Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-20-9-00052-2010-2)

2014 m. liepos 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Evaldo Gražio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei ir Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, nuteistojo gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. (nors skunde nurodyta A., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jo vardas yra E.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. nuteistas

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo Nr. 74 suklastojimo) – 80 parų arešto,

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl Lietuvos Respublikos Seimo leidimo įeiti į rūmus Nr. 96-242 suklastojimo) – 80 parų arešto,

pagal BK 300 str. 1 d. (dėl Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinės valdybos kreipimosi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č. ir 2009-07-29 Respublikinės valdybos E. Č. charakteristikos reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos suklastojimo) – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei BK 65 str. tvarka areštą keičiant terminuotu laisvės atėmimu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2011-04-15 Kauno apygardos teismo nuosprendis, paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta ankstesniu nuosprendžiu atliktos bausmės dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau nevėliau kaip 2009-11-18, tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą - VŠĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą Nr. 74, o būtent - jis, nebūdamas VšĮ „Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė" pacientu ir nesant nustatytai diagnozei, elektrografijos būdu pagamino netikrą ir neatitinkantį šios gydymo įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išduodamų pažymėjimų formos blanką, šį blanką užklijavo ant skirtingo popieriaus lapo, ant šio blanko tyrimo metu nenustatyta spausdinimo mašinėle atspausdino netikrą ir tikrovės neatitinkantį tekstą, įrašydamas netikrą medicininę diagnozę „anurija renalis", netikrą jam privalomą suteikti medicininę paslaugą „jam būtina pastovi dializė", netikrą pažymėjimo išdavimo datą „2001-04-05", taip pat baltos spalvos dažais užmaskavo pirminius netikrame dokumente buvusius rekvizitus, t.y. žodyje „(duomenys neskelbtini)" vietoj buvusios priešpaskutinės raidės „i" įrašė raidę „u", asmens kode (duomenys neskelbtini) , vietoj buvusių keturių ženklų /*(" įrašė skaičius „(duomenys neskelbtini)", žodyje „jam", vietoj buvusių pirmų raidžių „JA", įrašė raides „j" ir „a", rašomąja priemone atliko rankraštinį įrašą, įrašydamas netikrą pažymėjimo numerį „74", kliše šiame blanke atspaude neįskaitomus, tačiau VšĮ Kauno Raudono Kryžiaus klinikinei ligoninei nepriklausančius antspaudus, bei grafose „komisijos pirmininkas ir komisijos nariai" parašė 3 išgalvotus asmenų parašus, tokiu būdu pagaminęs netikrą dokumentą, jį įlaminavo ir, siekdamas gauti 2000-03-30 d. redakcijos Lietuvos Respublikos Transporto lengvatų įstatyme numatytą, 80 procentų lengvatą sau ir vienam iš jį lydinčiųjų asmenų važinėti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais, šį netikrą dokumentą neteisėtai laikė ir gabeno savo piniginėje iki 2009-11-18, kol šį netikrą dokumentą asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, jis nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau nevėliau kaip 2009-11-18, tyrimo nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą - Lietuvos Respublikos Seimo leidimą įeiti į rūmus Nr. 96-242, o būtent - jis nufotografavo ir išryškino ant fotopopieriaus jam pačiam 1996 m., tikslesnė išdavimo data nenustatyta, LR Seimo kanclerio N. G. išduotą ilgalaikį Lietuvos Respublikos Seimo leidimą įeiti į Seimo rūmus - oranžinės spalvos blanką su apvaliu antspaudu, kuriame yra įrašas „Lietuvos Respublikos Seimas leidimams" bei tuometinio Seimo kanclerio N. G. parašu, blanke įrašytais duomenimis - grafoje „Nr." įrašytu tekstu „96-242", grafoje „vardas" įrašytu vardu „A", grafoje „pavardė" įrašyta pavarde „Č", toliau įrašytais žodžiais „Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjunga" ir uždėta jo, tai yra, E. Č. nuotrauka, ant kurios atspausta apvalaus antspaudo su įrašu „Lietuvos Respublikos Seimas leidimams" dalis „Lietuvos R", po to pagamino tamsiai raudono popieriaus juostelę, kurioje savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikoma spausdinimo mašinėle „Optima SP 20.1" baltu rašalu atliko įrašą „a/k (duomenys neskelbtini) šią juostelę užklijuodamas ant viršaus pakeitė - uždengė dokumente buvusią tikrąją galiojimo datą „1996 11 22", tada šį netikrą dokumentą įlaminavo, tokiu būdu pagaminęs netikrą dokumentą - leidimą įeiti j LR Seimo rūmus, šį netikrą dokumentą neteisėtai laikė ir gabeno savo piniginėje iki 2009-11-18, kol šį netikrą dokumentą asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat E. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2009-05-06, savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) pagamino netikrus dokumentus - Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos (LŽTGS) Respublikinės valdybos kreipimąsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č. ir 2009-07-29 LŽTGS Respublikinės valdybos E. Č. charakteristikos reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, o būtent:

- jis savo bute laikoma spausdinimo mašinėle „Optima SP 20.1" LŽTGS vardu atspausdino tikrovės neatitinkantį išgalvotą tekstą apie savo tariamą vaidmenį Lietuvos laisvės kovose, imituodamas LŽTGS blanką, lapo apačioje įrašė VĮ „(duomenys neskelbtini)", Kauno filialo juridinių asmenų registre neegzistuojantį šios organizacijos kodą „9065653", suteiktą šiai organizacijai pagal 1989-02-17 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaką "Dėl piliečių savanoriškų susivienijimų įstatų laikinos registravimo tvarkos", įrašė išgalvotus ir LŽGTS nepriklausančius buveinės adresus - V. Š. gyvenamosios vietos adresą „(duomenys neskelbtini) " ir S. V. gyvenamosios vietos adresą „(duomenys neskelbtini) ", taip pat įrašė neegzistuojančius ir LŽTGS nepriklausančius telefonų abonentinius numerius (duomenys neskelbtini) priklausantį AB (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini) ", priklausiusį pačiam E. Č., adresu (duomenys neskelbtini), šis abonentas išjungtas 2002-08-22, „(duomenys neskelbtini) ", priklausiusį AB (duomenys neskelbtini), buvusiam adresu (duomenys neskelbtini), šis abonentas išjungtas 2003-01-01; „(duomenys neskelbtini) ", priklausiusį S. G., (duomenys neskelbtini), šis abonentas išjungtas 2009-04-22, taip pat įrašė netikrą ir išgalvotą šio kreipimosi registracijos numerį „RV-98/09", dokumento skiltyse „l.e.p. Pirmininkas ir Sąjungos valdybos nariai, atskirų komisijų pirmininkai", parašė išgalvotus parašus V. D., S. B., V. B., M. L., J. V., A. M., A. L., J. K., S. S., R. V. vardais bei patvirtino šį dokumentą LŽTGS antspaudu, taip pat

