Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-08 · Civilinė byla Nr. e2-790-881/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
e2-790-881/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M., G. N.
Atsakovas
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, A. S., A. G.-S, M. Š., V. Š., K. G., A. Š., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-790-881/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00078-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.8.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M., G. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovų patikslintą ieškinį ir nutarties dalies, kuria civilinės bylos dalis pagal ieškovų ieškinį buvo nutraukta, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M., G. N. ieškinį atsakovams Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, A. S., A. G.-S, M. Š., V. Š., K. G., A. Š. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo K. G. priešieškinį ieškovams L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M., G. N. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M., G. N. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:

1.1. pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo dienos 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-1119 (toliau ir – aktas), kuriame statytoju nurodyta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija;

1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo dienos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir A. S. 2019 m. spalio 9 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, not. reg. Nr. DJ- 6641;

1.3. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo dienos A. S. ir M. Š. 2019 m. lapkričio 5 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, not. reg. Nr. 4022;

1.4. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo dienos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir M. Š. 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, not. reg. Nr. 4407;

1.5. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo dienos M. Š., V. Š. ir K. G. 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, not. reg. Nr. 114;

1.6. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo dienos M. Š. ir A. Š. 2020 m. sausio 8 d. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį, not. reg. Nr. 185;

1.7. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo dienos M. Š. ir A. Š. 2020 m. sausio 8 d. sudarytą sutartinės hipotekos sutartį, not. reg. Nr. 189.

2. Ieškovai nurodė, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai. Daugiabučio namo kieme yra pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), kurį ieškovai ir kiti namo (patalpų) savininkai ketino privatizuoti kaip namo priklausinį. Tačiau 2019 m. spalio mėn. pradžioje ieškovai sužinojo, kad atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija 2019 m. liepos 24 d. įregistravo nuosavybės teisę į ginčo pastatą, vadovaudamasi 2006 m. gegužės 25 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriame nurodyta, jog ji yra šio pastato statytoja. Be to, atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija 2019 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 1/2 dalį pastato perleido atsakovams A. S. ir A. G.-S. kurie 2019 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ją perleido atsakovams M. Š. ir V. Š.. Pastarieji, iš atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos 2019 m. gruodžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgiję likusią 1/2 dalį ginčo pastato, jį 2020 m. sausio 8 d. hipoteka įkeitė atsakovei A. Š., o 2021 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido atsakovui K. G..

3. Ieškovų vertinimu, atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teisės į pastatą buvo įregistruotos neteisėtai – 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pagrindu, todėl jis teismo turi būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nuosavybės teisių į ginčo pastatą faktiškai niekada nebuvo įgijusi, todėl jų negalėjo perleisti ir kitiems atsakovams.

Atsiliepimas

4. Atsakovė A. Š. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė: 1) nutraukti civilinę bylą; 2) nutraukti civilinę bylą dėl ieškovų ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4.-1119; 3) ieškovų ieškinį atmesti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas K. G. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė: 1) nutraukti civilinę bylą dalyje pagal ieškinio reikalavimą dėl 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4.-1119 pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos; 2) atmesti ieškovų ieškinį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė: 1) ieškovų reikalavimui dėl 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-1119, pripažinimo negaliojančiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1557-854/2022 dalyje dėl šio ieškinio reikalavimo; 2) netenkinus pirmojo prašymo, ieškovų ieškinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atžvilgiu atmesti ir bylinėjimosi išlaidų iš jos nepriteisti.

7. Atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė: 1) nutraukti civilinę bylą dėl ieškovų ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4.-1119; 2) ieškovų ieškinį atmesti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovai M. Š. ir V. Š. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė: 1) nutraukti civilinę bylą dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4.-1119; 2) atmesti ieškovų ieškinį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovai A. S. ir A. G.-Skominienė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė: 1) nutraukti civilinę bylą dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4.-1119; 2) atmesti ieškovų ieškinį; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

10. Atsakovas K. G. pirmosios instancijos teismui 2022 m. kovo 10 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo iškeldinti ieškovus su visais jų daiktais ir turtu iš pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

11. Ieškovai 2022 m. birželio 1 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo be reikalavimų (nurodytų nutarties 1.1 – 1.7 papunkčiuose), pareikštų su pradiniu ieškiniu, papildomai prašė panaikinti atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teisių į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registraciją valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre. Nurodė, kad pripažinus negaliojančiais ginčo Pastato pirkimo-pardavimo sandorius ir įsiteisėjus teismo sprendimui, yra pagrindas išregistruoti atsakovų A. S., A. G.-S., M. Š., V. Š., K. G. nuosavybės teisinę registraciją į ginčo pastatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovų patikslintą ieškinį atsakovams atsisakė priimti ir nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovų ieškinį atsakovams.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą panaikinti atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teises į ginčo pastato registraciją VĮ Registrų centre, padarė išvadą, kad šis patikslinto ieškinio reikalavimas negali būti laikomas savarankišku materialiniu reikalavimu, nes nesukels jokių materialinių teisinių padarinių, todėl patikslintą ieškinį, kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų pareikšti reikalavimai (pirkimo-pardavimo, hipotekos sandorių pripažinimas negaliojančiais) yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo dėl 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4.-1119 neteisėtumo, todėl dėl šių reikalavimų pagrįstumo būtų sprendžiama tik išsprendus statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto teisėtumo klausimą, o šiuo atveju nustačius, jog pagrindinis ieškovų reikalavimas, praleidus procesinį terminą kreiptis į teismą, negalėjo būti priimtas nagrinėti, jų nagrinėti taip pat nėra pagrindo, todėl civilinės bylos dalį pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį atsakovams priimti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį, nes priešingai nei nurodė teismas, patenkinus ieškovų pareikštą reikalavimą panaikinti teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre, atsiras teisinės pasekmės, t. y. atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudaryti ginčo sandoriai bus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

15.2. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 29, 30 straipsniais, nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovų ieškinį. Teismas objektyviai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, kurios patvirtina, kad atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ginčo pastato nestatė pastato, tačiau pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą, todėl šiuo konkrečiu atveju, yra pagrindas nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir netaikyti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų naikinamojo termino ginčyti individualaus pobūdžio administracinį aktą, nes tokiu būdu būtų įteisinama situacija, kai ginami nesąžiningai ir neteisėtai nuosavybės teisę į pastatą įgijusio asmens interesai.

15.3. Priešingai nei nusprendė teismas, ieškovų ieškinio reikalavimai dėl pirkimo-pardavimo, hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais yra savarankiški reikalavimai, nes nustatinėjamos kitos aplinkybės, nesusijusios su reikalavimu panaikinti aktą. Teismui nustačius, kad atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nuosavybės teisių į ginčo pastatą neįgijo, būtų pagrindas pripažinti atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir kitų atsakovų sudarytus ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais.

Atsiliepimas

2. Atsakovai A. S. ir A. G.-S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovų pareikštus reikalavimus, nes ieškovai, ginčydami aktą, praleido procesinius teisės kreiptis į teismą terminus (tiek vieno mėnesio, tiek naikinamąjį dešimties metų terminą). Vien aplinkybė, kad pati atsakinga institucija padarė ištaisymą tame pačiame akte, nereiškia, jog aktas nebuvo išduotas, ar nebuvo atlikti ieškovų kvestionuojami veiksmai aktą pataisant, o aktui ar jį išdavusios ir pataisymą atlikusios institucijos veiksmams ginčyti nėra taikomas įstatyme nustatytas teisės kreiptis į teismą naikinamasis terminas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

16.2. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes ieškovai, siekdami ginčyti teritorinio registratoriaus veiksmus, nesinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 30 straipsnio 1 dalis).

16.3. Teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė atsisakyti priimti ieškovų patikslintą ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes patikslintas reikalavimas nesukurs materialiųjų padarinių.

3. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Nors apeliantai atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė naikinamąjį terminą ginčyti akto teisėtumą, tačiau atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti įstatymo leidėjo nustatyto naikinamojo termino teismine tvarka ginčyti administracinius aktus.

17.2. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai dėl ginčijamo akto neteisėtumo neįrodo, kad minėti pagrindai egzistuoja, tik tvirtinama, jog akte statytoju nepagrįstai nurodyta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, nes Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-1119 buvo išduotas ne atsakovei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, o statytojui V. S.. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą dėl statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktų išdavimo, darytina išvada, kad ieškovai atskirajame skunde neįrodo, jog komisijai ir / ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui ginčijamo akto išdavimo metu buvo pateikti dokumentai, įrodantys statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių ginčijamas aktas, kuriame ištaisytas statytojas, turėtų būti pripažintas neteisėtu, todėl aktas laikytinas teisėtu ir atitinkančiu jo sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

4. Atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį. Ieškovų patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas panaikinti teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre iš esmės nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, registracijos fakto panaikinimas yra tik priimto teismo procesinio sprendimo, kuriuo panaikinami dokumentai / sandoriai, buvę pagrindu įregistruoti daiktines teises, pasekmė.

18.2. Teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė nutraukti bylą pagal ieškovų pareikštus reikalavimus dėl akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes ieškinys buvo pateiktas praleidus tiek ABTĮ 29 straipsnyje, tiek 30 straipsnyje numatytus terminus, o praleistas naikinamasis terminas negali būti atnaujinamas.

5. Atsakovai M. Š. ir V. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1. Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį, nes patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas ieškovams nesukels materialiųjų teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

19.2. Ieškovai kartu su ieškiniu neteikė prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis, CPK 78 straipsnio 2-5 dalys), nors šiuo konkrečiu atveju praleistas terminas negalėtų būti atnaujinamas, nes ieškovai praleido ne tik vieno mėnesio procesinį teisės kreiptis į teismą terminą (ABTĮ 29 straipsnis), bet ir dešimties metų naikinamąjį terminą, kuris pagal įstatymą negali būti atnaujinamas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimas

6. Atsakovas K. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1. Ieškovai ginčydami aktą teismine tvarka praleido tiek vieno mėnesio procesinį terminą kreiptis į teismą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), tiek dešimties metų naikinamąjį terminą, kuris pagal įstatymą negali būti atnaujinamas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).

20.2. Teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra išvestiniai reikalavimai, kurių pagrindu nurodomas pagrindiniu reikalavimu ginčijamo akto neteisėtumas, dėl to būtų sprendžiami tik išsprendus akto teisėtumo klausimą, o šiuo atveju nusprendus, kad pagrindinis ieškovų reikalavimas, praleidus procesinį terminą kreiptis į teismą, negalėjo būti priimtas nagrinėti, reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėti taip pat nėra pagrindo.

20.3. Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovų patikslintą ieškinį. Jeigu teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą iš esmės nuspręstų, kad ieškovų reikalavimas dėl akto panaikinimo yra tenkintinas, ieškovų siekiamos pasekmės būtų pasiektos – tokio teismo sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėtų panaikinti atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vardu atliktą pastato registraciją, kurios pagrindas buvo aktas.

7. Atsakovė A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Atskirajame skunde nėra paneigta, kad patikslinto ieškinio reikalavimo tenkinimas sukurtų tokias pačias pasekmes kaip ir pradinio ieškinio reikalavimų tenkinimas, todėl teismo išvada, jog patikslintas reikalavimas negali būti laikomas savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu, yra laikytina pagrįsta. Taip pat ieškovai, ginčydami aktą, nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, skundą paduodami Centriniam registratoriui, todėl patikslintą ieškinį buvo pagrįstai atsisakyta priimti (ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis).

