Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-10424-642/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
2YT-10424-642/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas
A. P.
Kategorijos
  • 3.4.4.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. 2YT-10424-642/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06844-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti 2018 m. liepos 16 d. patvarkymą Nr. S18-21384 ir neatskaitinėti piniginių lėšų, kurios neviršija Vyriausybės nustatytą vieną minimalios algos sumą (toliau – MMA).

Antstolis Jonas Petrikas 2018 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S18-22587 pareiškėjo A. P. skundo netenkino. Nurodė, kad antstolio vykdomosiose bylose Nr. 0172/13/01072, Nr. 0172/13/01076 ir Nr. 0172/15/00019 atlikti vykdymo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio ir kitas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, reglamentuojančias išieškojimo iš piniginių lėšų vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdomosios bylos Nr. 0172/13/01072 duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 9 d. antstolio Jono Petriko kontoroje pateiktas vykdyti nutarimas Nr. A2.2-1653-323/2013, kurį išdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. dėl (115 Eur) 400 Lt išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomosios bylos Nr. 0172/13/01076 duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 9 d. antstolio Jono Petriko kontoroje pateiktas vykdyti nutarimas Nr. A2.11-1717-108/2013, kurį išdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. dėl (115 Eur) 400 Lt išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomosios bylos Nr. 0172/15/00019 duomenimis nustatyta, kad 2015 m. sausio 5 d. antstolio Jono Petriko kontoroje pateiktas vykdyti vykdomasis raštas Nr. 1-121-462/2014, kurį išdavė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. dėl 4 344,30 Eur išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo G. P. naudai.

Antstolis 2018 m. birželio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-18225 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsniu, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir vadovaudamasis minėtu straipsniu, areštavo iš viso 1307,77 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. Nr. 0172/13/01072, l. 57). Antstolio kontoroje 2018 m. liepos 13 d. yra gautas A. P. prašymas, kuriuo prašoma panaikinti areštą lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitoje (v. b. Nr. 0172/13/01072, l. 57). 2018 m. liepos 16 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S18-21384, kuriuo informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsniu, iš areštuotų piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, yra leidžiama disponuoti piniginių lėšų suma, lygia Vyriausybės nustatytai vienai minimaliai mėnesinės algos sumai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas skundžia 2018 m. liepos 16 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, tačiau pats nurodymas areštuoti pinigines lėšas yra surašytas 2018 m. birželio 11 d. patvarkyme Nr. S18-18225, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad pareiškėjas skundžia būtent minėtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą, nes juo apribojama jo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, nurodydamas, kad pagal antstolio Jono Petriko patvarkymą išieškomos lėšos, kurias jam persiunčia artimieji, jis pats pataisos namuose nedirba ir darbo užmokesčio negauna, o antstolis nukreipia išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421//2017 išaiškino, jog šis apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA yra taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų; antstolis, nustatęs, jog pas kitus asmenis yra skolininko turto, tokį turtą aprašo ar surašo to turto arešto aktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 3 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pažymėtina, kad Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (v. b. Nr. 0172/15/00019, l. 85), 2018 m. birželio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S18-1825 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. Nr. 0172/13/01072, l. 57). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato galimybę vykdyti išskaitas iš skolininko pajamų, neviršijančių MMA (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog išieškojimas iš piniginių sumų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, priklausančioje A. P., yra negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnis). Tokių aplinkybių nepateikia ir pats pareiškėjas, o savo skunde išdėsto tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius. Antstolio skundžiamame patvarkyme aiškiai nurodyta informacija Alytaus pataisos namams apie galimų išskaitų dydį paneigia pareiškėjo teiginius apie tai, kad antstolio patvarkymo pagrindu yra išieškomos lėšos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Faktinė vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis jokio patvarkymo ar nurodymo areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas, draudimo įsigyti, būtiniausių reikmenų nėra priėmęs/davęs. Taigi, iš skolininko sąskaitos neišskaitant 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Be to, kaip matyti iš antstolio patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą, antstolis nurodė, kad antstolio Jono Petriko depozitinėje sąskaitoje šiuo metu nėra piniginių lėšų, kurias būtų pervedę Alytaus pataisos namai, priklausančių pareiškėjui A. P..

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra pinigų sumos, iš kurių negalimas išieškojimas, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjui priklausančių lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias nuostatas ir nepagrįstai apribojo skolininko turtines teises, pažymint, jog priverstinis sprendimo vykdymas savo esme yra neatsiejamai susijęs su tam tikrais turtinio pobūdžio apribojimais skolininko, nevykdančio sprendimo geruoju, atžvilgiu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, jokių teisės normų nepažeidė, o atliko tik teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 3 straipsnio 6 dalimi, 293 straipsnio 3 punktu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. P. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Danutė Žvinklytė