- jis savo bute laikoma spausdinimo mašinėle „Optima SP 20.1" LŽTGS vardu atspausdino tikrovės neatitinkantį išgalvotą tekstą apie savo asmenybę ir tariamą vaidmenį Lietuvos laisvės kovose, imituodamas LŽTGS blanką, lapo viršuje įrašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinės valdybos pavadinimą, suteiktą šiai organizacijai pagal 1989-02-17 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaką "Dėl piliečių savanoriškų susivienijimų įstatų laikinos registravimo tvarkos", įrašė tą patį pavadinimą anglų kalba, taip pat įrašė netikrą ir išgalvotą registracijos numerį „RV-21/09", po surašytu tekstu parašė išgalvotus parašus V. D., S. B., V. B., M. L., J. V., A. M., A. L., J. K., S. S., R. V. vardais bei šį dokumentą patvirtino LŽTGS antspaudu, po ko padarė šio dokumento kopiją;

tokiu būdu pagaminęs šiuos du netikrus dokumentus, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009-05-19 paštu juos išsiuntė į LGGRTC, adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikė šiuos netikrus dokumentus LGGRTC, siekdamas tokiu būdu gauti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą ir pažymėjimą, o jį gavęs - pasinaudoti valstybės suteikiamomis įvairiomis teisėmis ir lengvatomis, numatytomis 1994-12-22 redakcijos Valstybinių pensijų įstatyme; 2000-03-30 redakcijos Transporto lengvatų įstatyme; 2000-06-13 redakcijos Rinkliavų įstatyme; 1994-07-18 redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 1998-04-07 redakcijos LR Vyriausybės nutarimu priimtuose „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo nuostatuose"; 1996-05-21 redakcijos Sveikatos draudimo įstatyme: teisę į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio pensiją; teisę vienkartiniams važiavimams tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartiniams važiavimams arba terminuotam vardiniam važiavimui vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais su 50 procentų nuolaida; teisę būti atleistam nuo valstybės rinkliavos asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo bei keitimo atvejais; teisę įgyti laikotarpį, prilyginamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y., iki 1991-06-01; teisę į vienkartinę metinę pašalpą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo fondo; teisę būti apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Tačiau nėra pagrindo sutikti su E. Č. teiginiu, jog ikiteisminio tyrimo metu nustačius ir apklausus tikruosius Kreipimąsi ir Charakteristiką pasirašiusius asmenis, E. Č. nebūtų pagrindo pareikšti įtarimus dėl jam inkriminuotų dokumentų suklastojimo.

Su šiuo apelianto teiginiu kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku – dokumentu – gali būti ne tik galutinis materialiai (rašytine ar kitokia forma) įtvirtintas teisinis sprendimas, bet ir atliekant jo priėmimui skirtą tęstinę procedūrą materialiai užfiksuota savarankišką teisinę reikšmę turinti informacija. Todėl apylinkės teismas Kreipimąsi ir Charakteristiką teisingai laikė nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. dalyku, kadangi šiuose E. Č. pagamintuose netikruose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kuriais buvo siekiama konkretaus teisinio sprendimo – laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu, pagrįstai E. Č. pripažino kaltu bei jo nusikalstamus veiksmus pagaminant netikrus dokumentus ir juos pateikiant LGGRTC, teisingai kvalifikavo pagal LR BK 300 str. 1 d.

Taip pat iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog Kreipimesi ir Charakteristikoje E. Č. įrašė tikrovės neatitinkantį išgalvotą tekstą, kadangi duomenų, ar šis tekstas atitinka tikrovę, ar ne – nėra. Be to, tiek Kreipimasis, tiek Charakteristika, jei jie būtų tikri, būtų tik šiuos dokumentus pasirašiusių asmenų nuomonė. Tačiau, kaip jau buvo minėta, nustačius, jog šiuos dokumentus pagamino pats nuteistasis, juose išdėstytų aplinkybių atitikimas (ar neatitikimas) tikrovei dokumento turinio tikrumui reikšmės neturi.

Dėl leidimo įeiti į Seimo rūmus Nr. 96-242 suklastojimo

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2012-03-23 raštu, iš kurio matyti, kad Seimo kanceliarija neturi duomenų, ar E. Č. buvo išduotas leidimas įeiti į Seimo rūmus, nes Seimo archyve saugomi dokumentai 5 metus. Tikėtina, kad 1996 m. išduotuose leidimuose įeiti į Seimo rūmus buvo rašomi tik asmens vardas ir pavardė, nenurodant asmens kodo. Ši informacija galėjo būti įrašoma spausdinimo mašinėle arba kompiuteriu, fotonuotraukos ant leidimų būdavo priklijuojamos. Taip pat tikėtina, kad Seimo kancleris ant kiekvieno leidimo pasirašinėdavo ranka. (2 t., 45 b. l.).

