- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 1-121-462/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- E. R., G. P.
- Kaltinamasis
- S. Š., A. P., T. T.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus, Natalija Fočenkova
- Kategorijos
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. Š., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
A. P., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, be pastovios gyvenamosios vietos, nedirbantis, teistas:
1. 2002-05-10 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
2. 2002-08-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
3. 2004-09-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 3 d. bausmę subendrinus su 2002-08-29 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. 2006-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi grąžinta atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 7 mėn. 6 d.
4. 2012-12-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
T. T., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“ Skuode, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis Kauno g. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje (gyvenamoji vieta deklaruota Vytauto g. „(duomenys neskelbtini)“, Skuodas), nedirbantis, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., 2012-08-16 nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š., A. P., T. T. padarė plėšimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų:
2013-12-13, apie 00.30 val., bunkeryje, esančiame Klaipėdoje, prie Bastenjonų g. 3 automobilių stovėjimo aikštelės ir Jono kalnelio, A. P., T. T. ir S. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė nukentėjusiuosius G. P. ir E. R. A. P., T. T. ir S. Š. matydami vienas kito neteisėtus veiksmus ir jiems pritardami pareikalavo nukentėjusiųjų atiduoti pinigus, pavartojo fizinį smurtą, tai yra rankomis, kojomis ir medine lazda sudavė nukentėjusiesiems G. P. ir E. R. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas. A. P. ir T. T. suduodami smūgius E. R. sukėlė fizinį skausmą, o G. P. padarė daugybinius galvos sumušimus su veido, ausų minkštųjų audinių patinimais, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, daugybinėmis sumušimo žymėmis galvos plaukuotoje dalyje, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžimu, nosies kaulų lūžimu, abiejų žandinių ančių priekinių ir lateralinių sienelių lūžimais, apatinio žandikaulio dešinės šakos dislokuotu lūžimu, dešinio skruostikaulio lūžimu, įspaustiniu kairio skruostikaulio lūžimu, pakauškaulio daugybiniais lūžimais, einančiais iki didžiosios pakaušinės angos ir einančiais per kairiojo smilkinkaulio piramidę, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje. Dėl daugybinių kaukolės veidinės dalies pamato kaulų lūžimo G. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pavartojus prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, S. Š. iš nukentėjusiojo G. P. kišenės pagrobė pinigus – 170 Lt, o A. P. ir T. T. apieškojo nukentėjusiojo E. R. striukės kišenes ir nieko neradę nurengė ir pagrobė 200 Lt vertės E. R. striukę.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, jog įvykio dieną jis, T., Š. vartojo alkoholį. Išgėrė gal 10 butelių alaus ir degtinės. Geriant jis tik paklausė Š., kur jos pinigai. Ji pasakė, kad G. paėmė. Pasakė: „nueinam ten, paimsim tuos pinigus“. Nuėjus jis pirmas įlindo į bunkerį. Š. su T. liko lauke. Pasakė G. P., kad atiduotų pinigus. Buvo kieme. G. pasakė, kad neturi jokių pinigų. Pasakė, kad meluoja, kad atiduotų pinigus ir jie išeis. G. pinigų nedavė, tada jis apie 10 kartų trenkė. Pamatęs striukę, iš jos paėmė 170 Lt ir išėjo. Paskui tuos pinigus pareigūnai paėmė iš Š., nes išeidamas jis pinigus jai padavė, pasakė: „čia tavo skola“. Nežino, gal Š. ir buvo į bunkerį užėjusi, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nebegali pasakyti. Viskas greit vyko. T. sudavė du kartus nukentėjusiajam. Striukė kabėjo ant medžio, išeinant paėmė ir padavė T.
2013-12-13 Asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas sulaikytas A. P. Apžiūros protokole ir pridedamose fotonuotraukose užfiksuota, kad jo rankos ir batai ištepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują (t. 1, b. l. 147–153).
