- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1-169-476/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25266-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Nukentėjusysis
- P. Ž.
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2014 m. lapkričio 20 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2019 m. birželio 16 d., apie 15 val., Raseinių rajone, Šiluvos seniūnijoje, Žaiginio kaime, Sandravos gatvėje, Žaiginio tvenkinio poilsio zonoje esančioje bendro naudojimo pavėsinėje, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant kitiems asmenims, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, iš asmeninių paskatų tyčia rankų kumščiais sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam P. Ž. į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas jam poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies sumušimą bei apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimą su dislokacija, o tokiu savo įžūliu elgesiu bei veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis sutrikdė visuomenės rimtį.
Be to, jis 2019 m. birželio 16 d., apie 15 valandą, Raseinių rajone, Šiluvos seniūnijoje, Žaiginio kaime, Sandravos gatvėje, Žaiginio tvenkinio poilsio zonoje esančioje bendro naudojimo pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš asmeninių paskatų tyčia rankų kumščiais sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam P. Ž. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies sumušimą bei apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimą su dislokacija, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis E. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. birželio 16 d. apie 15 val. jis nuėjo į pavėsinę, kuri randasi prie tvenkinio. Jis su H. V. gėrė alų. Pavėsinėje buvo neblaivus P. Ž.. Tarp jų kilo konfliktinė situacija. Jis su ranka P. Ž. sudavė kelis smūgius į veidą. Matė kaip P. pradėjo bėgti kraujas. Apie tai, kad P. lūžio žandikaulis, jis sužinojo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Savo kaltę pilnai pripažįsta, nes dėl jo suduotų smūgių P. Ž. lūžo žandikaulis ir jis turėjo gydytis ligoninėje. Vieta, kurioje įvyko konfliktas yra prie tvenkinio, netoli randasi gyvenamieji namai. Dėl to pripažįsta, kad sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį. Dėl girtumo smulkiai visų įvykio aplinkybių neprisiminė. Civilinių ieškinių nukentėjusiam P. Ž. ir teritorinei ligonių kasai neatlygino. Su ieškiniais sutinka.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis E. M. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras, kaltinamojo gynėjas, nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taiko sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 16 d., apie 14 val., nuėjo prie Žaiginio kaime, Sandravos gatvėje esančio tvenkinio. Ten nusinešė du 1 l talpos butelius alaus. Užėjo į ant kranto pastatytą medinę pavėsinę, kur po kokių 5 minučių atėjo jo pažįstami H. V. ir E. M., kurie buvo išgėrę. Visi trys gėrė jo atsineštą alų. Jis nuėjo į tvenkinį išsimaudyti ir parėjus E. M. padavė jam savo telefoną bei pasiūlė pakalbėti. Paėmęs telefoną, jis išgirdo, kad kalba A. L., kuris pasakė, kad P. Ž. neva nori jį sumušti. Kadangi tai buvo visiška nesąmonė, jis telefoną grąžino E. M.. Po maždaug 5 min. prie poilsiavietės atvažiavo automobilis VW Golf, iš kurio