Kauno AVPK KTV specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1308, iš kurios matyti, kad tirti pateiktas leidimas Nr. 96-242 įeiti į Seimo rūmus, išduotas A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, yra netikras. Blankas ir jame esantys rekvizitai yra atspausdinti ant fotopopieriaus fotografijos būdu. Tirti pateiktame blanke yra pakeisti pirminiai įrašai, t. y., apačioje esantis užrašas „1996 11 22“ yra užmaskuotas (uždengtas) tamsiai raudono popieriaus juostele su užrašu „a/(duomenys neskelbtini) Blanke esantis apvalaus antspaudo atspaudas yra atliktas panaudojus technines priemones, t.y., spalvotąją fotografiją (2 t., 50-53 b. l.).

Ekspertės J. V. parodymais, kad tirti pateiktas pažymėjimas buvo padarytas foto būdu, spausdintas tekstas galėjo būti padarytas spausdintuvu. Kaltinamojo asmens kodas buvo įrašytas baltais dažais.

Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

E. Č. nuteistas tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį laikė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. Č. tikrai buvo išduotas leidimas įeiti į Seimą, nėra duomenų, jog byloje esančio pažymėjimo fotokopija yra ne šio, t. y. tikro pažymėjimo kopija. Akivaizdu, jog siekiant užmaskuoti pažymėjimo galiojimo datą, ant jos korekcine juostele įrašytas E. Č. asmens kodas, todėl šio pažymėjimo pagaminimas turi visus formaliuosius LR BK 300 str. numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje neįvertino netikro pažymėjimo gaminimu ir laikymu siekto tikslo. Atkreiptinas dėmesys, jog klastojant leidimą į Seimą, gali būti pasiektas tik vienintelis tikslas – patekti į Seimo rūmus. Tuo tikslu leidimas pateikiamas asmenims, kuriems suteikta teisė tikrinti patekimą į Seimą. Tiek 1992-1996 m., tiek vėlesnės kadencijos Seimo išduodamuose leidimuose buvo nurodoma leidimo galiojimo data, todėl esant pasibaigusiai galiojimo datai ar jai esant užmaskuotai, asmuo į Seimą nebūtų įleistas. Leidimai išduodami Seimo kadencijos laikotarpiui, E. Č. išduotas leidimas yra 1992-1996 m. Seimo kadencijoje, leidimą pasirašius tuometiniam Seimo kancleriui N. G.. Kitos kadencijos Seimo išduodamus leidimus pasirašinėjo jau kitas Seimo kancleris (kaip nurodyta LR Seimo kanceliarijos rašte – J. R.), ant kitos kadencijos Seimo leidimo jau būdavo dedami kitokie antspaudai (2 t., 32 b. l.). Taigi, turint leidimą įeiti į Seimą, kuris išduotas 1992-1996 m. Seimo kadencijai ketinant patekti į Seimą po šio leidimo galiojimo pabaigos, t.y. esant kitai Seimo kadencijai, jokios pasekmės negali atsirasti, kadangi toks pažymėjimas neatitinka pažymėjimų, išduodamų kitoje, nei išduotasis pažymėjimas, Seimo kadencijoje, rekvizitų. Taigi toks pažymėjimas neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Todėl toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų tiriant ir nagrinėjant bylą

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimais nagrinėjant jo bylą, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, jokie esminiai BPK pažeidimai nepadaryti.

Nors nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo totaliai suvaržytos įstatymo garantuotos plačios teisės aktyviai šalių lygybės ir rungimosi principo pagrindu dalyvauti subjekto teisėmis ikiteisminio tyrimo metu, pažeista jo teisė gintis, kadangi nepateikti įtarimą pagrindžiantys svarbūs duomenys, o įtarimas deklaratyvus, nemotyvuotas faktiniais duomenimis ir nors minimaliais įkalčiais. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu pateikti įtarimai remiasi dokumentais, paimtas iš įtariamojo jo asmens kratos metu. Nors apeliantas teigia, jog asmens krata ir daiktų apžiūra atlikti pažeidžiant proceso reikalavimus, tačiau E. Č. skunde nurodomi jo manymu procesiniai pažeidimai dėl 2009 m. lapkričio 18 d. asmens kratos protokolo (šioje byloje esanti kopija iš tyrimo Nr. 24-1-00721-09, iš kurio atskirta ši byla) išsamiai įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniame sprendime (2K-610/12), nurodant, jog nagrinėjantys bylą teismai aiškinosi, ar visų trijų kratų (tarp jų ir 2009 m. asmens kratos metu) protokoluose užfiksuoti rezultatai atitinka tikrovę ir proceso pažeidimų nenustatė, nurodant, jog nėra pagrindo teigti, kad kratos metu rasti daiktai pagal BPK 20 straipsnio nuostatas negali būti pripažinti įrodymais. Būtent šios kratos metu paimtas VšĮ ,,Kauno Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės“ pažymėjimas bei leidimas įteiti į Seimo rūmus, kurie aprašyti daiktų apžiūros metu, duomenų, jog paimti ir aprašyti dokumentai yra ne tie patys – nėra, šios aplinkybės išsiaiškintos pirmosios instancijos teismo metu ir duomenų apie E. Č. skunde nurodomas aplinkybes – negauta. Minėti dokumentai buvo tiriami ikiteisminio tyrimo metu – dėl jų tikrumo byloje yra specialistų išvados, šie bylos duomenys tirti bylą nagrinėjant teisme, pripažinti įrodymais, todėl visiškai nepagrįstas E. Č. teiginys, jog jam pareikšti įtarimai nėra pagrįsti bent minimaliais bylos duomenimis ir yra deklaratyvūs. Taip pat nepagrįstas E. Č. teiginys, jog jam buvo suvaržyta teisė teikti įrodymus byloje nuo pat įtarimo pareiškimo momento. 2011-08-01 (kartu su kitais dviem įtarimais, dėl kurių vėliau tyrimas nutrauktas), E. Č. pareikštas įtarimas dėl Raudonojo kryžiaus klinikinės ligoninės gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo Nr. 74 klastojimo (3 t., 21 b. l.). šiame įtarime nurodyti esminiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d, požymiai – netikro blanko pagaminimas ir atspausdinimas tikrovės neatitinkančio teksto, išgalvotų parašų parašymas vietoje komisijos pirmininko ir komisijos narių bei šio dokumento neteisėtas laikymas savo piniginėje. Tačiau įtarimo pareiškimo metu E. Č. nurodė, jog jam nenurodytos įtarimo ribos visa apimtimi, todėl negali nuo jo gintis ir dalyvauti byloje subjekto teisėmis, įtarimas yra kratinys ir pan. Dėl šio įtarimo E. Č. parodymus davė ir, apklausiamas dėl pažymėjimo išdavimo aplinkybių bei jame nurodytos pastovios dializės jam būtinumo, į klausimus neatsakinėjo, nurodydamas, jog apie savo sveikatą su ,,kažkokia tyrėja“ nekalbės (3 t., 21-25 b. l.). 2012-05-30 pranešimo apie įtarimą metu E. Č. buvo suteikta galimybė paaiškinti dėl pareikšto įtarimo, tačiau jis akcentavo ne įtarime nurodytas aplinkybes, o teigė, jog negali gintis, nes tyrėja jam nepateikia įkalčių (3 t., 38-42 b. l.). Kadangi E. Č. pateikti įtarimai atitiko įstatymo reikalavimus, nurodant nusikalstamos veikos aprašymą – vietą, laiką, būdą, padarinius, nuteistajam buvo sudarytos sąlygos ir galimybės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, todėl apeliacinio skundo teiginys, jog pažeistas LR BPK 7 str. numatytas bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo, t. y. pažeistos kaltinimo ir gynybos šalių lygios teisės teikiant įrodymus, dalyvaujant įrodymų tyrime, prašymų pateikime, ginčijant kitos šalies argumentus ir pareiškiant savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui – nepagrįstas.

