Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. balandžio 7 d., apie 16.28 val., Geležinio Vilko gatvėje, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešine ranka griebė J. S. už kairės rankos dilbio ir pradėjo sukti, po to dešine ranka griebęs už kaklo ją smaugė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką stvėręs už plaukų tampė pirmyn - atgal, kojomis spyrė į kairės kojos priekinę šlaunies ir blauzdos sritis, tuo padarydamas J. S. poodines kraujosruvas pakaušyje, kaktos dešinėje, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus kakle, dešinėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. T. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad minimą dieną gavo žinutę nuo J. su prašymu jai pagelbėti, nuvežti ją į paštą, pasiimti siuntinio. Paaiškėjo, kad dar spės ją nuvežti, todėl sėdo į automobilį ir važiavo paimti J.. Ji per tą laiką parašė porą įžeidžiančių žinučių ir pavadino jį „boba“. Jiems bevažiuojant atgal į Vilnių, Geležinio Vilko gatve, norėjo pasiteirauti, kodėl paprašo pagelbėti, bet rašo įžeidžiančias žinutes. Ji pasakė, kad ji nenori kalbėti, užsikimšo ausis. Tuo metu įvažinėjo į Baltupius, ten yra greičio apribojimas iki 60 km/h, todėl sumažino greitį iki leistino, J. dėl to išsigando ir paprašė, kad ją išleistų. Pirma galimybė sustoti atsirado ties „Rimi“ parduotuve, jis sustojo ir pasakė „lipk“, bet ji nelipo. Jis pasakė „norėjai išlipti, prašau lipk“, tada ji atbula ranka trenkė į veidą, jam nukrito akiniai, puolė jį nagais į akis, ausis, veido sritį. Jam buvo sudėtinga nuo jos gintis, nes nenorėjo jos sužaloti. Jam pavyko pro ją prasibrauti, atidaryti jos dureles, visą laiką rėkė jai „lipk lauk“, bet ji toliau draskė. Jis negalėjo išlipti pro savo dureles, nes važiavo daug automobilių. Kad kuo mažiau nukentėtų, atsisuko nugara į savo dureles ir kojomis stumiamais judesiais bandė J. išstumti iš automobilio, bet ji nenorėjo liptiGaliausiai ji išlipo, tada pabandė nuplėšti veidrodėlį. Kai jai nepavyko nuplėšti veidrodėlio, ji čiupo valytuvą, nurovė jį, paėjo į šoną kokius 3 m., sviedė ten valytuvą ir ramiu žingsniu nužingsniavo. Sunku pasakyti, kodėl ji taip padarė, dėl ko įvyko konfliktas, arba ji turėjo kažkokių jausmų arba gal norėjo pasipelnyti. Jis priėmė sprendimą, kur sustabdyti automobilį. Tą dieną nematė sužalojimų ant J., ji nešioja ilgus palaidus plaukus, nežiūrėjo į ją, nematė jokių sužalojimų iki konflikto. Tuo metu jis nebandė išlipti iš automobilio, nes negalvojo, kad tas konfliktas bus toks ilgas ir tiek tęsis. Jo emocinė būklė buvo labai gera. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 28-29). