasi, apeliantas gavo viską, ko tikėjosi iš atsakovo pagal 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartis dėl papildomų darbų, todėl nėra pagrindo teigti, jog šios sutartys buvo neįvykdytos ar nutrauktos dėl atsakovo kaltės. Vien dėl tokios nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas nepagrįstai apskaičiavo baudos (nuostolių) dydį, į reikalaujamą priteisti jam sumą įtraukdamas ir baudos (netesybų) dydžius pagal 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartyse numatytų darbų kainą (vertę). Darytina išvada, kad byloje likęs tik ginčas dėl 2010-06-02 sutarties (ne)įvykdymo ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, vykdant šią sutartį.

Dėl netesybų (baudos) pagal 2010-06-02 sutartį priteisimo

Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.). Tam, kad būtų galima asmeniui taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246–6.249 straipsniuose, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltę (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, be to, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad kaltė apibūdinama kaip asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis; tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2014).

Šalių 2010-06-02 sudarytoje Statybos rangos sutartyje Nr. 34-2010-353 (t. 12, b. l. 142-150) darbų atlikimo terminas buvo nustatytas 6 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo. Vadinasi, apeliantas, prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus, įvertino arba turėjo įvertinti, kad tokio termino jam pakaks sutartyje nurodytiems darbams atlikti, juolab kad sutartiniai santykiai dėl įvairių rangos darbų šiame objekte atlikimo šalis nenutrūkstamai siejo dar nuo 2006-06-02 sutarties pasirašymo, kuri nuosekliai buvo papildoma ir kitais jų susitarimais bei įsipareigojimais. Todėl rangos statybos darbų objektas, atsakovo tikslai bei poreikiai, taip pat rangos darbų proceso ypatumai, esant ilgamečiam šalių bendradarbiavimui, apeliantui neabejotinai turėjo būti žinomi, ir, kas kartą vis pratęsiant sutartinius santykius bei sulygstant dėl naujų darbų atlikimo, buvo priimtini.

Kaip matyti iš 2010-06-21 Krantinės Nr. 90-96 statybos gamybinio pasitarimo protokolo Nr. 80 duomenų (t. 20, b. l. 37), nepraėjus nei 3 savaitėms po 2010-06-02 sutarties sudarymo, kurioje buvo aiškiai nustatytas darbų atlikimo terminas, apeliantas atsakovui nurodė, jog metalinius vamzdinius polius jis galėtų pristatyti į objektą tik rugpjūčio mėnesio pabaigoje, todėl pasiūlė įrengti polių pagrindą iš gelžbetoninių monolitinių polių, o statybos darbų pradžią objekte numatė tik liepos mėnesio viduryje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės įrodo, kad apeliantas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal šią sutartį, galimai neįvertino savo pajėgumo ir būtent dėl jo neapdairumo ir kaltės darbai laiku neprasidėjo. Kita vertus, nustatyta ir tai, kad sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2011-01-28 atsakovo 2010-10-22 posėdyje (t. 19, b. l. 195-196), kuriame atsakovo atstovas nurodė, jog jau nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. atsiliekama nuo kalendorinio 2010-06-02 sutarties vykdymo grafiko ir nematyti, kad apeliantas (rangovas) stengtųsi panaikinti atsilikimą, nors objekto statyba turi būti užbaigta 2010-12-02. Jau šio posėdžio metu tapo aišku, kad apeliantui iki sutartyje nurodyto termino statybos užbaigti nepavyks. Be to, pažymėtina, šiame posėdyje buvo nurodyta, jog užsakovas visada rangovui leido dirbti, o siekiant paspartinti darbus, rangovo, t. y. apelianto, pageidavimu, atsižvelgiant į ilgą metalinių polių tiekimo terminą, užsakovas pritarė metalinių polių keitimui į gelžbetoninius polius. Tačiau dėl to reikėjo surašyti papildomų darbų atlikimo aktą, kurį rengdamas apeliantas uždelsė mėnesį ir dėl to užtruko viešųjų pirkimų procedūros. Taip pat buvo konstatuota, kad apeliantas turi dirbti pagal galiojančius patvirtintus techninį ir darbo projektus. Nors apeliantas šiame posėdyje užsiminė apie operatoriaus LKAB „Klaipėdos Smeltė“ keičiamus projektinius sprendinius, ką nurodė atsakovui ir savo 2010-10-05 rašte (t. 19, b. l. 193-194), labiau tikėtina, jog 2010-06-02 sutartis 2010-10-22 posėdyje buvo pratęsta dėl paties rangovo (apelianto) delsimo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Akivaizdu ir tai, kad būtent apelianto iniciatyva buvo pakeista montuojamų polių rūšis, todėl su šiuo pakeitimu susijęs darbų vykdymo užtrukimas taip pat įvyko dėl paties apelianto, o ne atsakovo kaltės.