Tai, jog E. Č. teigimu, prokurorui teikti ir prokuroro atmesti jo prašymai dėl, apelianto manymu, svarbių liudytojų apklausos nepridėti prie baudžiamosios bylos, nesuteikia pagrindo išvadai, jog taip pažeistos nuteistojo teisės. Prašymus jis turėjo teisę reikšti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, jis juos reiškė, teismai prašymus svarstė ir atmetė kaip nepagrįstus.

Apelianto teiginys, jog buvo pažeistos teisės dėl to, jog ikiteisminiame tyrime ir teisme jam nebuvo leista savo lėšomis samdytis jam tinkamą gynėją taip pat nepagrįstas. Kolegija konstatuoja, jog viso baudžiamojo proceso metu E. Č. buvo išaiškinta teisė pačiam pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją arba tai padaryti per kitus asmenis (BPK 50 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo trukdoma šia teise pasinaudoti. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atliekant kiekvieną procesinį veiksmą bei kiekviename teismo posėdyje dalyvavo gynėjai. E. Č. skundo teiginiai, jog negalėjo samdytis gynėjo, nes jam buvo apribotos jo galimybės naudotis jam priklausančiomis lėšomis, yra nepagrįsti, nes disponavimas E. Č. minimomis piniginėmis lėšomis buvo apribotas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas 2011-04-15 Kauno apygardos teismo nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-29 nuosprendžiu, yra įsiteisėjęs. 2012-12-12 ši byla išnagrinėta kasacine tvarka (2K-610/2012). Byloje nėra ir duomenų, kad valstybės paskirti gynėjai netinkamai būtų atlikę savo pareigas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apelianto teisė į gynybą buvo kokiu nors būdu suvaržyta.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą jis buvo tinkamai informuotas, jam pranešta, kad jis turi teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga (4 t., 39 b. l.), tačiau tuomet įtariamasis pareiškė, jog yra nedarbingas dėl pavartoto prieš jį fizinio smurto ir su bylos medžiaga siūlo susipažinti kitą dieną (4 t., 60 b. l.). Atlikus įtariamojo E. Č. apžiūrą nustatyta kairio riešo paraudimo, įbrėžimų, kairės plaštakos kraujosruvos diagnozė. Gydymas neskirtas (4 t., 63 b. l.). Tokios aplinkybės buvo laikytos atsisakymu susipažinti su bylos medžiaga. Įvertinus tai, jog apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pats asmeniškai nebuvo susipažinęs su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas, prieš pradėdamas byloje įrodymų tyrimą paskyrė 7 dienų terminą susipažinimui. E. Č. rašte nurodė, jog nuo 2013-01-29 nuo 9 iki 11 val. 30 min. jis susipažino su 20 bylos lapų, nuo 14 val. 15 min. iki 16 val. – susipažino iki 33 bylos lapo, 2013-01-30 nuo 9 val. 25 min. iki 11 val. 30 min. susipažino iki 1 tomo 60 lapo, nuo 14 val. 45 min. iki 14 val. 40 min. susipažino iki 1 tomo 86 lapo, 2013-02-01 nuo 9 val. 20 min. iki 11 val. 30 min. susipažino iki 81 lapo, nuo 13 val. 30 min. iki 15 val. – susipažino iki 112 lapo; 2013-02-05 nuo 9 val. iki 11 val. 30 min. susipažino iki 153 lapo 1 tome; 2013-02-27 nuo 9 val. 30 min. iki 12 val. ir nuo 14 val. 30 min. susipažino nuo 1 tomo 152 lapo iki 192 lapo ir nuo 2 tomo 1 lapo iki 44 lapo; 2013-02-28 nuo 9 val. iki 10 val. 45 min. susipažino su bylos medžiaga (apimtis nenurodyta); 2013-03-01 nuo 9 val. 30 min. iki 11 val. 30 min. susipažino su 2 tomo medžiaga nuo 50 lapo iki 75 lapo ir nuo 13 val. 30 min. susipažino su antro tomo medžiaga iki 130 lapo (4 t.,147-150, 162-164 b. l.). Įvertinus tai, jog bylą sudarė 4 tomai, o per 7 dienas jis susipažino su nepilnai dviem bylos tomais, teismas laikė E. Č. veiksmus bylos nagrinėjimo vilkinimu ir laikė, jog buvo suteikta pakankamai laiko susipažinimui su byla ir bylą nagrinėjo, įvertinęs ir tai, jog posėdžio metu dalyvavo gynėjas, kuris taip pat buvo susipažinęs su bylos medžiaga. Nežiūrint to procese dar du kartus buvo daromos pertraukos ir kaltinamasis konvojuotas į teismą, pateikiant jam susipažinimui bylos medžiagą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kolegija laikosi nuomonės, jog apelianto teisė į gynybą pažeista nebuvo.