išlipo ir prie jų atėjo jam iš matymo pažįstami broliai (duomenys neskelbtini), kurių vienas vardu G., o kito vardo neprisimena, galimai R. ar R. Jie paklausė, kuris čia P. Jam atsakius, kad P. yra jis, kažkuris iš brolių S. pradėjo jam reikšti pretenzijas, kad jis nori sumušti A. L.. G. S. priėjo prie jo iš nugaros pusės ir rankomis staiga apglėbė jį už kaklo ir krūtinės, o tuo metu jo brolis kumščiais sudavė apie du smūgius į veidą. Kai S. nuo jo atsitraukė, prie jo priėjo E. M. ir nieko nesakęs, sudavė kumščiais tris smūgius į jam veidą. Pirmas smūgis kliuvo P. Ž. į nosį, kitas į kairį žandą, o kur pataikė trečiu smūgiu, neprisimena. Po E. M. suduotų smūgių, jis pajuto stiprius skausmus nosyje ir kairiajame žandikaulyje, jam iš nosies smarkiau pradėjo bėgti kraujas. E. M. apsisukęs nuėjo ir vėl atsisėdo ant suolo kitame stalo gale. P. Ž. nuėjo prie tvenkinio, nusiprausė ir nuėjo namo, iš kur paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Vėliau, kai tą pačią dieną jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Kauno klinikas, jam buvo nustatyti kairiojo žandikaulio ir nosies kaulų lūžimai. Sužalojimus jam padarė būtent E. M., kurio rankos kumščiu suduotas pirmas smūgis kliuvo jam į nosį, kitas jo smūgis rankos kumščiu kliuvo į kairį žandą, o kur jis pataikė trečiu smūgiu, P. Ž. neprisimena. Po šitų E. M. suduotų smūgių, jis pajuto labai stiprius skausmus nosyje ir kairiajame žandikaulyje, jam iš nosies dar labiau pradėjo bėgti kraujas, todėl jis yra įsitikinęs, kad apatinį žandikaulį jam sulaužė būtent E. M.(1 t., b. l. 88-89, 92-93).
Liudytojas H. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 16 d., jis su P. Ž. ketino eiti į Žaiginyje vykusią šventę, todėl susitarė susitikti pavėsinėje, esančioje prie Žaiginio tvenkinio. Maždaug apie 13 val. 30 min., eidamas link minėtos pavėsinės, pamatė kieme ant laiptų sėdintį E. M.. Šis jo paklausė, kur eina. Kai H. V. jam atsakė, kad eina į šventę, E. M. pasakė, kad matė, jog pavėsinėje jo laukia „(duomenys neskelbtini)“ (taip jie vadina P. Ž.). E. M. pasakė, kad eis kartu. H. V. tą dieną jau buvo su P. Ž. gėręs alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė, todėl aiškiai matė, kad E. M. yra neblaivus. Kai jie nuėjo iki minėtos pavėsinės, čia rado P. Ž., kuris turėjo atsinešęs alaus, todėl kartu gėrė P. Ž. alų. Po kokios valandos, kažkas paskambino E. M. ir šis, atsitraukęs kiek toliau, pavėsinėje su kažkuo gana ilgokai kalbėjo. Su kuo ir apie ką jis kalbėjo, negirdėjo. E. M. baigus kalbėti, jis atsistojo nuo suolo, priėjo prie stovėjusio P. Ž. ir nieko jam nesakęs, kumščiais, sudavė P. Ž. apie 3-4 smūgius į veidą. Kur tiksliai kliuvo jo suduoti smūgiai, jis tiksliai pasakyti negali, tačiau visi jie tikrai kliuvo P. Ž. į veidą. Po smūgių P. Ž. iš nosies pasipylė kraujas. P. Ž. kažkiek apsivalius nuo veido kraują, jie kartu išėjo iš pavėsinės, kurioje E. M. pasiliko vienas. Dėl kokios priežasties E. M. sumušė P. Ž., jis nežino, nes iki tol jokio konflikto tarp jų nebuvo. Suduodamas P. Ž. smūgius, E. M. nieko neaiškino. Minėto įvykio metu jis pats tiesiogiai nenukentėjo, tačiau dėl be jokios priežasties E. M. netikėtai panaudoto smurto jo draugo P. Ž. atžvilgiu, pasijuto labai nejaukiai, nemaloniai ir nesaugiai, jam buvo sukeltas išgąstis ir jis dėl tokio E. M. elgesio buvo šokiruotas (1 t., b. l. 107-108).
