Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2022 m. gruodžio 31 d., apie 22.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyvenamojo namo bute, būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu sudavė kumščiais ne mažiau kaip aštuonis smūgius V. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas kairės krūtinės ląstos pusės VIII, X, XI šonkaulių lūžimą, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII – IX šonkaulių lūžimą, pilvo sumušimą, poodinės kraujosruvas kaklo, pilvo, šlaunų srityse, tuo sukeldamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad nuėjo pas kaimynę, ji E. M. įsileido. Buvo draugiškuose santykiuose, apsižodžiavo ir susipyko. Šampaną gėrė kartu su kaimyne. Atsimena įvykio aplinkybes. Kaimynė gėrė su juo šampaną. Begeriant susipyko. Išgėrė šampaną, E. M. sakė eina dar atsinešti, ir pradėjo pyktis. Ji supyko ant jo, gal daugiau nenorėjo gerti. Kaimynė pradėjo „koliotis“. Jis pakišo kaimynei koją, ji griuvo ant lovos krašto, susilaužė šonkaulius, sudavė vieną smūgį ir išėjo. E. M. pilnai pripažįsta kaltę, gailisi. Prisipažįsta, kad sudavė aštuonis smūgius. Tų smūgių nelabai prisimena dėl girtumo. Buvo stipriai girtas, daug išgėręs. Yra priklausomas nuo alkoholio, taip geria jau keturis metus mažiausiai. Įvykius sunkiai prisimena. Viskas vyko apie 22.00 val., gali būti toks laikas. Yra teistas už įvairius nusikaltimus. Gydėsi nuo alkoholizmo prieš du, tris metus. Buvo paskirtas gydymas paskutiniu nuosprendžiu. Stengiasi toliau gydytis, nedaryti tokių klaidų. Nulėmė girtumas tai, kas įvyko. Jis save žino ir žino, kad gali išsigydyti. Vaistų išsirašys, mes gerti. Išsilaikė, negėrė per du metus. Buvo Nauji metai ir šventė. Šiuo metu yra blaivus, negėrė jau mažiausiai savaitę laiko alkoholio, pats susitvarkė. Negauna niekur darbo, niekas nenori jo priimti dėl jo teistumo. Dirba miške, nelegaliai pas žmones. Yra dirbęs ir oficialiai, sekėsi darbas normaliai, dirbo (duomenys neskelbtini), susilaužė koją ir baigėsi darbas. E. M. padeda mama, brolis, sesuo. Kaimynei ranka sudavė smūgius, iškvietė greitąją iš ryto. Po smūgių parėjo namo, iš ryto nuėjo paklausti pas kaimynę, kaip jaučiasi, sako blogai, E. M. iškvietė greitąją. Paliko ją namuose ant grindų, norėjo užkelti ant lovos, pasiskundė, kad šoną skauda, tai jis nelindo ir nekėlė kaimynės, išėjo namo. Iš ryto nuėjo paklausti kaimynės kaip jaučiasi. Atėjo kitas kaimynas, kartu nunešė ją į greitąją ir išvažiavo. Tyrėja uždraudė lankyti V. M.. Buvo nuėjęs pas kitą kaimynę, pasitarti, pažiūrėti kas jai yra, nuėjo ir pasakė, kad kviestų greitąją. Greitajai pagalbai pasakė, kad rado V. M. nugriuvusią. Jo niekas neklausė, kas nutiko. Labai gailisi, daugiau tokių klaidų nedarys. Daugiau nieko nesužalos. Čia buvo paskutinė jo klaida, daugiau taip nedarys. Ieško darbo, reikia atlyginti žalą ligonių kasai, dar nieko nesumokėjo, neturėjo finansų. Po įvykio su kaimyne nekalbėjo, nes jos nėra, nebuvo susitikę. Eis pas medikus, prašys vaistų, kad išrašytų, bandys gydytis. Pas E. B. buvo užėjęs pasitarti. V. M. gyvena vienu aukštu žemiau. V. M. būklė ir prieš tai buvo sunki, vaikščiojo su lazda, jai apie 70 metų. Padėdavo jai malkų parnešti, vandens. Ji pati jo prašė ir jos dukra prašė padėti. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Dėl kraujosruvų ant kaklo negali pasakyti, bet už kaklo negriebė. Gali būti, kad neatsimena. Išgėręs mušasi, girtumas turi įtakos jo nusikaltimams. Stengsis gydytis.