2014 m. vasario 25 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad A. P. parodė bunkerį, esantį ant Jono kalnelio, parodė, jog į bunkerio vidų įėjo visi trys ir prašė grąžinti skolą. Parodė, kurioje vietoje sėdėjo G. P., parodė, jog pirmasis smūgius sudavė T. T. Parodė, jog G. P. sudavė 10 smūgių kumščiais į galvą, kojomis spyrė į šoną. Parodė, jog iš striukės kišenės ištraukė 170 Lt ir perdavė S. Š. Parodė vietą, kur kabojo striukė, kurią jis paėmė ir perdavė T. T. (t. 1, b. l. 154–163).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. kaltu prisipažino ir parodė, jog jis tą vakarą buvo išgėręs, išėjo prie kavinės „Piteris“, prie prekybos centro „Vėtrungė“, sutiko Š. ir A. P. Kartu ten prie eglučių išgėrė butelį. Begeriant kažką apie skolą pasakė, nežino, kas kam buvo skolingas, bet sakė, „kad einam pasiimti skolą“. Atėjo iki Jono kalnelio, prie bunkerio. A. įlindo į vidų pirmas, ten kažką šnekėjo ar ką jis ten darė. Paskui išgirdo kažką – „neduosiu“ ar „neturiu“, tada įlindo jis į vidų, porą smūgių sudavė rankomis, porą smūgių sudavė kojomis ir išlindo į lauką, nes bunkeryje buvo didelė smarvė, neįmanoma buvo kentėti. Po kiek laiko A. išlindo, nuo medžio paėmė striukę ir jam padavė. Jie visi išėjo. Einant gatve netoli prie gamyklos „Švyturys“ juos sulaikė policijos pareigūnai.
2013-12-13 Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas sulaikytas T. T. Apžiūros protokole ir pridedamose fotonuotraukose užfiksuota, kad jo batai ištepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują (t. 2, b. l. 14–17).
2013 m. gruodžio 18 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad T. T. parodė įėjimą į bunkerį, kur jis, S. Š. ir A. P. buvo atėję. Parodė medį, nuo kurio nukabino striukę ir pasiėmė su savimi (t. 2, b. l. 20–24).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. Š. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog ji viską pripažįsta, bet kaip mušė, ji nematė. Bendrai šnekėjo, bendrai nusprendė, kad reikia eiti atsiimti pinigų, nes pas juos baigėsi alkoholis. Visi trise ėjo iki bunkerio. Jie visą dieną išgėrinėjo. Nežino, kiek buvo valandų, kai nutarė eiti iki bunkerio. Tikrai net nebuvo kalbų, kad ten ką nors reikia daužyti, smurtą pavartoti. Net minčių tokių nebuvo. Kai nuėjo iki bunkerio, A. užėjo ten pirmas. Jis žinojo, kad ten galima įeiti. Ji su T. T. pasiliko lauke. A. užėjęs paprašė pinigų, paskui ji užėjo į bunkerį ir paprašė, kad gražiuoju atiduotų pinigus. Nesakė G. P., kokią pinigų sumą duotų, o paprašė visų, kiek turi. G. P. jai pasakė, kad šiuo metu pinigų neturi, atiduos rytoj ar poryt. Kiek pamena, tokia buvo kalba su G. P. Ji išėjo iš to bunkerio ir stovėjo prie bunkerio išėjimo. A. pasiliko. Paskui įėjo T. T. Kai ji buvo bunkerio viduje, G. tuo momentu sėdėjo, nes ten atsistoti sunku, neįmanoma. Pirmas iš bunkerio išėjo T. T., paskui A. ir pasakė: „einam“. Paėjus gal kokius 5 žingsnius, tada A. padavė pinigus. Iš pradžių ji neskaičiavo, nes ten tamsu, o paskui yra aikštelė, ten šviesu, ir ji perskaičiavo pinigus. A. jai padavė 170 Lt. Nematė, kad pinigai buvo ištepti krauju. Tai pamatė tiktai policijos įstaigoje. Ji matė, jog striukė kabojo ant medžio ir striukę paėmė T. T.