Specialus liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, jie su broliu R. S., jo vairuojamu automobiliu VW Golf, valstybini Nr. (duomenys neskelbtini) kurį broliui yra davęs naudotis A. A., buvo atvažiavę į Raseinių rajono Žaiginio kaimą. Ten, važiuodami pro tvenkinį, pamatė pavėsinėje kelis asmenis, todėl nutarė užsukti pas juos parūkyti. Sustojus netoli pavėsinės ir atėjus į jos vidų, čia rado tris akivaizdžiai neblaivius asmenis. Iš jų jis pažinojo „(duomenys neskelbtini)“, kuris, kaip po to sužinojo, yra P. Ž., ir „(duomenys neskelbtini)“, kuris, kaip taip pat jau vėliau sužinojo yra E. M.. Kas buvo trečias pavėsinėje su jais buvęs vyras, jis nežino. Pavėsinėje ant stalo buvo padėta keletas „bambalių“ alaus. Jiems įėjus į pavėsinę, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl kažko garsiai konfliktavo žodžiais, o netrukus puolė vienas kitą ir pavėsinėje susikibo. Tai pamatę, jie su broliu pabandė juos išskirti, todėl sugriebę traukė juos vieną nuo kito tolyn, tačiau juos atitraukus ir paleidus, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vienas kitą vėl puolė ir vėl susikibo. Tada jis pasakė broliui, kad jiems į tą konfliktą kištis nereikia, o reikia greičiau iš čia važiuoti, kad po to patys neturėtų kokių problemų. Jis su broliu išėjo iš pavėsinės, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kas vyko pavėsinėje po to, jis nežino. Konflikto tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ metu jis pats tikrai niekam jokių smūgių nesudavė ir jokios žalos niekam nepadarė, tik kartu su broliu R. S. juos skyrė vieną nuo kito. Ar per tą laiką jie vienas kitam suspėjo suduoti smūgius, jis nepastebėjo, jokių jų sužalojimų taip pat nematė (1 t., b. l. 131-132).
Specialus liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio mėnesio viduryje, jis su broliu G. S., automobiliu VW Golf, buvo atvažiavę į Raseinių rajono Žaiginio kaimą. Važiuodami pro miestelyje esantį tvenkinį, jie pamatė ten esančioje pavėsinėje kelis asmenis, todėl nutarė tenai užsukti. Jiems atėjus į pavėsinę, čia buvo iš matymo pažįstami, Žaiginio kaime gyvenantys „(duomenys neskelbtini)“, kuris, kaip vėliau sužinojo, yra P. Ž., ir „(duomenys neskelbtini)“, kuris, kaip vėliau sužinojo, yra E. M.. Kitų asmenų jis neįsidėmėjo, todėl negalėtų pasakyti net kiek jų buvo. Jis matė, kad tiek „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir „(duomenys neskelbtini)“ yra labai girti, o taip pat matė pavėsinėje padėtus alaus „bambalius“, todėl suprato, kad jie čia kartu gėrė. Atėjus į pavėsinę, „(duomenys neskelbtini)“ su „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo žodžiais dėl kažko konfliktuoti, o šio konflikto iniciatorius buvo „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus jie pavėsinėje besiginčydami puolė vienas kitą, o kadangi niekas nebandė jų išskirti, tai tą padaryti pabandė jie su broliu G. S.. Skirdami susikibusius „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jie bandė juos atitraukti vieną nuo kito, tačiau tai padaryti sunkiai sekėsi, nes jie vienas kitą gana aršiai puolė ir atrodo, kad prieš juos išskiriant, jie vienas kitam jau buvo sudavę po vieną ar daugiau smūgių. Jis matė, kaip juos atskyrus, „(duomenys neskelbtini)“ iš nosies bėgo kraujas. Kai tik jie su broliu atskyrė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tai nenorėdami turėti su jų konfliktu nieko bendro, abu iš karto išėjo iš pavėsinės ir, sėdę į automobilį, išvažiavo. Konflikto tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ metu jis pats niekam jokių smūgių nesudavė ir jokios žalos nepadarė, nes kartu su broliu G. S. tik bandė juos atskirti. Per tą laiką jie abu suspėjo suduoti vienas kitam po kelis smūgius rankomis, tačiau, kiek buvo tų smūgių ir kur jie kliuvo, tiksliai pasakyti negali, tik matė „(duomenys neskelbtini)“ iš nosies bėgant kraują (1 t., b. l. 144-145).
Liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio viduryje, tiksliai dienos ir valandos neprisimena, ji buvo savo namuose, esančiose (duomenys neskelbtini). Priėjusi prie lango, ji pamatė, kaip priešais jos langus esančioje pavėsinėje konfliktuoja vyrai. Ką jie konkrečiai kalbėjo ir dėl ko pykosi, ji negirdėjo. Nuo jos buto langų iki pavėsinės yra maždaug 100 metrų atstumas. Ji pažino pavėsinėje konfliktuojančius miestelio gyventojus E. M. ir P. Ž., matė, kad staiga E. M. vieną kartą kumščiu sudavė P. Ž. į veidą ir po smūgio P. Ž. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. P. Ž. iš pavėsinės išėjo ir daugiau nebegrįžo. Įvykio metu, kai E. M. sumušė P. Ž., pavėsinėje buvo broliai Robertas ir G. S. bei H. V. (1 t., b.l. 160).
Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiek P. Ž., tiek E. M. jis pažįstu gana gerai, kadangi su P. Ž. jie kažkada yra kartu dirbę, o E. M. gal yra gyvenęs su jo mama, nors draugais nė su vienu iš jų nėra. Jis yra girdėjęs, kad anksčiau tarp jų jau yra buvę kažkokių nesutarimų, dėl ko, jis nežino. Tą dieną, kai Žaiginio kaime vyko šienapjūtės šventė ir kai pavėsinėje, kuri yra prie Žaiginyje esančio tvenkinio, tarp P. Ž. ir E. M. vyko muštynės, jis pats buvo išvažiavęs į Marijampolę pas draugus. Į Žaiginį jis grįžo tik tos dienos vakare, todėl paties konflikto nematė ir jame nedalyvavo. Apie konfliktą pavėsinėje jis gali pasakyti tik tiek, kad tą dieną, kažkur po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino E. M., kuris, kaip suprato iš jo balso, buvo stipriai neblaivus. Jis pasakė, kad jį nori sumušti ir paklausė ar jis galėtų jam padėti. Jis atsakė E. M., kad yra išvažiavęs ir paklausė, kas nori jį mušti. E. M. pasakė, kad jį nori mušti P. Ž.. A. A. neprisimena, ar paprašė, kad E. M. paduotų telefoną P. Ž., ar E. M. tai padarė pats, tačiau kai atsiliepė P. Ž., jam pasakė, kad jie su E. M. baigtų vieną kartą kvailioti ir kelti problemas. P. Ž. kažką į tai atsakė, tačiau sprendžiant pagal jo balsą, jis taip pat buvo stipriai neblaivus, todėl jis nelabai suprato, ką jis sakė. Tuoj pat jis telefoną išjungė. Kadangi jis pats tą dieną, būdamas Marijampolėje, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, pokalbių su E. M. ir P. Ž. metu taip pat buvo apsvaigęs, todėl ko nors konkrečiau apie tuos pokalbius pasakyti negali ir negali patvirtinti ar paneigti, kad tų pokalbių galėjo būti ir daugiau, nes neprisimena. Su įvykusiu konfliktu jis nėra susijęs. Jau sugrįžęs į Žaiginį, jis sužinojo, kad E. M. sumušė P. Ž.. E. M. ir P. Ž. taip pat gali gerai neprisiminti tos dienos pokalbių su juo, kadangi jie buvo stipriai išgėrę. Ar kaip nors su minėtu P. Ž. ir E. M. konfliktu yra susiję G. ir R. S., jis nežino (1 t., b. l. 117-118).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra Raseinių r. Žaiginio mstl. Sandravos g. esančioje pavėsinėje. Ji yra medinė, rudos spalvos, stogas dengtas skiedromis. Priešais pavėsinę yra vandens telkinys ir paplūdimys. Dešinėje pusėje yra vaikų žaidimo aikštelė bei tinklinio aikštė. Kairėje pusėje yra persirengimo vieta ir suoliukas. Pavėsinėje priešais įėjimą yra medinis stalas su suolais, rudos spalvos, kairėje pusėje prie įėjimo yra šiukšlių dėžė. Dešinėje pusėje prie suoliuko yra raudona dėmė, panaši į kraujo, kuri nufotografuota naudojant mastelinę liniuotę. Įvykio vietos apžiūros metu kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 15, 17-20).