Analizuojant kartu su 2010-10-25 raštu (t. 19, b. l. 197) apeliantui pateikto statinio projekto C laidos reikšmę šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo aspektu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tokią aplinkybę, jog ne dėl projekto pakeitimo (naujos jo laidos), bet dėl polių įrengimo atsiradusių papildomų darbų atlikimo buvo sudarytos 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartys, atliktos privalomos techninės dokumentacijos parengimo bei viešojo pirkimo procedūros (t. 20, b. l. 39-66). Už šias sutartis, kaip minėta, atsakovas yra atsiskaitęs su apeliantu, techninės dokumentacijos parengimo bei viešojo pirkimo procedūros buvo atliktos atsakovo sąskaita (t. 20, b. l. 1-5, 41-67). Pagal bylos duomenis, 2010-06-02 sutarties terminas 2010-11-30 Darbų atlikimo termino pratęsimo aktu Nr. A2.155 (t. 19, b. l. 202-203) buvo dar kartą pratęstas iki 2011-05-01, nors apeliantas prašė pratęsti net ilgesniam terminui - iki 2011-07-01. Šis terminas buvo pratęstas dėl to, jog LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pageidavimu buvo pakoreguotas statomo objekto techninis projektas (padidinta apkrova į pokraninius kelius), dėl ko rangovas (apeliantas) neturėjo galimybės vykdyti darbų visu pajėgumu (t. 19, b. l. 204-205). Taigi 2010-06-02 sutarties vykdymo metu atsakovas, atsižvelgęs į sutarties vykdymo metu pasikeitusias aplinkybes, bei vadovaudamasis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, elgėsi tinkamai ir sąžiningai, pratęsdamas šios sutarties vykdymo terminą iki 2011-05-01. Todėl faktinių bei teisinių prielaidų konstatuoti jo veiksmų neteisėtumą ar kaltę, kaip sąlygas civilinei atsakomybei taikyti, šiame sutarties vykdymo etape nėra (CK 6.200 str., 6.248 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas darbus pagal 2010-06-02 ir 2010-11-09 sutartis faktiškai vykdė iki 2011-03-23, tačiau sutarties vykdymo metu buvo nustatyti apelianto atliktų darbų defektai (t. 13, b. l. 64-671; t. 20, b. l. 116, 118). Be to, iš 2011-04-18 protokolo Nr. 11/16 (t. 13, b. l. 7-8) matyti, kad apeliantui buvo leista iki 2011-05-01 vykdyti darbus, t. y. baigti atlikti gręžtinių gelžbetoninių polių statinius bandymus pagal laidą B ir padidintai 6 000 kN apkrovai bei pateikti atliktų bandymų ataskaitą. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad atsakovas būtų sustabdęs 2010-06-02 sutarties vykdymą ar kitaip uždraudęs / kliudęs apeliantui vykdyti šią sutartį. Darytina išvada, kad apeliantas iki pat 2010-06-02 sutarties vykdymo pabaigos, įskaitant ir pratęstus jam terminus sutarčiai vykdyti, galėjo atlikti sutartyje sulygtus darbus pagal projekto laidą B bei vykdyti kitus įsipareigojimus, papildomai prisiimtus šios sutarties vykdymo metu. Vien tai, kad atsakovas neišreiškė aiškios pozicijos dėl sutarties nutraukimo ar kad šalys tarpusavyje susirašinėjo (t. 13, b. l. 4-13, 22-25, 28-31) dėl ginčo sutarčių galimo nutraukimo bei galimų apelianto nuostolių atlyginimo, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo kaltės ir jo veiksmų neteisėtumo, priešingai, jis elgėsi pakankamai apdairiai ir sąžiningai, pratęsdamas 2010-06-02 sutarties vykdymo terminą atsižvelgiant į faktiškai besiklostančią situaciją ir galimybes vykdyti darbus. Pirmiau buvo minėta ir tai, kad kasacinis teismas šioje byloje jau pasisakė (t. 19, b. l. 165-167) dėl pateiktų į bylą įrodymų nepakankamumo atsakovo kaltei konstatuoti (CPK 362 str. 2 d.). Šią ginčo dalį nagrinėjant iš naujo, apeliacinės instancijos teismui taip pat nebuvo pateikta naujų įrodymų, kurie leistų kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl atsakovo kaltės susiformuoti. Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga); jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, o šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (CK 6.691 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad atsakovas ėmėsi tinkamų priemonių ir sudarė apeliantui sąlygas atlikti sutartus statybos rangos darbus, ir ką įrodo vien faktas, jog 2010-06-02 sutartis beveik iki jos termino pratęsimo pabaigos tebebuvo vykdoma.