21.2. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovų pareikštam ieškinio reikalavimui dėl akto panaikinimo nėra taikytini ABTĮ numatyti terminai, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovai praleido procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, nes per nustatytus terminus į teismą su ieškiniu (skundu) nesikreipė. Be to, ieškovai, teikdami ieškinį, neprašė atnaujinti praleisto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis, 103 straipsnio 8 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. liepos 19 d. gautas atsakovo K. G. prašymas skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos sumos priteisiant atsakovui K. G.. Nurodo, kad piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis ieškovai nesąžiningai pateikė nepagrįstą ieškinį, taip pat ir atskirąjį skundą dėl 2022 m. birželio 10 d. nutarties, tačiau tuo pačiu metu inicijuodami derybas dėl statinio įsigijimo iš atsakovo K. G. už trečiojo asmens pasiūlytą kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškovų patikslintą ieškinį, taip pat nutarties dalies, kuria nutraukta civilinės bylos dalis pagal ieškovų ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laikosi nuostatos, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

11. Atsakovas K. G. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) ieškovų atstovo advokato A. S. 2022 m. birželio 20 d. pasiūlymą atsakovui K. G. dėl taikaus ginčo sprendimo; 2) atsakovo K. G. 2022 m. birželio 22 d. atsakymą į 2022 m. birželio 20 d. pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo; 3) ieškovų atstovo advokato A. S. 2022 m. birželio 27 d. pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo. Atsakovas K. G. taip pat kartu su prašymu skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) atsakovo K. G. 2022 m. vasario 11 d. prašymą ieškovų atstovui advokatui A. S. dėl informacijos pateikimo ir perdavimo klientams; 2) atsakovo K. G. 2022 m. birželio 2 d. pranešimus ieškovams dėl inicijuotos teisminės bylos ir teisinių pasekmių; 3) atsakovo K. G. 2022 m. birželio 14 d. papildomą pranešimą ieškovų atstovui advokatui A. S. dėl inicijuotos teisminės bylos ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisinių pasekmių ir rizikų. Šiais dokumentais atsakovas K. G. grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prašymo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis motyvus, susijusius su ieškovų veiksmais pareiškus ieškinį atsakovams.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad atsakovas K. G. neįrodė tokių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat neprašo šių įrodymų priimti, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį

13. Apeliantai patikslintame ieškinyje suformulavo nauja reikalavimą – panaikinti atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teisių į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registraciją VĮ Registrų centre. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantų patikslinto ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teises į ginčo pastato registraciją VĮ Registrų centre, negali būti laikomas savarankišku materialiuoju reikalavimu, nes nesukels jokių materialinių teisinių padarinių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliantai su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad priešingai nei nurodė teismas, patenkinus apeliantų pareikštą reikalavimą panaikinti teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre, atsiras teisinės pasekmės, t. y. atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudaryti ginčo sandoriai bus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais neturi pagrindo sutikti.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Taigi, darytina išvada, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (liet. be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.

15. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal NTRĮ 22 straipsnio 2 punktą teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis yra daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai pažymėjo, kad patikslinto ieškinio suformuluoto papildomo reikalavimo tenkinimas savaime nesukels apeliantams jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Pastebėtina, kad apeliantai tokiu patikslinto ieškinio reikalavimu siekia atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nuosavybės teisės į ginčo pastatą panaikinimo, tačiau tokias pat teisines pasekmes sukeltų ir apeliantų pareikšto ieškinio patenkinimas. Atsižvelgiant į nutarties 28 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl civilinės bylos dalies pagal apeliantų ieškinį nutraukimo

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų pareikšti reikalavimai (pirkimo-pardavimo, hipotekos sandorių pripažinimas negaliojančiais) yra išvestiniai ir pagrindinio reikalavimo dėl 2006 m. gegužės 25 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4.-1119 neteisėtumo, todėl dėl šių reikalavimų pagrįstumo būtų sprendžiama tik išsprendus statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto teisėtumo klausimą. Teismas nustatė, kad apeliantai praleido procesinį terminą ginčyti aktą, todėl padarė išvadą, jog pagrindinis ieškinio reikalavimas, praleidus procesinį terminą kreiptis į teismą, negalėjo būti priimtas nagrinėti (CPK 293 straipsnio 1 punktas), atitinkamai ir išvestiniai reikalavimai.