Kaltinamojo E. M. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). E. M. yra jos kaimynas. 2022 m. gruodžio 31 d., apie 22.00 val., į jos namus atėjo E. M., kuris atsinešė šampano butelį ir pasiūlė išgerti. Jis buvo girtas. Jai atsisakius išgerti, jis supyko ir rankų kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip aštuonis kartus į įvairias kūno vietas. Jos bute jis liko miegoti iki ryto. Jai skaudėjo visą kūną, todėl ryte paprašė, kad iškviestų medikus, ką šis padarė. Atvykę medikai iškvietė policiją, nes ji pasakė, kad yra sumušta ir tai padarė E. M.. V. M. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai nustatė kelių šonkaulių lūžius, dauginius sumušimus. E. M. jos atžvilgiu taip elgėsi pirmą kartą. Būdamas labai girtas, jis įsižeidė, kai ji atsisakė su juo išgerti ir ją sumušė (b. l. 73-76).

Liudytoja L. M. parodė, kad E. M. gyvena daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos mama V. M. gyvena bute, kuris yra (duomenys neskelbtini). Žino, kad jos mama 2023 m. sausio 1 d. buvo išvežta greitosios med. pagalbos automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę. L. M. įvykio naktį buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jai mama papasakojo, kad ją naktį sumušė E. M., kuris ant jos supyko, kad su juo negėrė. E. M. padėdavo jos mamai, atnešdavo malkų, vandens. Iki šio įvykio E. M. elgesiu mama niekada nesiskundė. Iš jos buto, kur gyveno jos mama, niekas nedingo, durys neišlaužtos, šiuo įvykiu jai žala nepadaryta (b. l. 96-99).

Liudytojas H. V. parodė, kad E. M. yra jo draugas, jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučiame gyvenamajame name. Pats H. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Jų namai yra netoli vienas nuo kito, apie 150 m atstumu. 2022 m. gruodžio 30 d. vakare jis su L. A. pas E. M. gėrė užpiltinę ir brendį, o 2022 m. gruodžio 31 d. ryte jie trise išgėrė du 0,5 litro talpos butelius brendžio. Tą rytą pas E. M. buvo atėjusi V. M.. H. V. jos nematė, bet girdėjo jos balsą. V. M. sakė: „E., ateik, prineši malkų, duosiu šventėms mėsikės, išsivirsi“. E. M. pasakė, kad ateis vėliau, nes dabar turi svečių. Po išgertuvių iš buto jis išėjo prieš pietus ir daugiau tą dieną pas E. M. užėjęs nebuvo. E. M. liko namuose. H. V. Naujuosius metus šventė namuose su giminaičiais. 2023 m. sausio 1 d. po pietų pamatė, kad prie E. M. namų stovi greitosios med. pagalbos automobilis. GMP darbuotojai paprašė į automobilį padėti įkelti sumuštą V. M.. E. M. taip pat padėjo ją nunešti iš namų į greitosios pagalbos automobilį. E. buvo labai pagiringas, bet kur ir su kuo jis šventė Naujuosius metus, jis nežino (b. l. 84-87).

Liudytojas L. A. parodė, kad E. M. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame daugiabučiame name. 2022 m. gruodžio 30 d. vakare jis su H. V. ir E. M., pastarojo namuose girtavo. 2022 m. gruodžio 31 d. ryte jie vėl susirinko pas E. M. ir gėrė brendį. Ryte pas E. M. buvo atėjusi V. M., prašė parnešti jai malkų. E. M. pasakė, kad ateis vėliau ir toliau gėrė. Po išgertuvių, prieš pietus, jis ir H. V. iš E. M. buto išėjo. 2023 m. sausio 1 d. visą dieną jis buvo savo namuose, E. M. nematė, su juo nesikalbėjo. Po kelių dienų jis sužinojo, kad 2023 m. sausio 1 d. greitoji išvežė E. M. kaimynę V. M. į ligoninę, nes pastaroji buvo sumušta. E. M. daugiau nematė, tik paskui sužinojo, kad jis yra suimtas kaip įtariamasis dėl V. M. sumušimo (b. l. 90-93).