Šiuo atveju yra reikšminga ir aplinkybė, jog faktiškai apeliantui pabaigus darbus, jo santykiai su atsakovu iš esmės nenutrūko net ir prasidėjus ginčui tarp apelianto ir atsakovo. Kilus poreikiui skelbti ir organizuoti naują pirkimą, kuris, be kita ko, iš pradžių buvo vykdomas supaprastina neskelbiamų derybų tvarka (apklausos būdu), atsakovas du kartus kvietė apeliantą jame dalyvauti ir teikti savo pasiūlymą (t. 13, b. l. 3, 18-19, 26-27), tačiau apeliantas derybose nedalyvavo ir pasiūlymo nepateikė. Paaiškėjus, kad nėra galimybės pratęsti sutarčių su rangovais neskelbiamų derybų būdu ir nutarus skelbti viešą konkursą rangovo parinkimui, kuris užbaigtų likusius darbus pagal LKAB „Klaipėdos Smeltė“ parengtą laidos C projektą (t. 13, b. l. 34-35, 39-40, 42-43, 61), apeliantas šio konkurso nelaimėjo. Šiame kontekste aplinkybė, kad liko nepadarytų pagal projekto laidą B darbų, savaime nereiškia nei atsakovo prievolių pagal 2010-06-02 netinkamo vykdymo ar jo kaltės, nei išimtinės ieškovo teisės darbus pagal projekto laidą C vykdyti nelaimėjus skelbto viešo konkurso. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo paskaičiavimams, kurių neneigia ir apeliantas, kad pastarasis pagal 2006-12-04 sutartį yra atlikęs darbų daugiau nei už 71 mln. Lt (t. y. 96 proc. visos sutarties vertės). Kitų sutarčių pasirašymas, įskaitant ir vertinamų šiame apeliaciniame procese, veikiau buvo nulemtas poreikio atlikti papildomus darbus. Vadinasi, apeliantas faktiškai yra gavęs viską, ko tikėjosi iš šio, pažymėtina, daugiamečio bendradarbiavimo, iš esmės patenkinęs savo ekonominį interesą, jo nuostolių atsiradimo tikimybė yra menka, o baudinių netesybų reikalavimas, grindžiant jį formaliu pagrindu – nespėjus užbaigti dalies papildomų darbų, kurie tebebuvo reikalingi atsakovui, negali būti vertinamas kaip teisingas, protingas ir sąžiningas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliantas neįrodė 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutarčių pasibaigimo (nutraukimo) dėl atsakovo veiksmų ir kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neturi teisės reikalauti iš atsakovo baudos (netesybų) pagal paminėtų sutarčių nuostatas (2010-06-02 sutarties 13.4 p., 2010-11-09 sutarties 13.4. p., 2011-01-27 sutarties 11.4 p.). Ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantas ieškiniu, pareikštu atsakovui, be kita ko, prašė nutraukti 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 Statybos rangos sutartis dėl atsakovo kaltės bei priteisti iš atsakovo už sutarčių nutraukimą 511 512,62 Eur (1 766 150,77 Lt) netesybų (baudos) (t. 12, b. l. 43-52). Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2013-02-21sprendimu (t. 17, b. l. 16-32) šį apelianto reikalavimą buvo atmetęs, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014-09-01 sprendimu (t. 18, b. l. 164-195) – iš dalies patenkinęs, priteisdamas iš atsakovo apeliantui 289 620, 02 Eur (t. y. 1 000 000 Lt) netesybų (baudos) bei atitinkamai perskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 sprendimo, iš atsakovo apeliantui buvo priteista iš viso 26 340 Lt žyminio mokesčio išlaidų, t. y. 13 800 Lt už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (pripažinus, kad patenkinta 46 proc. apelianto ieškinio reikalavimų) ir 12 540 Lt sumokėto už apeliacinį skundą žyminio mokesčio (pripažinus, kad patenkinta 41,8 proc. skundo reikalavimų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-08-07 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 sprendimo dalį dėl 289 620, 02 Eur (1 000 000 Lt) netesybų (baudos) priteisimo ir perdavė bylą šioje ginčo dalyje nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (t. 19, b. l. 144-171). Kaip jau nurodyta, Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą pagal apelianto apeliacinio skundo dalį dėl šio reikalavimo, palieka nepakeistą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria apelianto reikalavimas pripažinti sutartinius santykius pagal minėtas sutartis nutrūkusiais dėl atsakovo kaltės ir dėl to priteisti jam iš atsakovo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 511 512,62 Eur (1 766 150,77 Lt) netesybų (baudos) buvo atmestas. Tokiu atveju atsiranda teisinės prielaidos CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia buvusį teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o to nepadarius, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.