Deklaratyvūs ir nepagrįsti apelianto teiginiai, jog niekada negavo realios teisinės pagalbos, nes advokatas buvo tik ,,popierinis“ statistas ir niekada jo nekonsultavo. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų kreipęsis į atitinkamas instancijas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirto advokato darbo kokybės ar būtų jį šalinęs procese.

Apeliacinio skundo teiginys, jog bylos 3 t. 23-25, 38-42, 34, 37 lapuose ir 4 t. 53-56 lapuose jis užfiksavęs proceso pažeidimus taip pat deklaratyvus, kadangi šiuose bylos lapuose yra nurodyta apelianto nuomonė apie jam pareikštą neteisėtą įtarimą, tyrėjos E. Venckienės neleidimą parašyti pastabų dėl pareikšto įtarimo, neleidimo susipažinti su bylos duomenimis, tai, jog jis neskaitė pareikšto įtarimo teksto. Nors E. Č. teigia, jog jo teisė buvo varžoma neleidžiant jam pareikšti pastabų (pastabų dėl įtarimo pareiškimo įstatymas nenumato), tačiau būtent jo nurodytuose bylos lapuose padaryti prierašai yra ne kas kita kaip E. Č. pastabos. Taip pat niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, jog byloje pabaigus ikiteisminį tyrimą, siekiant išgauti prokurorui norimus parodymus su prokuroro žinia E. Č. buvo fiziškai kankinamas, jam padarant kūno sužalojimus. Tikrai 4 t. 66 b. l. yra tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog E. Č. buvo uždėti antrankiai priverstinai, kadangi nevykdė teisėtų reikalavimų – nesileido, jog jam konvojavimo metu būtų uždėti antrankiai. Tai pažymėta ir Kelionės žiniaraštyje (4 t., 68 b. l.). Jog sužalojimas E. Č. padarytas dėl antrankių panaudojimo patvirtina ir Kauno tardymo izoliatoriaus raštas (4 t., 63 b. l.). Tokie konvojaus pareigūnų veiksmai atitinka LR Teisingumo ministro ir LR Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų konvojavimo taisyklių (2005 m. liepos 29 d. Nr. 1R-240/1V-246) 158 punktą, kuriame numatyta, jog konvojuojamajam uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros. (...) Antrankiai turi būti užrakinti tol, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Todėl konvojaus pareigūnų veiksmus laikyti nuteistojo kankinimu – nėra jokio pagrindo.

Apelianto teiginiai, jog bylos nagrinėjimo metu teisėjas neprisistatė, neišaiškino teismo sudėties ir neišaiškino apeliantui teisės pareikšti nušalinimą – nepagrįsti. XX skyriuje nurodyta, jog pirmiausia pareigos išaiškinamos vertėjui (jeigu toks dalyvauja), liudytojai pašalinami iš posėdžių salės, nustatoma kaltinamojo asmens tapatybė, klausiama nuomonės dėl galimumo bylą nagrinėti ir tik tuomet paskelbiama teismo sudėtis ir klausiama ar proceso dalyviai reiškia nušalinimą kam nors iš teismo sudėties. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, parengiamojoje posėdžio dalyje, po kaltinamojo asmenybės nustatymo, klausimo dėl kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam, sprendžiant klausimą ar galima nagrinėti bylą kai į posėdį neatvyko kas nors iš šauktų asmenų, o apeliantui pareiškus, jog jis nesusipažinęs su bylos medžiaga, teismas suteikė laiko susipažinti su ja ir bylos nagrinėjimą atidėjo. Teisiamojo posėdžio metu vis dar parengiamojoje posėdžio dalyje, teisėjui pareiškus, jog laiko susipažinti su medžiaga buvo suteikta pakankamai, E. Č. iš karto pareiškė nušalinimą teisėjui. Todėl teigti, jog teismas nesilaikė baudžiamojo proceso numatytos bylos nagrinėjimo tvarkos ir taip pažeidė kaltinamojo teises – nėra pagrindo. Pradėjęs bylą nagrinėti, teisėjas išaiškino kaltinamajam LR BPK numatytas teises ir pareigas, todėl BPK 267-268 str. normos pažeistos nebuvo. Taip pat iš byloje esančio protokolo matyti, jog prieš pradedant įrodymų tyrimą, kaltinamasis reiškė prašymus, dėl jų pasisakė advokatė ir prokuroras, teismas juos nagrinėjo ir motyvuotai atmetė. Todėl apelianto teiginys, jog pažeistas LR BPK 270 str. ir užkirsta teisė reikšti prašymus taip pat nepagrįstas.

Nuteistojo teiginys, jog po kaltinamojo akto paskelbimo, teisėjas atsisakė išaiškinti kaltinimo esmę ir neleido pasisakyti dėl kaltės – taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, po kaltinamojo akto perskaitymo, kaltinamajam pareiškus, jog kaltinimas abstraktus, nekonkretus ir nepagrįstas, į teisėjo klausimą E. Č. atsakė, jog supranta, kad yra kaltinamas dokumentų klastojimu (5 t., 36 b. l.), todėl akivaizdu, jog kaltinamojo teisė žinoti kuo yra kaltinamas bylos nagrinėjimo metu pažeista nebuvo.