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis M. T. parodė, kad buvo tokia J. žinutė, ji parašė žinutę, įskaudino jį, bet ji reguliariai taip darydavo. Sunku pasakyti, kiek laiko truko konfliktas automobilyje, gal iki 2 minučių. Jis kojomis stūmė J. iš automobilio, nemano, kad stumdamas galėjo jai padaryti sužalojimus, jo tikslas nebuvo ją sužaloti. Jokių daugiau fizinių veiksmų neatliko, tik laikė savo raktus, kuriuos ji bandė ištraukti ir gynėsi nuo jos nagų. Nematė smaugimo žymių ant J.. Jis dviem pirštais laikė karabiną, o ji savo rankomis ir visu kūnu bandė juos ištraukti, bandydama juos išplėšti ji galėjo užsigauti. Mano, kad yra priežasčių, dėl kurių J. norėtų jį apkalbėti, tai noras pasipelnyti, gauti iš jo finansų. Tą dieną jautėsi nukentėjęs, buvo išsigandęs, bėgo iš ausų kraujas. Į policiją ir medikus nesikreipė, nes nepagalvojo, gyvenime nebuvo patekęs į tokią situaciją, negalvojo, kad viskas gali nueiti iki teismo. Nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat parašė pareiškimą, kreipėsi po to, kai J. parašė ant jo pareiškimą, tai buvo gegužės pradžioje. Jis neplanavo kreiptis į policiją, neplanavo iš jos reikalauti pinigų. Kai jis sučiupo karabiną ir laikė raktus, J. sučiupo jo ranką, laikė raktus prie savo veido, krūtinės ir jis tiki, kad į juos ji galėjo susižaloti. Apie kitokius sužalojimus nieko negali pakomentuoti, nes jis tik stūmė nukentėjusiąją. Teoriškai turėjo galimybę išlipti iš automobilio, bet praktiškai ne, bijojo palįsti po automobilių ratais, nes nuolat šalia važiavo automobiliai. Turbūt, kad nukentėjusiajai padaryti nubrozdinimai galėjo atsirasti dėl jos pačios kontakto su automobilio dalimis, nes ji isteriškai puolė, svaidė viską po automobilį, mano, kad ji tikrai galėjo kažkur užsigauti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Nors kaltinamasis M. T. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jo kaltė, padarius nukentėjusiajai J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad kaltinamasis M. T., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. T. parodė, jog J. S. pati galėjo savo kūno dalimis liestis į jį ir susižeisti bei susižeisti savo rankų dalimis pati save, nes buvo labai įsiaudrinusi ir nestabilioje emocinėje būsenoje (b. l. 28-29), tačiau teisiamojo posėdžio metu jau parodė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti į jo laikytą karabiną, kuris skirtas raktams susegti. Kaip teisingai pastebėjo prokuroras savo baigiamojoje kalboje, tokios aplinkybės iš pradžių kaltinamasis nenurodė, tačiau vėliau, atsakydamas į gynėjo užduotą atsakymą menantį klausimą, jau parodė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti būtent tokiu būdu. Šią gynybinę versiją įtikinamai paneigia tiek išsamūs ir nuoseklūs nukentėjusiosios J. S. parodymai, tiek ir specialisto išvada toje dalyje, kurioje nurodyta, kad J. S. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Nukentėjusioji J. S. taip pat paneigė, jog galėjo susižaloti su raktais, priešingai – ji parodė, kad galėjo nebent sužaloti M. T., nes bandė apsiginti nuo jo. Netgi tikint, kad kaltinamojo laikytu karabinu nukentėjusiajai galėjo būti padaryti kokie nors sužalojimai, gyvenimiškai nelogiška ir neįtikinama, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai būtų padaryti net devyniais trauminiais poveikiais į skirtingas kūno vietas.

