Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotam asmeniui G. G. nevykdant taikos sutarties sąlygų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmetamas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3531-837/2022 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos bei bendravimo su vaiku tvarkos, tenkino prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų K. B. ir G. G.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022-04-13. Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4-7 punktus K. B. ir G. G. susitarė:

„4. Šalys laisva valia susitaria, kad bendravimo tvarka su nepilnamete dukra yra tokia:

4.1. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kas antrą mėnesio savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį pagal susitarimą prieš dieną) pasiima dukrą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios vietos nuo 9 val. iki 20 val., leidžia laiką su ja ir grąžina ją į gyvenamąją vietą.

4.2. K. B. darbo dienomis, kas antrą dieną, pasiima dukrą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš darželio nuo 17 val. iki 20 val., leidžia laiką su ja ir grąžina ją į gyvenamąją vietą.

4.3. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vasarą, nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d., darželio nedarbo metu, darbo dienomis, kas antrą dieną, pasiima dukrą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 20 val., leidžia laiką su ja ir grąžina ją į gyvenamąją vietą. Vasaros metu K. B. dukrą A. G. gali išsivežti su nakvyne, tačiau turi susiderinti su jos mama ir, esant būtinybei, atsižvelgus į vaiko poreikius ir būseną, grąžinti dukrą.

4.4. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) norėdamas išsivežti dukrą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į užsienį, turi gauti jos mamos sutikimą.

4.5. Šalys susitaria, kad dukros A. G. paėmimą susiderins žodiniu susitarimu, dieną prieš susitikimą.

4.6. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomai nuo tėvo ar motinos, bendravimas su vaiku nebus galimas (liga ar pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną.

4.7. Pasikeitus tėvų ir ateityje dukros telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip dieną prieš pasikeitimą.

4.8. K. B. pasirūpina dukros pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. Dukros pasiėmimo ir atvežimo vieta yra jos gyvenamoji vieta.

5. K. B., dukros motinai išvykus, galės praleisti laiką su dukra, jos gyvenamuoju adresu.

6. Šalys bendru sutarimu gali sutarti ir dėl kitokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos, tarpusavyje susiderinę dukros pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas.

7. Bendravimas, informacijos pateikimas, bendras sutarimas dėl kitokios nei nustatyta bendravimo su vaikais tvarkos tarp šalių vykdomas bet kokiomis priemonėmis, tačiau kreipimasis elektroniniu paštu, trumpąja telefono žinute laikomas tinkamu kreipimusi vienas į kitą. Šalys įsipareigoja informuoti apie savo kontaktinių duomenų (elektroninio pašto, telefono ar pan.) pasikeitimą, nurodant naujus kontaktinius duomenis.“.

5. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-30468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

7. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir vertinant teismo nutartimi patvirtintos K. B. ir G. G. taikos sutarties sąlygas, teismas pripažįsta, jog taikos sutarties sąlygos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. G. yra aiškios ir suprantamos vienodai kiekvienai taikos sutarties šaliai, dėl to jos gali būti priverstinai vykdomos.

8. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad G. G. nevykdo taikos sutarties 4-7 punktuose numatytų sąlygų dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tačiau iš prašymo lieka neaišku, kokiais konkrečiais G. G. veiksmais (neveikimu) pasireiškė taikos sutartyje numatytų sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku neįvykdymas ir kokios aplinkybės patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė fragmentišką susirašinėjimą programa „Messenger“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2026-02-27 Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 7VSV-617, paaiškinimą, kuriame nurodė, kad G. G. vengia atsakyti raštu, siunčia garso įrašus, neleidžia pasiimti vaiko ir neleidžia bendrauti telefonu, draudžia vaiką parsivežti į namus ar išsivežti iš miesto, neleidimą motyvuoja, kad vaikas serga.

9. Iš 2026-02-27 Vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad abu tėvai turi vienas kitam pretenzijų dėl bendravimo tvarkos su vaiku vykdymo. G. G. nurodė, kad K. B. bendravimo tvarka kliūna dėl to, kad ji kreipėsi į antstolį, nes K. B. neperindeksavo išlaikymo dydžio. Taip pat nurodo, kad K. B. niekada nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos. Pažymėjo, kad K. B. išvyksta keliems mėnesiams ir su vaiku nebendrauja bei nesilaiko numatytos tvarkos. K. B. išsako, kad sunku su G. suderinti bendravimo laiką, nes ji ne visuomet atrašo. Klaidas nurodė, kad bendravimas su vaiku galimas G. G. namuose. Nepilnametė nurodė, kad daugiau laiko su tėčiu bendrauti nenorėtų, nes jis iškvietė vaiko teisių specialistus. Vaikas išsako, kad labai nepasiilgsta tėčio. Skyrius, įvertinęs situaciją, daro išvadą, kad abu tėvai nesivadovauja nustatyta bendravimo tvarka ir galimai į savo nesutarimus įtraukia vaiką. Minėtame sprendime nurodyta, kad nepilnamečio vaiko tėvams reikalinga pagalba ir siūlo: pozityvios tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, nekonfliktuoti vaiko akivaizdoje, užtikrinti vaikui saugias fizines ir emocines sąlygas, vadovautis nustatyta bendravimo tvarka.

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2025-12-04 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2VP-17406-902/2025, nes konstatuota, kad K. B. nesilaiko išlaikymo periodinių išmokų indeksavimo ir taip nevykdo civilinėje byloje Nr. e2SP-3531-837/2022 patvirtintos taikos sutarties 3.2 punkto sąlygos.

11. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme apsiribojo tik deklaratyviomis aplinkybėmis, jog G. G. neleidžia bendrauti su vaiku.

12. Vertinant aukščiau aptartas aplinkybes ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo sprendimo medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, jog G. G. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku. Sprendime nurodoma, kad nepilnamečio vaiko tėvai abu netinkamai vykdo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, ir pirmiausia turi siekti tarpusavio sutarimo. Byloje daugiau nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog pastaruoju metu G. G. nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ar neleidžia pareiškėjui bendrauti su nepilnamete dukra. Kaip matyti iš pateikto Vaiko situacijos vertinimo sprendimo, nepilnametė A. G. nenori daugiau laiko praleisti su tėčiu. Esant tokiai situacijai, pareiškėjui išlieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

13. Be to, iš byloje pateiktų pareiškėjo susirašinėjimo žinučių matyti, jog šalių susirašinėjimas vyko 2024-2025 metais, įrodymų iš aktualaus laikotarpio (t. y. šių metų), kad G. G. pareiškėjui neleistų matytis su dukra ar kitaip nevykdytų taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, pareiškėjas nepateikė, be to, Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodyta, kad K. B. nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad G. G. netinkamai vykdytų nutartimi patvirtintą taikos sutartį, todėl nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

14. Pareiškėjui išaiškinama, kad ši nutartis, pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo K. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-3531-837/2021 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-04-13 nutartį (dėl nutarties 4-7 punktų nevykdymo) atmesti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad ši nutartis, pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.