- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-522-492/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- S. M., M. M.
- Atsakovas
- E. P., B. L.
- Trečiasis asmuo
- Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. M., M. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-242/08 pagal ieškovų S. M. ir M. M. ieškinį atsakovams E. P., B. L., tretysis asmuo Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. A. dėl palikimo priėmimo, pradedant faktiškai valdyti, fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai S. M., M. M. prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po T. L. mirties E. P., B. L., S. M., M. M. priėmė palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998-07-07 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3000; 3) nustatyti, jog ieškovai lygiomis dalimis pagal įstatymą paveldi 1/3 palikėjos T. L. turėto turto; 4) panaikinti atsakovų E. P. ir B. L. sudarytą 2000 m. gegužės 8 d. mainų sutartį Nr. GDM-2146. Nurodė, jog ieškovai yra (duomenys neskelbtini) mirusios močiutės T. L. įstatyminiai paveldėtojai. Ieškovų motina buvo vyriausioji T. L. dukra I. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties T. L. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą buvo paveldėti atsakovų E. P., B. L., pažeidžiant ieškovų kaip įstatyminių paveldėtojų teises įgyti teisėtai priklausančio palikimo dalį. S. M. ir M. M. yra pirmos eilės paveldėtojai, nes abu tėvai T. L. mirties dieną buvo mirę.
Atsiliepimas
Atsakovas B. L. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų S. M., M. M. ieškinio netenkinti. Nurodė, jog ieškovai T. L. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, turtu nesirūpino, lankėsi sodyboje epizodiškai. Ieškovai yra antrosios eilės įpėdiniai, kurie yra šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tuo atveju, jei nėra pirmos eilės įpėdinių. E. P. ir B. L. buvo išduotas 1998 m. liepos 7 d. paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius , esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakovai sudarė 2000 m. gegužės 8 d. mainų sutartį Nr. GDm1-2146, kuria pasidalijo paveldėtą turtą.
Atsakovė E. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovų S. M., M. M. ieškinio netenkinti. Nurodė, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, nes apie T. L. mirtį ieškovai žinojo nuo jos mirties dienos, t.y. (duomenys neskelbtini). Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 2 d., antros eilės įpėdiniai buvo šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tada, kai nebuvo pirmosios eilės įpėdinių. Pažymėjo, jog Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2006 m. balandžio 12 d. sprendimu nurodė, kad S. M., M. M. galėjo kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo terminų atnaujinimo, tačiau to nepadarė.
Tretysis asmuo Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog atsakovams E. P. ir B. L. buvo išduotas 1998 m. liepos 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kiti įstatyminiai paveldėtojai dėl paveldimo T. L. turto nesikreipė. Notarei L. A. buvo pateiktas Ignalinos seniūno 1998-07-07 pažymėjimas Nr. 245, kuriame buvo nurodyta, jog po T. L. mirties visą turtą perėmė ir valdė E. P., B. L..
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu S. M., M. M. ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis E. P. naudai 3 590,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, B. L. naudai 2 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 327,05 Lt pašto išlaidų. Nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų S. M., M. M. močiutė T. L.. T. L. yra atsakovų E. P. ir B. L. motina, taip pat I. M. motina. Ieškovų motina I. M. mirė (duomenys neskelbtini). Ignalinos rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. A. išdavė T. L. vaikams B. L., E. P. 1998 m. liepos 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 3000 į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) ( I t., b.l. 95). Remiantis Ignalinos rajono seniūno 1998 m. liepos 7 d. pažymėjimu Nr. 245, T. L. iki mirties buvo registruota ir nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), po jos mirties turtą valdė E. P., B. L. ( I t., b.l. 98). E. P. ir B. L. sudarė 2000 m. gegužės 8 d. paveldėto turto mainų sutartį Nr. GDM-12146 ( t. 2, b. l. 181-183). Nurodė, jog, vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 84 str. 1 d. bei 83 str. 1 d., ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo ieškovams prasidėjo nuo 1998 m. liepos 7 d., t. y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovams dienos, o šis senaties terminas pasibaigė 2001-07-07. LR 1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. buvo numatyta, jog antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, tik jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, tai pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, todėl ieškovai negalėjo paveldėti pagal įstatymą po savo močiutės mirties. 1998 m. liepos 7 d. paveldėjimo liudijimas, išduotas atsakovams, nėra nuginčytas, todėl palikimo priėmimo faktas kitiems asmenims negali būti nustatytas. 2000 m. gegužės 8 d. turto mainų sutartis Nr. GDM-2146 buvo sudaryta teisėtų savininkų E. P. ir B. L., kurie paveldėjo šį turtą po savo motinos T. L. mirties.