Liudytoja E. B. parodė, kad E. M. yra jos kaimynas. Jie gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame daugiabučiame gyvenamajame name. Ji gyvena bute priešais jo butą, jos santykiai su E. M. yra geri. V. M. gyvena aukštu žemiau, po jos butu. 2022 m. gruodžio 31 d. pas ją buvo užėjęs H. V. su L. A.. Jie kartu parūkė, išgėrė ir išėjo. Prieš Naujųjų metų naktį V. M. dieną buvo atėjusi pas ją į butą ir prašė pasiskambinti jos dukrai. Dukters ji prašė pinigų, bet dukra atsisakė tą dieną jai atvežti. V. buvo nesumušta, bet ji sunkiai vaikšto pasiramsčiuodama lazda, nes turi kažkokių problemų su kojomis. Kur ir su kuo švęs Naujuosius metus, V. M. nesakė. Naujųjų metų naktį pas ją E. M. nebuvo užėjęs. Ji su savo sugyventiniu D. R. išgėrė alkoholio ir apie 23.00 val. nuėjo miegoti. Apie 24.00 val. atsikėlusi atsigerti, būdama virtuvėje ji girdėjo po jos butu pirmame aukšte esančiame V. M. bute kažkokį triukšmą, bildesį. Ji suprato, kad barasi V. su E. M., nes tikrai girdėjo jo balsą. Ji nuėjo miegoti manydama, kad jie geria ir šiaip pykstasi. Kitą rytą ji pabudo po 8.00 val. triukšmo pas V. nesigirdėjo. Pas ją atėjo neblaivus E. M., kuris pasakė, kad V. kažkas negerai. Klausė, ar kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jai atsakius, kad jeigu jai blogai, tai kviestų, jis išėjo. Kai išvažiavo greitoji medicinos pagalba, vėl atėjo E. M. ir pasakė, kad greitoji išvežė V. M. į ligoninę. Paklausus, kas jai nutiko, E. M. pasakė, kad jis jai trinktelėjo. Kiek kartų ir kur sudavė jis nesakė. Vėliau E. buvo sulaikytas policijos dėl V. M. sumušimo (b. l. 102-105).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis E. M. (duomenys neskelbtini) esančiame V. M. bute parodė virtuvėje vietą, kur prieš nusikaltimą jis vartojo alkoholį, paskui, nuėjęs į kambarį, parodė vietą, kur jis sumušė V. M., paliko ją ten gulinčią bei ryte nubudęs rado toje pačioje vietoje (b. l. 134-140).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis užfiksuota situacija įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) esančiame bute (b. l. 15-24).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso L. M. ir jos sutuoktiniui A. M. (b. l. 25-26).

GMP kvietimo kortele nustatyta, kad atvykusiems medikams V. M. nurodė, jog ją sumušė ir smaugė kaimynas. Rasta gulinti ir negalinti atsikelti. Ant kaklo, krūtinės, rankų stebimos kraujosruvos, nosies landoje ir aplink sukrešėjęs kraujas. Nustatytas krūtinės ląstos sumušimas (b. l. 38-39).

VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. dėl kairės krūtinės ląstos pusės VIII, X, XI šonkaulių lūžimo, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII - IX šonkaulių lūžimo, pilvo sumušimo, poodinių kraujosruvų kaklo, pilvo, šlaunų srityse, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 47-49).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo asmeniui yra tada, kai šioje normoje numatytos pasekmės yra sukeliamos tyčiniais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su pasekmėmis.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis 2022 m. gruodžio 31 d., apie 22.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo bute, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip aštuonis smūgius V. M. į įvairias kūno vietas. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis pripažino, kad jis aštuonis smūgius sudavė nukentėjusiajai. Šias aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai, kurių metu jie nurodė, kad kaltinamasis ne mažiau kaip aštuonis kartus smūgiavo nukentėjusiajai, pataikė į įvairias kūno vietas, dėl ko atsirado kairės krūtinės ląstos pusės VIII, X, XI šonkaulių lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII - IX šonkaulių lūžimas, pilvo sumušimas, poodinės kraujosruvos kaklo, pilvo, šlaunų srityse. Taigi visi proceso dalyviai aiškiai nurodė, kad nukentėjusiajai į kūno vietas sudavė būtent kaltinamasis. Priežastinį ryšį tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių t. y. nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – kairės krūtinės ląstos pusės VIII, X, XI šonkaulių lūžimo, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII - IX šonkaulių lūžimo, pilvo sumušimo, poodinių kraujosruvų kaklo, pilvo, šlaunų srityse, patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kad iš karto po smūgių nukentėjusioji krito ant žemės. 2023 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad V. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės krūtinės ląstos pusės VIII, X, XI šonkaulių lūžimo, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII - IX šonkaulių lūžimo, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja ar pan.; sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis septynių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. suduoti smūgiai nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šio smūgio nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. kairės krūtinės ląstos pusės VIII, X, XI šonkaulių lūžiais, dešinės krūtinės ląstos pusės VIII - IX šonkaulių lūžiais, pilvo sumušimu, poodinių kraujosruvų kaklo, pilvo, šlaunų srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo E. M. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajame akte nurodyta kaltinamojo sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai pripažino ir kaltinamasis.