E. Č. teiginys, jog teisėjas nepasiūlė duoti parodymus apie kaltinimą ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes, o kaltinamajam paklausus ar gali duoti parodymus, teisėjas atsakė, kad juos galės duoti sakydamas pasukinį žodį – nepagrįstas. Posėdžio protokole užfiksuota bylos nagrinėjimo eiga: po kaltinamojo akto perskaitymo, kaltinamajam pareiškus, jog jis nori duoti parodymus, teismas pradėjo klausytis kaltinamojo parodymų, tačiau du kartus įspėjus, jog kalba apie aplinkybes, nesusijusias su pareikštais kaltinimais, teismas nutarė nutraukti kaltinamojo parodymus, laikydamas, jog jis piktybiškai vengia juos duoti, parodymus duoda deklaratyvius, aiškina aplinkybes, visiškai nesusijusias su nagrinėjama byla (5 t., 36 b. l.).

Skunde nurodytos aplinkybės, jog po liudytojo J. Š. apklausos, pastarajam buvo leista išeiti iš posėdžių salės, po to apklausai pakviesta tyrėja E. Venckienė, tokiu būdu koridoriuje buvo leista šiems liudytojas susižinoti apie J. Š. parodymus ir juos suderinti su E. Venckienės parodymais, niekuo nepagrįstos. Iš protokolo turinio nematyti, jog liudytojui J. Š. buvo leista išeiti iš posėdžių salės (5 t., 37 b.l.) be to, tiek liudytojas J. Š., tiek E. Venckienė parodymus davė apie ikiteisminio tyrimo atlikimo aplinkybes, kurios yra fiksuotos procesiniuose dokumentuose.

Apelianto teiginiai, jog teisėjas R. Grigas neleido apeliantui duoti paaiškinimų apie tiriamas bylos aplinkybes, pareikšti savo nuomonės dėl kiekvienos tiriamos aplinkybės, liepdavo tylėti, sėstis, grasino kaltinamajam, bandžiusiam realizuoti savo teisę į gynybą taip pat yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. LR BK 241 str. nurodyta, jog bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas. Jeigu kas nors iš dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų prieštarauja posėdžio pirmininko veiksmas, šie prieštaravimai įrašomi į protokolą, o posėdžio protokole tokių prieštaravimų neužfiksuota.

Nuteistojo pareiškimas dėl teisėjo R. Grigo nušalinimo buvo išnagrinėtas ir atmestas įstatymo nustatyta tvarka, nušalinimas buvo pareikštas iki įrodymų tyrimo pradžios, todėl apelianto teiginiai, jog teisėją R. Grigą jis šalino dėl to, kad jis neleido duoti parodymų dėl pareikšto kaltinimo, neleido apklausti gynybos liudytojų, neleido pareikšti savo nuomones, susipažinti su posėdžio protokolu ir pasakyti paskutinio žodžio ir pan. – nepagrįsti, kadangi nušalinimas, kaip jau buvo minėta, pareikštas dar iki įrodymų tyrimo, baigiamųjų kalbų ir paskutinio žodžio stadijos, ir pareikštas vieninteliu pagrindu, t. y., jog teisėjas varžo E. Č. teises neleisdamas susipažinti su bylos medžiaga. Kitų nušalinimo pagrindų E. Č. nenurodė, daugiau nušalinimo nereiškė. Nustačius, jog kaltinamojo teisė bylos nagrinėjimo teisme metu į gynybą neleidžiant susipažinti su bylos medžiaga pažeista nebuvo – šiuo motyvu nėra pagrindo daryti išvadai, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

E. Č. teiginys, jog nebuvo leista realizuoti jo teisių ir užduoti ekspertams klausimų nepagrįstas, kadangi teisiamojo posėdžio metu buvo apklausiami ekspertai ir nuteistasis turėjo galimybę užduoti jiems klausimus, kuria ir pasinaudojo užduodamas klausimą ekspertei R. V. (5 t., 73 b. l.).

Apelianto teiginys, jog jam nebuvo leista susipažinti su teisme gauta bylos medžiaga pagrįstas, kadangi iš teisiamojo posėdžio protokolo negalima nustatyti, kokiu būdu ir kada byloje atsirado dokumentai iš bylos Nr. 24-1-1517-96 (galima daryti prielaidą, jog jie pateikti kartu su prokuroro prašymu pakeisti kaltinimą teisme). Tačiau įvertinus, jog teisiamojo posėdžio metu pateikti papildomi įrodymai susiję su kaltinimo dalimi dėl kurios E. Č. išteisinamas, teigti, jog nepateikus jam susipažinti šių dokumentų šioje byloje pažeistos jo teisės ir dėl to pirmosios instancijos visas nuosprendis yra neteisėtas – nėra pagrindo. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog bylos nagrinėjimo metu teisėjas R. Grigas nepagarsino bylos dokumentų. Akivaizdu, jog bylos dokumentai buvo perskaityti, E. Č. perskaityti kokius nors papildomus dokumentus posėdžio metu neprašė, to nenurodo (kokie svarbūs dokumentai nebuvo perskaityti) ir apeliaciniame skunde. E. Č. prašomi pridėti dokumentai nepridėti prie bylos pagrįstai, nustačius, jog jie nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog apeliantui nebuvo leista susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, tačiau duomenų, jog toks prašymas buvo išreikštas bylą nagrinėjusiam ir nuosprendį priėmusiam teisėjui – nėra.

Apelianto teiginys, jog teisėjas nepranešė bylos dalyviams, jog byloje visi įrodymai ištirti, nepaklausė ar šie nori papildyti įrodymų tyrimą ir taip suvaržė apelianto teises taip pat nepagrįstas. Teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, jog perskaičius bylos rašytinius įrodymus, buvo klausiama nuomonės dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant liudytojams N. G., S. G., S. V., išklausytos proceso dalyvių (taip pat ir kaltinamojo) nuomonės, kaltinamojo prašymu peržiūrimi vaizdo įrašai, klausiama klausimų ir papildymų, po ko kaltinamasis pareiškė prašymus, teismas juos nagrinėjo, t. y. proceso metu buvo realizuota LR BPK 292 str. įtvirtinta visų proceso dalyvių teisė pareikšti prašymus dėl įrodymų papildymo.