Nurodyto teisinio reglamentavimo bei bylos apeliacinės instancijos teisme baigties šioje šalių ginčo dalyje kontekste pasisakytina dėl patenkintų ir atmestų apelianto reikalavimų proporcijos, turinčios reikšmės kompensuojamosios bylinėjimosi išlaidų dalies nustatymui. Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo nagrinėdamas ginčą, palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2013-02-21 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas apelianto reikalavimas dėl netesybų pagal 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutartis. Netenkinant apeliacinio skundo, už šio skundo padavimą apelianto turėtos žyminio mokesčio išlaidos jam nepriteisiamos, kadangi procesinis sprendimas šios instancijos teisme priimtas ne jo naudai (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.). Taip pat nustatyta, kad apelianto ir atsakovo teisiniame ginče iš viso patenkinta yra 27 proc. apelianto ieškinio reikalavimų už 1 401 910,79 Lt sumą ([380 184,25 + 1 021 726,54 Lt] : 5 211 514,65 Lt), t. y. būtent tokia dalis, kokią buvo nustatęs Klaipėdos apygardos teismas ir skundžiamu sprendimu priteisęs jam iš atsakovo 8 100 Lt (30 000 x 27 proc.) žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir proporcingai išsprendė apelianto turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-21 sprendimo dalis dėl 8 100 Lt (kas atitinka 2 345,22 Eur) žyminio mokesčio išlaidų priteisimo iš atsakovo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ apeliantui „STRABAG Wasserbau Gmbh“ (buvę jo pavadinimai „Josef Mobius Bau GmbH“, „Josef Mobius Aktiengesellschaft“) taip pat paliktina nepakeista.

Pažymėtina, kad ankstesniu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu apeliantui iš atsakovo buvo priteista iš viso 26 340 Lt žyminio mokesčio išlaidų už bylinėjimąsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau ši Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 sprendimo dalis tapo neaktuali po kasacinio teismo 2015-05-11 nutarties priėmimo, kuria ginčas dėl 2010-06-02, 2010-11-09 ir 2011-01-27 sutarčių vykdymo perduotas nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Ir nors kasacinio teismo nutartyje nepasisakyta dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos kartu su materialiuoju reikalavimu išspręsti ir susijusį, t. y. bylinėjimosi išlaidų perskirstymo šalims iš naujo klausimą ar dėl minėtos apeliacinio teismo 2013-02-21 sprendimo bylinėjimosi išlaidų dalyje panaikinimo, tokia bylą iš naujo nagrinėjančio teismo pareiga kyla tiesiogiai iš įstatymo nuostatų (CPK 93 str. 5 d.), juo labiau kad bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas yra ne materialinio teisinio reikalavimo išsprendimas, o procesinis klausimas, kurį teismas sprendžia ex officio.

Taip pat iš apelianto, kurio nenaudai priimtas sprendimas dėl iš naujo nagrinėti grąžintos teismo sprendimo dalies, valstybei priteistina 8,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinio proceso metu (CPK 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimas priteisti iš atsakovo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškovui 511 512,62 Eur (1 766 150,77 Lt) netesybų (baudos), palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškovui „STRABAG Wasserbau Gmbh“ priteista 2 345,22 Eur (du tūkstančiai tris šimtai keturiasdešimt penki eurai 92 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo „STRABAG Wasserbau Gmbh“ valstybei 8,05 Eur (aštuonis eurus 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinio proceso metu.