Šalies argumentai
Ieškovai S. M., M. M. apeliaciniu skundu prašė Ignalinos rajono apylinkės 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, taip pat prašė atnaujinti bylos tyrimą dėl M. M. turto laikymo iš senelės T. L. paveldėto namo dalyje ir tų daiktų išsiuntimo paštu aplinkybių. Nurodė, jog ieškovai priėmė palikėjos turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdami faktiškai jį valdyti ir juo rūpintis. Ieškovai paveldi tik 1/3 turto dalį, kuri turėjo tekti jų (duomenys neskelbtini) mirusiai motinai I. M., todėl 1998 m. liepos 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 3000 yra iš dalies negaliojantis. Teigė, jog T. L. turto dalies paveldėjimą apsunkino nesąžiningas atsakovų elgesys. Ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina 2005-05-18, kai ieškovai sužinojo iš notarės L. A., kad senelės T. L. palikimą 1998-07-07 priėmė B. L. ir E. P.. Notarė L. A. nepagrįstai pratęsė atsakovams terminą palikimui priimti po jų motinos mirties bei išdavė paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Atsakovai B. L. ir E. P. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, numatytą 1964 m. civilinio kodekso 84 str. 1 d. ir LR CK 5.8 str., nes apie palikimo atsiradimą ieškovai sužinojo 1997 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. E. P. ir B. L. priėmė palikimą, kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o ieškovai neįrodė, kad jie pradėjo faktiškai valdyti turtą, juo rūpinosi, pagerino. Remiantis CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujų įrodymų bei reikalavimų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl ieškovų reikalavimas dėl M. M. turto ir daiktų išsiuntimo aplinkybių tyrimo atnaujinimo ir Lietuvos pašto 2005-09-30 siuntos apyrašų kopijos negali būti priimti. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 2 d., antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik tada, kai nėra pirmosios eilės įpėdinių. 2000 m. gegužės 8 d. turto mainų sutartis Nr. GDM-2146 yra teisėta, nes atsakovai turėjo teisę ją sudaryti.
Tretysis asmuo notarė L. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovų apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, jog 1998 m. liepos 7 d. paveldėjimo teisės liudijimas atsakovams E. P. ir B. L. buvo išduotas, pateikus Ignalinos rajono seniūno 1998-07-07 pažymėjimą Nr. 245, kuriame buvo nustatyta, kad T. L. turtą priėmė ir valdo atsakovai. Galiojusio poįstatyminio teisės akto – Lietuvos teisingumo ministro 1975-10-31 įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo instrukcijos 3 skirsnio 95 punkto 2 dalis numatė, kad įrodymas, jog asmuo faktiškai priėmė palikimą, gali būti namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis kartu gyveno su palikėju arba kad įpėdinis jau priėmė palikėjo turtą.
Ieškovų S. M. ir M. M. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Ieškovai S. M. ir M. M. savo teisę paveldėti pagal įstatymą močiutės (senolės) T. L., mirusios 1997-03-12, palikimą, grindžia 1964 m. CK 573 str. 4 d. nuostata, kad palikėjo vaikaičiai paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiajam šaukiamos eilės įpėdiniui paveldint pagal įstatymus. T. L. turėjo tris vaikus – tai atsakovai E. P., B. L., ir ieškovų motina I. M., mirusi (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovų motina mirė anksčiau, negu atsirado ginčo palikimas. Ji objektyviai negali būti laikoma vėliau mirusios T. L. įpėdine. Ieškovai – palikėjos vaikaičiai, remiantis CK 573 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., yra antros eilės įpėdiniai, kurie šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo, taigi ieškovai galėtų močiutės (senolės) palikimą paveldėti tik tokiu atveju, jei atsakovai E. P. ir B. L. palikimo nebūtų priėmę. Toks teisės aiškinimas yra ir suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007 m.). Byloje nustatyti faktai patvirtina, kad pirmos eilės įpėdiniai – atsakovai E. P. ir B. L. palikimą po savo motinos mirties priėmė, 1998-07-07 pateikė Ignalinos rajono pirmajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą po T. L. mirties, jiems buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, registro Nr. 3000, į gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini). Notarė, spręsdama dėl palikimo priėmimo, rėmėsi Ignalinos seniūno pavaduotojos parengtu 1998-07-07 pažymėjimu Nr. 245, patvirtinančiu, kad T. L. iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), po jos mirties visą turtą perėmė ir valdo vaikai E. P. ir B. L..
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu S. M. ir M. M. prašo 1998-07-07 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 3000 dalyje pripažinti negaliojančiu ir nustatyti, kad ieškovai lygiomis dalimis paveldi 1/3 dalį T. L. palikimo. Iš esmės pareikštu reikalavimu jie pripažįsta, kad palikimą priėmė ir valdo pirmos eilės įpėdiniai, ir siekia paveldėti kartu su jais. Tokia situacija yra negalima, nes prieštarauja įstatymui – CK 573 str. 2 d., numatančiam, kad antros eilės įpėdiniai gali paveldėti tik tuo atveju, kai palikimo nepriima pirmos eilės įpėdiniai. Siekdami pagrįsti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai po T. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, jie turėtų įrodyti, kad pirmos eilės įpėdiniai – atsakovai palikimo apskritai nepriėmė. Pripažindami, kad atsakovai teisėtai valdo dalį (po 1/3 dalį) palikimo, jie iš esmės pripažįsta, kad pirmos eilės įpėdiniai palikimą priėmė, ir nagrinėjamu atveju ši aplinkybė eliminuoja ieškovus iš potencialių paveldėtojų rato, nes palikimo priimti su išlygomis negalima (CK 587 str. 1 d.).