2013-12-13 Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus S. Š. pas ją rasta 170 Lt (t. 1, b. l. 79).
2013 m. gruodžio 18 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad S. Š. parodė bunkerį, kuriame rado G. P., parodė vietą, kurioje G. P. buvo, kai įėjo į bunkerį, parodė medį, nuo kurio buvo nukabinta striukė ir išeinant paėmė T. T. (t. 1, b. l. 98–103).
Nukentėjusysis G. P. parodė, jog tą vakarą su E. išgėrinėjo prie netoli CMS pastato sandėliukuose. Sugalvojo nueiti į bunkerį, ten toks senelis gyvena. Pasiėmė 5 butelius vyno ir su E. nuėjo pas senelį. Gal du butelius išgėrė, kai įėjo S. į bunkerį. Pirmi jos žodžiai buvo: „aš vis tiek tave rasiu“. Ji pareikalavo pinigų ir atsitūpė prie įėjimo į bunkerį. Ji nemušė. Po to įėjo abu – A. su T. T. A. paklausė: „čia tas?“, A. atsakė: „tas“. T. sudavė jam kelis smūgius į veidą. S. pasakė: „a., kas čia darosi?“. T. A. jam jau gulinčiam su kulnu sudavė į galvą. Kai jį vyriškiai pradėjo mušti, S. sakė: „taip jam ir reikia“ ar kažką panašaus. Nežino, kiek kartų jam sudavė, nes jis prarado sąmonę. Pinigai buvo striukės rankovės kišenėlėje. Iki sąmonės praradimo jis nejuto, kas paėmė pinigus. Toje bunkerio patalpoje buvo senelio lazda, skirta pasiremti einant. Ryte ji buvo sulaužyta ir kruvina. Jokios skolos S. Š. jis nepripažįsta. Jis gyveno kartu su S. Š. Abu gaudavo pašalpas pateikus kaltinamosios pasą. Su savo pasu jis savo pašalpos negalėdavo pasiimti. Jie su S. susipyko ir ji išėjo. Dažnai išeidavo, po savaitę negrįždavo, pagerdavo, vėl pareidavo. Tuo momentu gegužės mėnesį jis nuėjo ir paėmė pašalpos pinigėlius, savo ir jos. S. po savaitės sugrįžo. Jie iki spalio mėnesio kartu gyveno, kartu valgė, pas močiutę važiavo, močiutė jam duodavo pinigų, kuriuos išleisdavo kartu su S. Todėl jis nesupranta, kokia gali būti skola. Po to sumušimo jam dabar yra sunku valgyti, negali iki galo išsižioti, nes trijose vietose buvo lūžęs žandikaulis, dešinė ausis deformuota, blogiau girdi, po kaukolės lūžio užeina svaigulys, ūžesiai, ypač vakarais, nemiga. Po sumušimo ligoninėje gydėsi 5 dienas, po to gyveno Bokštų g. pas draugą, draugas pagelbėjo, vaistus pirkdavo. Reiškia 40 000 Lt ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis E. R. parodė, jog tą dieną išgėrinėjo pirma sandėliuke, paskui pasiėmę vyno nuėjo į bunkerį. Ten gėrė, kai jau buvo susiruošę snausti, atėjo kaltinamieji. G. P. buvo arčiau bunkerio įėjimo, jis toliau, bunkerio gale. Kaltinamieji įėjo į bunkerį, S. pasakė, kad vis tiek susitiks, sakė, kad G. atiduotų skolą, kalbėjo apie kažkokius pinigus. Vienas iš kaltinamųjų paklausė: „ar čia tas?“, ta prasme, ar čia G. S. pasakė taip, tada vyriškiai pradėjo mušti. Visi kaltinamieji šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, šūkavo, kad atiduotų pinigus, sakė, kad „užlenks“. Kas pirmas iš kaltinamųjų pradėjo mušti G. P., jis nežino. Iš pradžių G. mušė kojomis, rankomis, o paskui lazda. Lazda bunkerio kampe stovėjo, ji buvo senelio, kuris gyveno bunkeryje. Kaltinamieji mušdami pasišvietė telefonu. Negali pasakyti, kas paėmė pinigus iš G. P., nes jis buvo apsidengęs, kad smūgiai būtų švelnesni. Iš pradžių galvojo, kad S. paėmė pinigus, bet paskui suabejojo. Iki smūgių jam pinigai dar nebuvo paimti. Kai pradėjo mušti jį, jis apsiklojo galvą ir nematė, kas paėmė pinigus. Jis striukę buvo apsivilkęs. Kai jį ištempė į lauką, striukę T. reikalavimu nusivilko. Kai visi išėjo į lauką, jo prašė pinigų, kad pats patikrintų savo striukės kišenes. Striukę nusivilko, ieškojo striukėje pinigų. Neradę pinigų striukę pakabino ant medžio, o jį įvarė atgal į bunkerio vidų.