18. Apeliantai su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, kurios patvirtina, jog atsakovė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ginčo pastato nestatė, tačiau pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti nuosavybės teises į ginčo pastatą. Apeliantų vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, yra pagrindas nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir netaikyti ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų naikinamojo termino ginčyti individualaus pobūdžio administracinį aktą, nes tokiu būdu būtų įteisinta situacija, kai ginami nesąžiningai ir neteisėtai įsigijusio nuosavybės teisę asmens interesai. Atsakovai atsiliepimuose nurodo, kad apeliantai ginčydami aktą teismine tvarka praleido tiek vieno mėnesio procesinį terminą kreiptis į teismą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), tiek dešimties metų naikinamąjį terminą, kuris pagal įstatymą negali būti atnaujinamas (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje proceso stadijoje nutraukė civilinės bylos dalį pagal apeliantų ieškinį.

19. CK 1.117 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti.

20. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturėjo teisinio pagrindo nutraukti civilinės bylos dalį pagal apeliantų ieškinį atsakovams. Pažymėtina, kad jeigu teismas vertino, kad apeliantų ieškinys negalėjo būti priimtas, nes apeliantai praleido procesinį terminą kreiptis į teismą dėl akto panaikinimo, tokiu atveju teismas turėjo ne atsisakyti jį priimti, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tuo atveju, jei teismas laikė, kad apeliantų ieškinys toje dalyje, kurioje jis atsisakytas priimti, nėra nagrinėtinas teisme ar apeliantai nesilaikė konkrečiai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimų tvarkos, teismas nutartyje privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą apeliantai turėtų kreiptis.

23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra akivaizdi procesinio termino praleidimo aplinkybė, kuri nulems nagrinėjamos civilinės bylos baigtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas ieškinio senaties termino praleidimo faktas, turėtų būti vertinama, kas konkrečioje byloje yra svarbiau: ar keliamų reikalavimų patenkinimas ar civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

24. Neabejotina, kad atsakyti į klausimą dėl ieškinio padavimo (ar procesinių veiksmų atlikimo) procesinio termino praleidimo ar nepraleidimo fakto, o jeigu procesinis terminas praleistas – dėl atitinkamų teisinių pasekmių taikymo, teismas galės tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kita vertus, net ir praleistas ieškinio senaties ar procesinis terminai gali būti atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės bus galima išspręsti klausimus dėl akto pripažinimo neteisėtu, pirkimo-pardavimo ir hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat vertinti, ar šiuo konkrečiu atveju apeliantai praleido procesinį terminą ginčyti aktą.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas K. G. prašo skirti apeliantams baudą, 50 procentų paskirtos baudos priteisiant atsakovui K. G., už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis ieškovai nesąžiningai pateikė nepagrįstą ieškinį, taip pat ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties, tačiau tuo pačiu metu inicijavo derybas dėl pastato įsigijimo iš atsakovo K. G. už trečiojo asmens pasiūlytą kainą.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo K. G. nurodomi apeliantų veiksmai (pareiškiant ieškinį atsakovams dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais) nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Viena aplinkybė, kad apeliantų atstovas siekė kilusį ginčą išspręsti taikiai, nepatvirtina, jog apeliantai procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo K. G. prašymas dėl baudos skyrimo ieškovams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantų patikslintą ieškinį, tačiau nepagrįstai nutraukė civilinės bylos dalį pagal apeliantų ieškinį, todėl apeliantų atskirasis skundas iš dalies tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria civilinės bylos dalis pagal apeliantų ieškinį nutraukta, naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria civilinės bylos dalis pagal apeliantų ieškinį nutraukta, panaikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepaskirstomos (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalį, kuria ieškovų L. L. G., L. D., P. V., R. A., D. D., V. M., G. N. ieškinys atsakovams Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai, A. S., A. G.-S., M. Š., V. Š., K. G., A. Š. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, panaikinti ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė