Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. TA-823-261/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-26Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
TA-823-261/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01286-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
T. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. TA-823-261/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01286-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 17 nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad natūralus apšvietimas buvo per silpnas, kaupėsi drėgmė, trūko vėdinimo (taip pat ir dušo patalpose). Paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo stogelio pasislėpti nuo kritulių, todėl pradėjus lyti tekdavo nutraukti pasivaikščiojimą, taip pat trūko suoliukų. Maistas tiekiamas nekokybiškas, atšalęs. Tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Nurodė, kad kamerose įrengtas tiek dieninis, tiek naktinis dirbtinis apšvietimas, taip pat tinkamo dydžio langai. Vėdinimas užtikrinamas per įrengtą ištraukiamąją ventiliaciją. Visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, jokių higienos normos pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Esant poreikiui, patalpos yra remontuojamos ir tvarkomos. Maitinimas tiekiamas pagal nustatytus reikalavimus. Suolelių įrengimas pasivaikščiojimo kiemuose neprivalomas. Tiek dušo, tiek persirengimo patalpose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija.

5. Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto ir neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl skundas turi būti atmestas.

II.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. Marijampolės PN buvo kalinamas kameroje Nr. 17. Pareiškėjas teigė, kad šioje kameroje buvo drėgna, trūko šviesos, vėdinimo.

9. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą duomenis, jog visose gyvenamosiose patalpose (taip pat ir dušinėje) yra įrengta oro šalinimo sistema. Iš pateiktų kameros Nr. 17 fotonuotraukų teismas nustatė, kad joje įrengtas atidaromas langas, todėl patalpą vėdinti buvo galima ir natūraliu būdu. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pataisos namai pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus, todėl skundo dalį dėl netinkamo vėdinimo atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo nusiskundimus dėl drėgmės kameroje, taip pat nėra duomenų, kad kameros apšvietimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, teismas apibendrino, kad būtent Marijampolės PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą. Marijampolės PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos įvertintos pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų drėgmė ir apšvietimas, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimų.

11. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Taisyklės) (redakcija nuo 2018 m. liepos 10 d.), reglamentuojančių ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose, 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių (19 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore (20 p.). Teismas nurodė, kad nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nenumatytas suolelių įrengimo reikalavimas pataisos namų pasivaikščiojimo kiemuose, todėl šį pareiškėjo argumentą atmetė.

12. Tačiau, kaip nurodė teismas, stogelių, skirtų pasislėpti nuo kritulių, įrengimas yra imperatyviai numatytas Taisyklių 19 punkte. Atsakovo atstovas argumentų apie šią aplinkybę nepateikė, o iš byloje esančių fotonuotraukų teismas nustatė, kad pareiškėjo pasivaikščiojimo kiemeliuose stogeliai nėra įrengti, kas neatitinka Taisyklių 19 punkto nuostatų. Teismas sutiko, kad dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, negalėdamas pasivaikščiojimo metu pasislėpti nuo kritulių.

13. Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad maistas pataisos namuose tiekiamas atšalęs, nekokybiškas, tačiau šie teiginiai, teismo vertinimu, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, pareiškėjas juos dėstė deklaratyviai, išsamiau jų nepaaiškino, nenurodė, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis jam buvo patiektas netinkamas maistas, nepaaiškino, kaip ir kuo remiantis pats nustatė tiekto maisto temperatūrą (teigė, kad maistas nesiekė 68 laipsnių). Teismas nurodė ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs pretenzijas pataisos namų administracijai dėl prasto maitinimo. Taigi, teismas apibendrino, kad pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

14. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog kameroje Nr. 17 buvo netinkamas apšvietimas, kaupėsi drėgmė, o pasivaikščiojimo kiemuose nebuvo stogelių, yra pagrįsti.

15. Teismas, atsižvelgęs į šios individualios bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III.

16. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo peržiūrėti bylą ir už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. priteisti iš atsakovo atstovo 3400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 17, kurioje nebuvo užtikrintos higienos normos. Pareiškėjas kreipėsi į visuomenės sveikatos centrą, gavo atsakymą, kad atvyks padaryti patikrinimą, tačiau neatvyko. Dėl netinkamų sąlygų (drėgmės, trūkstamo natūralaus apšvietimo), kameroje Nr. 17 pareiškėjui sutriko miegas, dingo apetitas, todėl neteko svorio, teko kreiptis pas psichiatrą su prašymu, kad išrašytų vaistų.

18. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų, todėl tekdavo apie 1 val. stovėti, be to, nėra stogo, kuris apsaugotų nuo lietaus. Teigia, kad atsakovo atstovas nurodė, jog kameroje Nr. 17 yra atidaromas langas, todėl kamerą galima vėdinti, tačiau nepateikė fotonuotraukų, jog už lango stovi mūrinė siena, per kurią neįeina tiek grynas oras, tiek natūralus apšvietimas.

19. Atsakovo atstovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo kalinimo Marijampolės PN sąlygų laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 14 d.

21. Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo peržiūrėti bylą ir už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. gegužės 14 d. priteisti iš atsakovo atstovo 3400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).

23. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai, kad kameroje Nr. 17 buvo netinkamas apšvietimas, kaupėsi drėgmė, o pasivaikščiojimo kiemuose nebuvo stogelių, yra pagrįsti. Tačiau teismas, įvertinęs individualias bylos aplinkybes, priėjo prie išvados, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų, todėl jam tekdavo apie 1 val. stovėti. Teisėjų kolegija šiuo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir akcentuoja, kad Taisyklės nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Taisyklių 18-21 punktuose išdėstyti reikalavimai, keliami pasivaikščiojimų kiemeliams, bei nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengiamas atviras stogas, uždengtas metaliniu tinklu, stogeliai nuo kritulių, pasivaikščiojimų kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra reglamentuotas privalomas suoliukų įrengimas, taip pat vienam asmeniui tenkanti pasivaikščiojimo kiemo ploto norma.

25. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad byloje pateiktas uždarosios akcinės bendrovės ,,Specialus projektas“ parengtas techninis projektas ,,Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“ patvirtina, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta tinkama oro tiekimo ir šalinimo sistema. Be to, tinkamas vėdinimas yra užtikrinamas ir per atveriamus langus (Higienos normos 134:2015 17 p.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus dėl netinkamo kameros Nr. 17 vėdinimo laiko nepagrįstais.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

27. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusSkirgailė Žalimienė