Visiškai nepagrįstas ir kaltinamojo teiginys, jog jam nebuvo suteiktas paskutinis žodis. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, 2013-11-04 po pertraukos tęsiant teisiamąjį posėdį pradėtos sakyti baigiamosios kalbos. Po prokuroro baigiamosios kalbos, kalbėjo advokatė, buvo suteikta teisė į atsikirtimus ir pastabas dėl baigiamųjų kalbų, pabaigus baigiamąsias kalbas, kaltinamajam E. Č. suteiktas paskutinis žodis. Šioje proceso stadijoje E. Č. nurodė, jog teismas praleido stadiją ir jam nesuteikė teisės į atsikirtimus, pareiškė, jog pasakys atsikirtimus. Po E. Č. kalbos jis pareiškė, jog nori pasiruošti paskutiniam žodžiui. Iš apelianto skunde nurodytų motyvų matyti, jog jis savaip interpretuoja baudžiamojo proceso kodekso 293 str. 2 d. nuostatas, kur nurodyta, jog baigiamosios kalbos yra teisiamajame posėdyje dalyvaujančio byloje prokuroro, nukentėjusiojo arba jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų, gynėjo arba gynėjo neturinčio kaltinamojo pasakytos kalbos. Šie asmenys turi teisę ir į atsikirtimus. Iš straipsnio formuluotės akivaizdu, jog baigiamosiose kalbose kaltinamasis dalyvauja tik tuomet, kai procese nedalyvauja gynėjas. Šiuo atveju baigiamąją kalbą pasakė kaltinamojo gynėja, niekas iš proceso dalyvių atsikirtimų teise nepasinaudojo, todėl baigiamosios kalbos buvo paskelbtos baigtomis. Tai, jog E. Č. jam suteiktą paskutinį žodį įvardino atsikirtimu į baigiamąsias kalbas (ko įstatymas kaltinamajam, kuris turi gynėją, nenumato), yra tik jo nuomonė ir įstatymo neteisingas interpretavimas ir nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog kaltinamajam nebuvo suteiktas paskutinis žodis ir tuo pažeistos jo teisės.

Dėl nuosprendžio politinių motyvų

Savo manymus, jog teisėjas R. Grigas yra politizuotas, todėl priėmė nuosprendį politiniais motyvais E. Č. grindžia tuo, jog nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog apeliantas buvo teistas, atleidžiant nuo atsakomybės už nusikaltimus priverstinai gydant psichiatrinėje ligoninėje, nors dėl to jis buvo reabilituotas ir skunde įrodinėja, jog jis niekada psichinėmis ligomis nesirgo, tai konstatuota Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1988-10-21 komisijos, o buvo nuteistas politiniais motyvais, dėl ko 1997-09-05 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad apeliantas buvo neteisėtai kalinamas už savo patriotinę, žmogaus teises ginančią veiklą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str. nurodyta, jog įžanginėje nuosprendžio dalyje, be kitų aplinkybių nurodoma duomenys apie teistumą ir kitokie duomenys apie kaltinamąjį, turintys reikšmės bylai.

Skundžiamame nuosprendyje nurodant E. Č. teistumus įrašyta, jog jis 1973-07-03 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas LR BK 204 str., 208 str., 237 str. 1 d. paskiriant priverčiamojo pobūdžio priemones – priverstinį gydymą bendrojo tipo psichiatrinėje ligoninėje; 1976-01-12 Kauno m. Požėlos r. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BPK 363 str. paskirtas priverstinis gydymas spec. tipo psichiatrinėje ligoninėje, už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 201 str., 208 str., 237 str.; 1980-07-18 Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutarimu paskirtas priverstinis gydymas bendro tipo psichiatrinėje ligoninėje; 1982-09-27 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas LR BK 204 str., 147 str., 206 str. pritaikant priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – priverstinį gydymą specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje; 1983-01-13 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas LR BK 122 str., 204 str. paskiriant priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – priverstinį gydymą specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje. Teismo nutartimi paskirtas priverstinis gydymas nesukelia teistumo, todėl sutiktina su apelianto teiginiu, jog šios aplinkybės nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodytos neteisingai. Apie asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės bet kuriuo pagrindu nuosprendžio įžanginėje dalyje gali būti nurodoma, kaip duomenys turintys reikšmės bylai – jei nusikalstamos veikos padarymo metu nepasibaigę atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sukeltos pasekmės. Tai, jog nuosprendyje nurodyti ankstesni teismo sprendimai, kurių pasekmės jau pasibaigę (išnykę teistumai ir pan.) laikytina ydinga praktika, ir tokių aplinkybių nurodymas iš nuosprendžio įžanginės dalies šalintinas. Tuo pagrindu iš nuosprendžio įžanginės dalies šalintini duomenys apie E. Č. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverstinį gydymą, juo labiau, jog apelianto atžvilgiu, pritaikytas Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 02 d. ,,Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo“ įstatymo 1 str. ir 1997-09-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išduotas teisių atkūrimo pažymėjimas Nr. 00241/97, kuriame nurodyta, jog E. Č. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose – Černiachovskio spec. tipo psichiatr. ligoninėje nuo 1979 m. birželio 5 d. iki 1980 m. rugsėjo 26 d. (1 t., 141, 145 b. l.). Tačiau tai, jog nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti duomenys apie kaltinamąjį, kurie tiek veikos padarymo metu, tiek nuosprendžio priėmimo momentu reikšmės bylai neturėjo, nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog nuosprendį priėmęs teismas ir pats nuosprendis politizuotas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatyta, apelianto teisės, įtvirtintos baudžiamojo proceso įstatyme, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurias jis nurodė savo apeliaciniame skunde, nepažeistos.