Skirdamas E. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis laikomas neteistu išnykus teistumams, tačiau praeityje jau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus (b. l. 162-174), administracine tvarka nebaustas (b. l. 176-177), nedirba (b. l. 178-179). Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jo elgesį nulėmė susiformavęs gyvenimo būdas, negebėjimas tinkamai valdyti emocijas, ydingas požiūris į tokią vertybę kaip kito žmogaus sveikata. Ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos tokios bausmės rūšys kaip laisvės atėmimas, laisvės atėmimas su pinigų vertės turto konfiskavimu, laisvės apribojimas, areštas, kaltinamojo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. kovo 2 d. (b. l. 147-149, 158-161) .

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis prašė atidėti bausmės vykdymą, žadėjo nebenusikalsti, gydytis priklausomybę alkoholiui. Kaltinamojo naujai padaryta veika žmogaus sveikatai buvo padaryta pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, tačiau teismas nustatė, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas net 16 kartų. Nustatyta, kad kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo institutas buvo taikytas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžiu Nr. 1-169-476/2020. Teismų informacine sistema „Liteko“ nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnyba net penkis kartus kreipėsi į teismą dėl E. M. netinkamo elgesio probacijos metu (dėl alkoholio vartojimo, administracinių nusižengimų darymo, žalos neatlyginimo ir kt.), jam buvo skirti papildomi įpareigojimai. Kaltinamojo istorijoje kartojasi jo daromos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, paskutinį kartą teistas taip pat už smurtinį nusikaltimą, už kurį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, kuriam tik pasibaigus jis vėl padarė nusikalstamą veiką, kuriuo itin brutaliai buvo sužalota ligoto žmogaus sveikata. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ankstesniais teismų sprendimais paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės arba taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir priklausomybės alkoholiui gydymas kaltinamajam teigiamos įtakos neturėjo, jis vėl padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, žinodamas gresiančius teisinius padarinius už įstatymų pažeidimus. Kaltinamasis nėra susaistytas socialiniais darbo ir šeimos ryšiais, nors nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė vartodamas alkoholį, kad gydysis priklausomybę, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis ėmėsi priemonių, jau pradėjo gydymąsi nuo priklausomybės ligų. Taip pat kaltinamasis neatlygino net dalies padarytos žalos, o remiantis šiuo kriterijumi taip pat sprendžiama, ar yra pagrindas pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo (2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023). Teismas atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, nes iš nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei daryti teigiamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų. E. M. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė, todėl teismas nenustatė pagrindo šiuo atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą (2020 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis atsakingas už nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamajam kyla pareiga atlyginti kilusią turtinę žalą.

Pateiktas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 57-58) yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad V. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamojo E. M. veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji gydyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis ieškinį pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš E. M. priteistina Kauno teritorinei ligonių kasai 593,58 Eur žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

E. M. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 155-156), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina. Kardomoji priemonė suėmimas paskirta 2023 m. sausio 5 d., panaikinta 2023 m. kovo 2 d.

Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas – paliktinas galioti iki visiško turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui, apribojimų metu leidžiant atsiskaityti su juo, o atlyginus žalą, panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. kovo 2 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. M. sulaikymo dienos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti visiškai ir iš E. M. priteisti 593,58 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 58 centus) žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam E. M. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus nutarimu 593,58 Eur vertės piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“, Nr.: (duomenys neskelbtini), banko sąskaitojo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginimo, apribojimo metu leidžiant iš šių bankų sąskaitų pervesti žalos atlyginimą civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, o atlyginus žalą, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.