Liudytojas J. B parodė, jog patruliuojant su kolega gavo iškvietimą, kad Klaipėdoje, prie Daržų g. 1 namo laukia sumuštas vyriškis. Važiuojant kartu su nukentėjusiuoju, pastarasis nurodė du vyriškius ir moteriškę, kurie ėjo Taikos prospektu link „Avitela“ prekybos centro. Vienas iš vyriškių, kuris sėdi kaltinamųjų suole per vidurį, nešėsi rankose striukę. Buvo sulaikyti S. Š., T. T. ir A. P.
2013-12-13 apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdoje, prie Jono kalnelio. Iš Bangų gatvės pusės lipant į kalną yra plytomis išmūrytas įėjimas į bunkerį. Bunkerio viduje sumestos šiukšlės ir įvairūs daiktai. Daiktai, kėdė, sienos aptaškytos raudonu skysčiu, panašiu į kraują. Prie įėjimo į bunkerį ant užtiesalo matyti skystis, panašus į šviežią kraujo krešulį (t. 1, b. l. 14–22).
Iš VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties gauta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kurioje nurodyta, kad G. P. greitoji medicinos pagalba iškviesta 2013-12-13 10 val. 07 min. G. P. įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos veide (t. 1, b. l. 26). E. R. greitoji medicinos pagalba iškviesta 2013-12-13 01 val. 50 min. E. R. nustatytas veido sumušimas, paraudusi ir patinusi kaktos, skruostų oda (t. 1, b. l. 28).
2014-02-25 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Įraše užfiksuota, kad 2013-12-13 00 val. 48 min. buvo skambinama bendruoju pagalbos telefonu 112 ir prašoma iškviesti policiją, kadangi turgaus link einantys asmenys sumušė nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 40–41).
2013-12-18 Daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis E. R. pateikė juodos spalvos striukę (t. 1, b. l. 63). 2013-12-18 Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta nukentėjusiojo E. R. pateikta nailoninė juodos spalvos vyriška striukė su kišenėmis. Striukė dėvėta, nešvari (t. 1, b. l. 64–65).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 145/14(03) nurodyta, kad G. P. padaryti daugybiniai galvos sumušimai su veido, ausų minkštųjų audinių patinimais, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, daugybinėmis sumušimo žymėmis galvos plaukuotoje dalyje, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžimu, nosies kaulų lūžimu, abiejų žandinių ančių priekinių ir lateralinių sienelių lūžimais, apatinio žandikaulio dešinės šakos dislokuotu lūžimu, dešinio skruostikaulio lūžimu, įspaustiniu kairio skruostikaulio lūžimu, pakauškaulio daugybiniais lūžimais, einančiais iki didžiosios pakaušinės angos ir einančiais per kairiojo smilkinkaulio piramidę, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje. Dėl daugybinių kaukolės veidinės dalies, pamato kaulų lūžimų G. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1 punktas). Nurodytus sužalojimus G. P. galėjo dėl patirti bukos traumos, paveikus jo galvą, kairę ranką kietais bukais daiktais, tikimiausia, sumušant. Ranka galėjo būti sužalota apsigynimo metu bandant prisidengti kitas kūno vietas nuo traumuojančių poveikių (t. 1, b. l. 35–36).