Skiriant bausmes E. Č. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 str., 61 str. nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos ir nemotyvavo bausmės skyrimo, tačiau bausmes ir jų rūšį parinko teisingai. Kolegija, įvertinus tai, jog E. Č. padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, E. Č. veikė tyčia, nusikaltimai baigti, nusikalto būdamas teistas (trys neišnykę teistumai), nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į LR BK 56 str. nuostatą, kur numatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė ir nesant aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kitos (švelnesnės) bausmės rūšies paskyrimu bus pasiekti bausmės tikslai, laikosi nuomonės, jog E. Č. teisingai parinktos bausmės rūšys ir teisingai nustatyti jų dydžiai, atitinkantys LR BK 49 str. 3 d. ir LR BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, nepažeidžiant BK 61 str. nuostatų. Bendrindamas bausmes, apylinkės teismas bausmių bendrinimo taisyklių taip pat nepažeidė.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas nurodė konfiskuoti kratos metu paimtas tris spausdinimo mašinėles. Nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas rėmėsi LR BPK 94 str. 1 d. 1 p., tačiau nenurodė, kokiu LR BK 72 str. pagrindu visas tris spausdinimo mašinėles laikė konfiskuotinu turtu. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir kolegija, įvertinusi įrodymų visetą, sutinka, jog Kreipimasis ir Charakteristika surašyta iš E. Č. gyvenamosios vietos paimta spausdinimo mašinėle ,,Optima SP 20.1“, todėl ji laikytina nusikalstamos veikos įrankiu, t. y. konfiskuotinu turtu (LR BK 72 str. 2 d.). Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme duomenų, jog kitos spausdinimo mašinėlės yra baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankiai, priemonės ar rezultatas negauta. Šios aplinkybės apylinkės teismas tinkamai neįvertino, todėl konfiskuodamas daiktus, kurie nėra konfiskuotinas turtas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį keisti, vadovaujantis BPK 328 str. 1 p. ir iš nuosprendžio pašalinti sprendimą konfiskuoti dvi spausdinimo mašinėles („Moskva 8M Nr. ELMK 163016“ ir spausdinimo mašinėlę plastmasiniame dėkle be pavadinimo).

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. Č., išlaidas iki 2014 m. gegužės 12 d. sudaro 680 litų (6 t., 75 b. l.). 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 328 str. 3, 4 p., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 02 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl Lietuvos Respublikos Seimo leidimo įeiti į rūmus Nr. 96-242 suklastojimo) 80 parų areštu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., E. Č. paskirta bausmė pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl leidimo įeiti į Seimo rūmus Nr. 96-242 suklastojimo) subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl VšĮ Raudoojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo Nr. 74) ir pagal LR BK 300 str. 1 d. (dėl Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinės valdybos kreipimosi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č. ir 2009-07-29 Respublikinės valdybos E. Č. charakteristikos reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos suklastojimo).

E. Č. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 300 str. 1 d. (dėl Lietuvos Respublikos Seimo leidimo įeiti į rūmus Nr. 96-242 suklastojimo) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bei LR BK 65 str. tvarka areštą keičiant terminuotu laisvės atėmimu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Pašalinti iš kaltinimo aplinkybes, dėl VšĮ ,,Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsutalcinės komisijos pažymėjimo Nr. 74 suklastojimo, o būtent, jog E. Č. pagamino blanką, jį užklijavo ant skirtingo popieriaus lapo, spausdinimo mašinėle atspausdino dokumente esantį tekstą, rašomąja priemone įrašė pažymėjimo numerį, uždėjo antspaudus bei pasirašė trimis išgalvotais parašais, užmaskavo pirminius netikrame dokumente buvusius rekvizitus, t. y. žodyje „(duomenys neskelbtini), “ vietoj buvusios priešpaskutinės raidės „i“ įrašė raidę „u“, asmens kode (duomenys neskelbtini) vietoj buvusių keturių ženklų /*(„ įrašė skaičius „(duomenys neskelbtini), “, žodyje „jam“, vietoj buvusių pirmų raidžių „JA“, įrašė raides „j“ ir „a“;

Pašalinti kaltinimo aplinkybes, dėl netikrų dokumentų – Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos (LŽTGS) Respublikinės valdybos kreipimąsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č. ir 2009-07-29 LŽTGS Respublikinės valdybos E. Č. charakteristikos reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos, jog E. Č. Charakteristikoje įrašė tikrovės neatitinkantį tekstą ir šią veiką atliko savo bute tikslu pasinaudoti valstybės suteikiamomis įvairiomis teisėmis ir lengvatomis, numatytomis 1994-12-22 redakcijos Valstybinių pensijų įstatyme; 2000-03-30 redakcijos Transporto lengvatų įstatyme; 2000-06-13 redakcijos Rinkliavų įstatyme; 1994-07-18 redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme; 1998-04-07 redakcijos LR Vyriausybės nutarimu priimtuose „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo nuostatuose"; 1996-05-21 redakcijos Sveikatos draudimo įstatyme: teisę į Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio pensiją; teisę vienkartiniams važiavimams tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartiniams važiavimams arba terminuotam vardiniam važiavimui vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais su 50 procentų nuolaida; teisę būti atleistam nuo valstybės rinkliavos asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo bei keitimo atvejais; teisę įgyti laikotarpį, prilyginamą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991-06-01; teisę į vienkartinę metinę pašalpą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo fondo; teisę būti apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Pašalinti iš nuosprendžio įžanginės dalies aplinkybes, jog E. Č. teistas: 1) 1973-07-03 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas LR BK 204 str., 208 str., 237 str. 1 d. paskiriant priverčiamojo pobūdžio priemones – priverstinį gydymą bendrojo tipo psichiatrinėje ligoninėje; 2) 1976-01-12 Kauno m. Poželos r. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BPK 363 str. paskirtas priverstinis gydymas spec. tipo psichiatrinėje ligoninėje, už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 201 str., 208 str., 237 str.; 3) 1980-07-18 Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nutarimu paskirtas priverstinis gydymas bendro tipo psichiatrinėje ligoninėje; 4) 1982-09-27 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas LR BK 204 str., 147 str., 206 str. pritaikant priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – priverstinį gydymą specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje; 5) 1983-01-13 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas LR BK 122 str., 204 str. paskiriant priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – priverstinį gydymą specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti spausdinimo mašinėlę „Moskva 8M Nr. ELMK 163016“ ir spausdinimo mašinėlę plastmasiniame dėkle be pavadinimo,

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.