- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- A-889-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02601-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Atsakovas
- Ž. Ž.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei Ž. Ž. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. Ž. (toliau – ir atsakovė) 197,26 Eur nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. spalio 31 d. nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė už ginčo objektą apmokestinta 197,27 Eur, o sumokėjo 0,01 Eur, todėl susidarė 197,26 Eur skola. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti rinkliavos surinkėjui – pareiškėjui.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovės Ž. Ž. 128,79 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d., o kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė.Teismas nurodė, kad komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Teismas pažymėjo, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje, o Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-79 buvo pritarta koncesijos sutarčiai „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kurios 41 punktu KRATC suteikta teisė rinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Teismas konstatavo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Teismas, nustatęs, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio bendras plotas – 70,51 kv. m, nuosavybės teise atsakovei priklausė nuo 2003 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d., darė išvadą, jog atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1202-575/2015 suformuota praktika, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama nuo 2010 m. sausio 1 d., o prašymas priteisti vietinę rinkliavą už ankstesnį laikotarpį yra nepagrįstas. Atsižvelgęs į nustatytą rinkliavos dydį bei įvertinęs laikotarpį, už kurį galima priteisti nesumokėtą rinkliavą, teismas apskaičiavo priteistiną sumą – 128,79 Eur.
III.
Atsakovė Ž. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovė paaiškina, kad ji nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negyveno ir jokiomis pareiškėjo paslaugomis nesinaudojo.
Pareiškėjas KRATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą.Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 18 punkte nustatyta, jog nulinė metinė vietinė rinkliava gali būti taikoma, kai pažymos patvirtina, kad apmokestinamas nekilnojamojo turto objektas yra nenaudojamas, t. y. objekte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 kub. m vandens per praėjusius kalendorinius metus. Sprendimą taikyti kitą metinės rinkliavos tarifą turi priimti savivaldybės administracijos direktorius, tačiau atsakovė nesikreipė dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės Ž. Ž.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovės 128,79 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d., o kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų aspektu akcentuotina, kad apeliacinį skundą pateikė tik atsakovė. Nors atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria dalis pareiškėjo prašymo buvo atmesta, neteisėtumo, be to, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra palanki atsakovei, todėl konstatuotina, kad ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra apskųsta apeliacine tvarka. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista pareiškėjui iš atsakovės 128,79 Eur vietinės rinkliavos, pagrįstumas ir teisėtumas.Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio bendras plotas – 70,51 kv. m, nuo 2003 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei, be to, atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo apskaičiuoto priteistino vietinės rinkliavos dydžio. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ji 2010–2011 metais negyveno ginčo bute ir jokiomis pareiškėjo paslaugomis nesinaudojo.Dėl ginčo esmės teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–4 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu: 1) nustato vietinę rinkliavą; 2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; 3) nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams; 4) nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-470/2014, 2016 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2033-502/2016).Pasisakydama dėl atsakovės teiginių, jog jai nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos, todėl jai neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 konstatavo, jog vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme, todėl vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tai reiškia, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji jokiomis pareiškėjo paslaugomis nesinaudojo, pati savaime nepaneigia atsakovės pareigos mokėti nustatytą vietinę rinkliavą, kuri, kaip jau minėta, nėra mokėjimas už paslaugą. Jau minėta, jog nagrinėjamu atveju atsakovė skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteista pareiškėjui iš atsakovės 128,79 Eur vietinės rinkliavos, neteisėtumą taip pat grindžia aplinkybe, kad atsakovė 2010–2011 metais negyveno ginčo bute, todėl jai nekilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo aspektu svarbu įvertinti, ar atsakovė pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus yra laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, padarė nustatęs, jog ginčo butas nuo 2003 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. priklausė atsakovei nuosavybės teise. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, remdamasis sistemine Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose įtvirtintų normų analize, yra nurodęs, jog aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr. 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-556/2015, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Atsižvelgusį į tai, kad ginčo butas šiai bylai aktualiu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė laikytina aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoja. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., 2017 m. vasario 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-870-858/2017).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) nustato galimybę taikyti kitą metinės vietinės rinkliavos dydį, įskaitant ir nulinį dydį, jei rinkliavos mokėtojas atitinka Apraše nustatytas sąlygas bei pateikia tam tikrus dokumentus. Aprašo 4.2 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava, o pagal Aprašo 4.3 punktą tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas einamaisiais kalendoriniais metais nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už einamuosius metus pradžios iki vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir nustačius, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sunaudoti 2 m³ šalto vandens ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. – 0 kWh elektros energijos (b. l. 28–30), pareiškėjui ir atsakovei buvo pasiūlyta šioje byloje sudaryti taikos sutartį, atsakovei taip pat pasiūlyta inicijuoti kito metinės vietinės rinkliavos dydžio nustatymą pagal Aprašo nuostatas. Tačiau pareiškėjas informavo teismą, kad atsakovė nesikreipė į pareiškėją nei su prašymu sudaryti taikos sutartį, nei pateikė prašymą ir dokumentus dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už 2010–2011 metus ginčo nekilnojamojo turto objektui. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, jog ginčo bute 2010 metais buvo sunaudoti 2 m³ šalto vandens, o duomenys apie suvartotą elektros energiją yra tik nuo 2010 m. gegužės 1 d. t. y. ne už visus 2010 kalendorinius metus. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys neabejotinai nepatvirtina, jog atsakovės veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir aptariamu laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl atsakovė laikytina „atliekų turėtoja“ Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų prasme, ir konstatuotina, kad ji, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d. turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.