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. prisipažino sudavęs nukentėjusiajam G. P. du smūgius koja ir du smūgius ranka, kaltinamasis A. P. pripažino sudavęs apie 10 smūgių, kaltinamieji nepripažino, jog nuvilko nuo nukentėjusiojo E. R. striukę, bet baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji S. Š., A. P. ir T. T. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamųjų parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, teismas laiko patikimais tik gretinant su kitais bylos įrodymais. A. P. nurodė, „kad išgėrinėjant S. Š. jam pasakė, kad pinigai yra pas G. P., tada jis pasiūlė nueiti į bunkerį prie Jono kalnelio ir pasiimti tuos pinigus. Jie visi trys susitarė, nuėjo prie bunkerio, ten aptikę R. ir P., iš P. pagrobė 170 Lt“. S. Š. parodė, kad „ji užėjo į bunkerį, paprašė pinigų, o kai pradėjo smurtauti, ji iš bunkerio išėjo. Nuo R. kaltinamieji striukės nenuvilko, o ją rado pakabintą ant medžio ir pasiėmė“. Iš esmės tokius parodymus davė ir kaltinamieji A. P. bei T. T. Šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusysis G. P. parodė, kad visi kaltinamieji užėjo į vidų. S. Š. prašė pinigų, A. P. paklausė: „ar tai jis?“, tada pradėjo vyriškiai mušti, S. Š. irgi buvo viduje, matė, kad jis yra mušamas. Nors pati aktyvių veiksmų prieš jį ir neatliko, tačiau, būdama ten, žodžiais pritarė naudojamam smurtui sakydama „taip jam ir reikia“. Nukentėjusysis E. R., buvęs giliau bunkeryje, parodė, kad visi trys kaltinamieji įsiveržė į bunkerį. S. Š. visą laiką, kol buvo vartojamas smurtas, buvo prie įėjimo bunkerio viduje. Visi kaltinamieji būdami bunkeryje šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, reikalavo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji S. Š. parodė, jog ji tikrino G. P. kišenes, bet pinigų nerado. Pinigus ištraukė A. P. (t. 1, b. l. 94–95). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. parodė, jog S. Š. parodė, kur bunkeryje miega nukentėjusysis, atsisakius duoti pinigus pirmas smūgius sudavė T. T., po to jis pradėjo mušti kojomis į veidą, S. Š. patikrino kišenes ir paėmė pinigus 170 Lt (t. 1, b. l. 142–143).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pagrindinis bendrininkų požymis yra dviejų vykdytojų susitarimas atlikti nusikalstamus veiksmus. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos 2K-229/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, jog kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdžiai visiškai realizuotų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-295/2012, 2K-468/2012, ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Vykdytojo ekscesas šioje nagrinėjamoje byloje nenustatytas. Visi kaltinamieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas numatytas tikslas – pagrobti nukentėjusiojo pinigai), kiekvienas kaltinamasis realizavo dalį kvalifikuotos plėšimo sudėties objektyviųjų požymių: S. Š. pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti pinigus, tuo metu kaltinamieji T. T. ir A. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tik pavartojus fizinį smurtą pinigai iš nukentėjusiojo buvo pagrobti. Visą tą laiką kaltinamoji S. Š. buvo bunkerio viduje ir matė kitų kaltinamųjų veiksmus, žodžiais ragino panaudoti smurtą. Šie kaltinamųjų veiksmai įrodo, kad nuo pat pradžių tarp kaltinamųjų buvo bendras susitarimas pagrobti pinigus iš nukentėjusiojo, jie pritarė vienas kito veiksmams ir palaikė, taip padėjo vienas kitam padaryti nusikaltimą. Todėl nepriklausomai nuo to, kas kiek smūgių sudavė, kokius kūno sužalojimus padarė nukentėjusiesiems, jų veiksmai kvalifikuojami pagal sunkiausius kilusius padarinius. Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamieji bunkerio viduje pavartoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius G. P. ir E. R. pagrobė iš G. P. kišenės 170 Lt. Sumuštą nukentėjusįjį G. P. palikę bunkerio viduje, nukentėjusyjį E. R. išsitempė kaltinamasis T. T. iš bunkerio, nuvilkęs striukę apieškojo ir neradęs pinigų E. R. įstūmė atgal į bunkerį, o striukę pakabino ant medžio. Vėliau nueinant nuo bunkerio T. T. striukę nuo medžio paėmė ir ją nešėsi tol, kol kaltinamuosius sulaikė policijos pareigūnai. Kadangi kaltinamieji pavartoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius pagrobė svetimą turtą, kaltinamųjų S. Š., A. P., T. T. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p. – sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. – plėšimas, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovaujanti Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 852,24 litų civilinį ieškinį dėl G. P. gydymo išlaidų atlyginimo. Byloje esančiais dokumentais įrodyta, jog nukentėjusysis G. P. nuo 2013-12-13 iki 2013-12-18 buvo gydomas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje ir jo gydymui išleista 852,24 Lt. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Ši suma priteistina iš kaltinamųjų (t. 1, b. l. 44–46).