Pažymėtina, jog nemaža dalis bylos duomenų, t. y. susirašinėjimai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, J. S. raštelis M. T. (b. l. 55-79, 114) bendrais bruožais parodo asmenų bendravimo pobūdį ir turinį, tačiau nei patvirtina, nei paneigia nors vieną bylą teisingai išspręsti reikšmingą aplinkybę, todėl teismas šių duomenų įrodymais nepripažįsta ir jų nevertina. Be to, nors kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad kaltinamasis tik gynėsi nuo nukentėjusiosios, teismas būtinosios ginties situacijos šioje byloje nenustatė.

Atsižvelgus į kaltinamojo M. T., nukentėjusiosios J. S. parodymus, vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, nustatyta, kad skirtingai nei nurodyta kaltinamajame akte, konfliktas įvyko sustojusiame automobilyje ir ne Geležinio Vilko-Žalgirio g. sankryžoje, bet Geležinio Vilko gatvėje. Taip pat atsižvelgiant į vaizdo įraše bei policijos registro išraše nurodytą laiką, tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas šioje dalyje, šios aplinkybės neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

Atskirai pažymėtina, jog teismas šioje situacijoje nesusidūrė su situacija bylose, kuri kartais vadinama „x žodžiai prieš pareiškėjos žodžius“, kai byloje yra tik nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai. Teismas šioje byloje be paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų įvertino liudytojo R. S. parodymus bei jo surašytą tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą, policijos registro išrašą, nukentėjusiosios protokolą-pareiškimą, vaizdo įrašą, kitų objektų apžiūros protokolą. Visų šių įrodymų visuma suteikia pagrindą nukentėjusiosios žodžius vertinti kaip atitinkančius tikrovę ir neišgalvotus.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis M. T. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2018 m. balandžio 7 d., apie 16.28 val., Geležinio Vilko gatvėje, automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešine ranka griebė J. S. už kairės rankos dilbio ir pradėjo sukti, po to dešine ranka griebęs už kaklo ją smaugė, tęsdamas savo nusikalstamą veiką stvėręs už plaukų tampė pirmyn - atgal, kojomis spyrė į kairės kojos priekinę šlaunies ir blauzdos sritis, tuo padarydamas J. S. poodines kraujosruvas pakaušyje, kaktos dešinėje, kairiame dilbyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus kakle, dešinėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog M. T. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. S. sveikatą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam M. T. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo M. T. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 53), dirbantis (b. l. 54), nėra duomenų apie gydymąsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Vilniaus priklausomybės ligų centre, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

M. T. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1165,30 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5000-9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad patyrė fizinį sužalojimą, labai didelį psichologinį ir emocinį sukrėtimą. Bijojo išeiti iš namų, nes kaltinamasis žinojo, kur ji gyvena, bijojo būti dar kartą užpulta. Be to, kreipėsi psichoterapinės pagalbos į psichologą. Jai buvo skirti vaistai ir rekomenduota psichoterapija. Kaltinamojo atsisakymas pripažinti sukeltą fizinį smurtą, akistata, kurioje turėjo vėl susitikti su kaltinamuoju ir iš naujo išgyventi patirtą siaubą, sukelia labai didelį stresą ir baimę, išgyvenamas didelis stresas sukelia sunkias pasekmes jos sveikatai (b. l. 18-19). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. S. nurodė, kad po užpuolimo ji norėjo grįžti į save ir nustoti bijoti žmonių, nes kurį laiką negalėjo išeiti iš namų. Jokių papildomų dokumentų pateikti negali. Ji iki šiol lankosi pas terapeutę, nes atsirado baimė vyrams ir prisilietimams. Pas šią terapeutę pradėjo lankytis po šio įvykio, iki tol vaikščiojo tik pas psichiatrą. Jai buvo kažkas perspausta gerklėje, iki šiol yra sunku nuryti, yra sutrikęs kvėpavimas, negali daryti visų kvėpavimo pratimų, nes pradeda dūsti, liko skausmas kelyje, kurio priežasties neranda.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusioji, kuri pagal baudžiamojo proceso įstatymą turi pagrįsti savo pareikštą civilinį ieškinį, šiuo atveju nepateikė jokių dokumentų dėl turtinės žalos padarymo, taigi ieškinys šioje dalyje yra neįrodytas ir atmestinas (pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį „teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta“).

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji neabejotinai jautė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, teigia, jog patyrė didelį stresą, baimę, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia, jog nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą atitiktų 700 Eur sumos priteisimas (CK 6.250 straipsnis).

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmenas, laikomas vokuose prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbą, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. T. kardomosios priemonės neskirti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš kaltinamojo M. T. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, laikomas vokuose prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.