Apeliantų nurodytas argumentas, kad juos atsakovai klaidino teigdami, kad paveldi pagal T. L. testamentą, o faktiškai paveldėjo pagal įstatymą, neturi teisinės reikšmės, nes bet kuriuo atveju atsakovai yra pirmesnės eilės paveldėtojai.
Kita vertus, byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas teigti, kad atsakovai E. P. ir B. L. palikimo nepriėmė ar jo atsisakė (CK 573 str. 2 d.). Apeliantai nurodo, kad į notarę atsakovai kreipėsi praleidę įstatymo – CK 587 str. 3 d. nustatytą šešių mėnesių terminą, dėl to notarė neturėjo jiems išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Tokie argumentai atmestini. Atsakovai E. P. ir B. L. savo atsikirtimus į ieškinį grindžia aplinkybe, kad motinos palikimą jie pradėjo valdyti iš karto po jos mirties. Šis faktas byloje yra įrodytas ne tik minėtu Ignalinos seniūno pavaduotojos parengtu 1998-07-07 pažymėjimu Nr. 245, pačių ieškovų faktų pripažinimu, bet ir kitais teismo ištirtais įrodymais - atsakovų paaiškinimais, liudytojų A. S., E. K., S. B. ir A. J. apklausomis, kurie parodė, kas ieškovai po močiutės mirties jos namuose (duomenys neskelbtini) tik laikinai apsistodavo, nuolat ten gyveno B. L.. Ieškovų teiginiai, kad būtent jie, o ne atsakovai palikėjos turtą valdė kaip savo, nėra įrodyti byloje. Aplinkybės, kad M. M. po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno pas močiutę, kad ieškovai padėjo jai ūkyje, nėra susiję su palikimo priėmimu. Aplinkybė, kad ieškovai epizodiškai atvykdavo į T. L. namus po jos mirties pati savaime nepaneigia fakto, kad jos palikimą priėmė pirmos eilės įpėdiniai. Pirmosios instancijos teismas, nors sprendime ir nepateikė liudytojų parodymų analizės, iš esmės teisingai nustatė aplinkybes byloje, patvirtinančias, kad po T. L. mirties palikimą priėmė atsakovai, pirmos eilės įpėdiniai, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Apeliantų teiginiai, kad atsakovai neįrodė palikimo priėmimo teisėtumo niekuo nepagrįsti. Priešingai, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovai priimdami palikimą elgėsi neteisėtai; pažymėtina, jog pareiga įrodyti faktus, kad atsakovai palikimą priėmė neteisėtai, procese tenka patiems ieškovams, iškėlusiems civilinę bylą, ir tokiomis aplinkybėmis grindžiantiems savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovų teiginiai, kad notarė elgėsi neteisėtai, priimdama praėjus 6 mėnesiams po palikėjos mirties pareiškimą iš atsakovų dėl palikimo priėmimo ir išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Notarės veiksmai atitiko jos veiklą reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus, ir buvo pakankamai duomenų, kad pirmos eilės įpėdiniai palikimą pradėjo faktiškai valdyti (CK 587 str. 2 d.). Šioje byloje nustatyti faktai apie T. L. palikimo priėmimą patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas teisėtai – t.y. ieškovai neįrodė, kad pirmos eilės įpėdiniai būtų palikimo nepriėmę. Tik nustačius šią aplinkybę, antros eilės įpėdiniai galėtų pretenduoti į ginčo palikimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas apie jų palikimo priėmimą po senolės mirties, negali būti nagrinėjamas, nes pirmesnės eilės įpėdiniams priėmus palikimą, nesukels ieškovams teisinių pasekmių, yra pagrįsta ir teisinga.
Apeliaciniu skundu ieškovai S. M. ir M. M. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl praleisto senaties termino ieškiniui pareikšti. Bendrąja prasme asmens, laikančio save įpėdiniu teisė į palikimą sietina su jo žinojimu apie palikimo atsiradimo faktą – palikėjo mirtį. T. L. mirties metu ieškovai buvo pilnamečiai, dalyvavo jos laidotuvėse, todėl teises į palikimą galėjo ginti, ką ir įvertino pirmosios instancijos teismas, per bendrąjį trejų metų ieškininės senaties terminą. Senaties termino taikymo faktines aplinkybes išsamiai tyrė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su jų vertinimu sprendime ir motyvų iš naujo nekartoja, tik papildomai nurodo, kad ieškovų teisėti interesai laikytini nepažeistais, nes jiems neatsirado teisė paveldėti po senolės mirties. CK 83 str. (2000 m. CK 1.124 str.) ieškinine senatimi apibrėžia terminą, per kurį asmuo turi galimybę savo pažeistas teises ginti pareikšdamas ieškinį. Kai ieškovai nėra įgiję tokios teisės, nėra ir jos tariamo pažeidimo nei pagrindo skaičiuoti senaties terminą apskritai. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai jį naikinti ar keisti nesudaro pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.