Nukentėjusysis G. P. pareiškė ieškinį ir prašo priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sutrikdymo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis G. P. dėl pavartoto smurto patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Nukentėjusysis gydėsi ligoninėje, paleistas iš ligoninės dar 4 dienas dėl veido sumušimo negalėjo matyti. Nukentėjusysis iki šiol dėl trijose vietose sulaužyto žandikaulio negali normaliai valgyti, nes negali normaliai išsižioti ir sukąsti, jam deformuota nosis ir dešinė ausis, nuo sužalojimų jam liko pastovūs ūžesiai galvoje. Iš minėto nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, kuriais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismine praktika ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš kaltinamųjų nukentėjusiajam G. P. 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.
Kaltinamojo S. Š., A. P., T. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamieji T. T. ir A. P. visiškai prisipažįsta kaltais, tačiau tas jų prisipažinimas nėra nuoširdus, nes nepripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai, todėl kaltinamųjų prisipažinimai nėra laikytini atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamųjų S. Š., A. P., T. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 2013-12-13 01 val. 24 min. S. Š. nustatytas 2,69 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 86), 2013-12-13 01 val. 19 min. A. P. nustatytas 3,22 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 137), 2013-12-13 01 val. 04 min. T. T. nustatytas 1,79 ‰ girtumas (t. 2, b. l. 3). Kaltinamųjų S. Š., A. P., T. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems S. Š., A. P., T. T., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikaltimų padaryme, į tai, kad yra atsakomybę sunkinančios dvi aplinkybės ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Kaltinamasis A. P. anksčiau teistas, nusikalstamas veikas, viena iš jų yra sunkus nusikaltimas, padarė teistumui neišnykus, nusikaltimo padaryme dalyvavo aktyviais veiksmais suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis, kojomis, nedirbantis, baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijos vidurkis.
Kaltinamasis T. T. neteistas, bet dėl jo 2012-08-16 nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju, tai teismui leidžia manyti, jog kaltinamasis linkęs į smurtinius nusikaltimus. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų sunkus nusikaltimas, nusikaltimo padaryme dalyvavo aktyviais veiksmais suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis, kojomis ir lazda, todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnė nei bausmės vidurkis.
Kaltinamoji S. Š. anksčiau neteista, nedirbanti, nebausta administracine tvarka, nors ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet ji tiesiogiai fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nevartojo, todėl jai skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., ir ją nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.
S. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir ją nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.
A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.
T. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 9 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.
T. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gegužės 30 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P. priteisti solidariai iš kaltinamųjų S. Š., A. P., T. T. 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos solidariai iš S. Š., A. P., T. T. 852,24 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.