Specialisto išvadoje Nr. G 317/2019 (10) nurodyta, kad P. Ž. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies sumušimas, apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimas su dislokacija. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Remiantis įrašais medicinos dokumentuose, sužalojimai padaryti mažiausia dviem smūgiais. Nustatytas nesunkus sveikatos surikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Taigi šioje baudžiamojoje byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jo veiksmai – smūgių nukentėjusiajam sudavimas kitų pašalinių asmenų akivaizdoje vertintinas kaip įžūlus veiksmas, demonstruojantis nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, viešoje vietoje neleistinas, moralės požiūriu nepriimtinas ir aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būdamas girtas konflikto su P. Ž. metu, rankų kumščiais sudavė jam kelis smūgius į veidą. Kadangi jo suduoti smūgiai buvo stiprūs ir visi jie kliuvo P. Ž. į veidą, jais galėjo būti sulaužytas žandikaulis. E. M. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. M. 2019 m. birželio 16 d. bendrų išgertuvių metu, matant ir girdint pašaliniams asmenims, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pavėsinėje, esančioje Žaiginio mstl., prie tvenkinio, tyčia rankų kumščiais sudavė mačiausiai du smūgius nukentėjusiajam P. Ž. į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies sumušimą bei apatinio žandikaulio kairės pusės kaklelio lūžimą su dislokacija, tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad E. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.
Kaltinamasis E. M. teistas, paskutinį kartą 2014-11-20, Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Byloje nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis nedirba, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, dėl psichikos ir priklausomybių sutrikimų neregistruotas. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. M. paskyrus BK 284 straipsnio ir BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nustatytini įpareigojimai.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.
Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareiškė 1669,02 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 44-45). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga, prie ieškinio pridėtu gydymo išlaidų paskaičiavimu (1 t., b. l. 46). Įvertinus tai, Kauno teritorinių ligonių kasų ieškinys yra tenkintinas visiškai priteisiant ieškinio sumą iš kaltinamojo E. M..
Nukentėjusysis P. Ž. pareiškė 5000,00 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 100). Bylos nagrinėjimo metu civilinį ieškinį sumažino iki 2500,00 eurų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusysis P. Ž. grindė tuo, kad įvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius, emocinius bei psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, dėl žandikaulio lūžio jis dvi savaites gydėsi Kauno klinikose, buvo atlikta operacija. Jam buvo sunku valgyti, visą mėnesį galėjo maitintis sutrintu maistu. Žandikaulis aptirpęs, bijo šalčio. Dėl sužalojimų patyrė didelį skausmą, emocinę būklę, bejėgiškumą. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jam iš kaltinamojo priteistina 2500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas laikotarpiui nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. vasario 20 d., E. M. sąskaitoje Nr. LT427300010028060139, kuri yra banke AB „Swedbank“, bei sąskaitoje LT327044000152645709, kuri yra banke AB „SEB bankas“, esančioms piniginėms lėšoms 6669,02 Eur sumai (2 t., b. l. 21-22), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus pilnai atlyginti turtinę žalą Kauno teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjusiojo P. Ž. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai iš E. M. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.68
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti E. M. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 1669,02 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 2 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. M. sąskaitai Nr. LT427300010028060139, kuri yra banke AB „Swedbank“, bei sąskaitoje LT327044000152645709, kuri yra banke AB „SEB bankas“, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.