Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Artūro Šumsko, Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. S. ir jos gynėjo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Z. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 2 d., pritaikius LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, jai paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. S. nuteista už tai, kad ji 2012 m. gruodžio 24 d., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, įgijo ir laikė didelį narkotinės medžiagos heroino kiekį: vakare netoli namo Nr. 30, esančio Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, ji rado maišelį su milteliais, kuriuose buvo 3,541 g heroino. Šį radinį ji nusinešė į minėtą namą, išfasavo jį į folijos lankstinukus, paslėpė šiuos lankstinukus krosnies pakuroje, kur laikė juos iki 2012 m. gruodžio 25 d., kol 18.45 val. jie policijos pareigūnų buvo rasti ir paimti kratos metu.

Nurodo, kad priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino abejonių dėl Z. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nenustatė priežastinio ryšio tarp byloje surinktų daiktinių įrodymų ir kaltinamosios. Apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl neteisėtas ir naikintinas.

Teismas netinkamai taikė BPK 20 str. nuostatas, kadangi apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik kaltinamosios ir suinteresuotų policijos pareigūnų parodymais, teismui pripažįstant juos pakankamais nuteistosios kaltei pagrįsti, neįvertinus daiktinių įrodymų, turinčių svarbiausią įrodomąją galią.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino abejonių dėl Z. S. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nenustatė priežastinio ryšio tarp byloje surinktų daiktinių įrodymų ir kaltinamosios, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, todėl neteisėtas ir naikintinas. N. Z. S. skundu ginčijamą kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 2 d., patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal minėtą nuostatą, teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Skunde nurodoma, kad apkaltinamojo teismo nuosprendžio motyvai grindžiami iš esmės tik pareigūnų parodymais bei Z. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, visų šių parodymų patikimumo nepatikrinus susiejant su byloje esančiais daiktiniais įrodymais. Tuo tarpu, kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, tarp jų ne tik policijos pareigūnų parodymus bei Z. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ir kratos, apžiūros protokolus, specialisto išvadą bei kitų liudytojų parodymus, atsižvelgiant į tai, kad liudytojų L. S. bei S. S. parodymai, kaip ir Z. S., nebuvo nuoseklūs. P. Z. S. apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino pilnai (t. 1, b.l. 78). Parodė, kad rado celofaninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, suprato, kad tai narkotinė medžiaga – heroinas. Nunešė jį pas save namo, nusprendė jį pardavinėti. Namuose turėjo folijos ritinėlį, juvelyrines svarstykles. Ji iš folijos nuplėšė rankomis mažus gabaliukus, į kuriuos su metaliniu arbatiniu šaukšteliu ir su plataus peilio nulaužta geležte įsidėjo po truputį heroino į kiekvieną lankstinuką ir sulankstė. Pagamintus lankstinukus įsidėjo į savo plastikinį buteliuką nuo kažkokių vaistų. Po to pasvėrė likusį miltelių kiekį, liko apie 5 gramai, maišelį su milteliais paslėpė krosnyje. Vakare prie jos namo atėjo nepažįstamas vaikinas narkomanas, kuris pasibeldė į langą ir paprašė parduoti jam narkotikų, jam pardavė pro virtuvės lango skylę du lankstinukus su heroinu už 40 litų (trys banknotai po 10 Lt ir metalinės monetos). Buteliuke liko dar daug lankstinukų, kiek tiksliai nežino. Buteliuką ir gautus pinigus padėjo kambaryje ant lovos. Tuomet atvyko policija ir rado buteliuką su lankstinukais su heroinu. Pardavinėti narkotikus norėjo, nes jai buvo reikalingi pinigai (t. 1, b.l. 79). Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 80). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją Z. S. davė tuos pačius parodymus bei papildomai paaiškino, kad dalindama heroiną į čekius svarstyklėmis nesinaudojo, prieš padalindamas miltelius, visos masės nesvėrė, pasvėrė tik likusį kiekį, ten buvo 5 gramai. Iš pradžių maišelis su 5 gramais buvo ant sofos šalia buteliuko, bet kai pasibeldė pareigūnai, išmetė jį į pečių, o buteliukas ten ir liko. Vienas čekis, kiek jai yra žinoma, kainuoja 20 litų. Vaikinui čekius pardavė tą pačią dieną, kai narkotikus išdalino į čekius (t. 1, b.l. 84). Teisiamajame posėdyje apklaustas pareigūnas T. A. parodė, kad pro langą ant lovos pamatė folijos lankstinukus, nes buvo paliktas tarpas tarp užuolaidų. Pasibeldė, prisistatė, jis stovėjo prie lango ir matė, kaip kas buvo daroma prieš atidarant duris. Kaltinamoji atidarė duris, jie užėjo į namą, iš karto priėjo prie lovos, pasikvietė kaltinamąją, atitraukė užklotą ir paklausė kaltinamosios kas tai, ten buvo folijos lankstinukai. Suprato, kad tai narkotinė medžiaga, kuri galimai buvo platinama pro virtuvės langą. Kaltinamoji to fakto neneigė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaltinamosios namuose buvo atlikta krata, kurios metu kolega P. B. krosnyje rado foliją su galimai narkotinėmis medžiagomis, taip pat buvo rastos svarstyklės, šaukštelis, kortelė. Kaltinamoji prisipažino iš karto, kaltės neneigė. Kratos metu taip pat buvo rasti pinigai. Kaltinamoji pasakė, kad prieš pat jiems ateinant ji pardavė du lankstinukus (t. 2, b.l. 48). Apklaustas liudytoju teisiamajame posėdyje pareigūnas P. B. davė analogiškus parodymus, kaip ir T. A. bei papildomai paaiškino, kad atlikdamas kratą krosnyje rado susuktas į foliją narkotines medžiagas, paklausus kaltinamosios kas tai, ji pasakė, kad priklauso jai. Ant lovos lankstinukai buvo uždengti antklode, ką spėjo, matomai, įmėtė į pečių (t. 2, b.l. 48). Policijos pareigūnų parodymai duoti teisiamajame posėdyje nesiskyrė nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 19-20, 21-22) bei nuo T. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų įvykio aplinkybių (t. 1, b.l. 4, 6). Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad krata buvo atlikta Z. S. pareiškus, jog jos name yra narkotinių medžiagų. Kratos metu rasta ir paimta – polietileninis paketas su gelsvai rusva biria medžiaga, galimai narkotinė – heroinas, rastas kambaryje pečiuje, plastikinė kortelė su likučiais nuo narkotinių medžiagų, šaukštelis su likučiais, elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų likučiais, peilis dalinti – karpyti foliją, folijos rulonas, 3 vnt. po 10 Lt banknotais, 3 vnt. po 2 Lt monetomis, 3 vnt. po 1 Lt monetomis, 1 Lt centais – 5 vnt. po 20 ct (iš viso 40 Lt) (t. 1, b.l. 8). Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kratos protokole nurodytas aplinkybes (t. 1, b.l. 10-12, 63-64). Specialisto išvadoje nurodyta, kad rudos spalvos miltelių iš 45 vnt. folijos lankstinukų iš mėlynos spalvos plastikinio buteliuko, 2012 m. gruodžio 25 d. rastų pas Z. S., name Nr. 30, esančiame Dariaus ir Girėno g. (duomenys pakeisti), Vilniuje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 1,653 g. Rudos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2012 m. gruodžio 25 d. rastų pas Z. S., name Nr. 30, esančiame Dariaus ir Girėno g.(duomenys pakeisti), Vilniuje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 1,888 g. Ant elektroninių svarstyklių, šaukštelio, plastikinės kortelės bei peilio geležtės, 2012 m. gruodžio 25 d. rastų pas Z. S., name Nr. 30, esančiame Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, paviršių yra narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 1, b.l. 57).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog pakeisti Z. S. ir po to S. S. duoti parodymai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir vertintini kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Antai, pareigūnų T. A. ir P. B., kurie, įvykio vietoje ir sulaikė Z. S., parodymai apie visas įvykio aplinkybes nuo pat pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo nuoseklūs, identiški, vieni kitiems neprieštaravo ir net sutapo su pačios Z. S. pirminiais bei ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais bei juos papildė. Tuo tarpu vėliau, t.y. 2013 m. lapkričio 19 d. Z. S. savo parodymus pakeitė. Vėlesni jos parodymai apie tai, kad narkotinės medžiagos, rastos jos namuose, priklauso S. S., jau sutapo su S. S. parodymais, kuris buvo apklaustas tik 2013 m. lapkričio 21 d. Z. S. iš pradžių savo kaltę pripažino (t. 1, b.l. 78-80), apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat savo kaltę pripažino visiškai (t. 1, b.l. 83-86), vėliau, apklausta ikiteisminio tyrimo metu Z. S. savo kaltę kategoriškai neigė (t. 1, b.l. 91-92, 96-97), 2014 m. gegužės 19 d. vykusiame teisiamajame posėdyje taip pat kaltės nepripažino, nurodė, kad pareigūnai ją gąsdino, jei ji nepasakys tiesos ji bus uždaryta trims mėnesiams, ji neprisipažino, todėl ją laikė izoliatoriuje, kai pasėdėjo izoliatoriuje, išsigando, todėl ką pareigūnai jai liepė sakyti, tą ji ir sakė (t. 2, b.l. 46). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Z. S. savo kaltę pripažino iš karto, kai į jos namus užėję pareigūnai pamatė pinigus bei rado narkotinių medžiagų ir paklausė kam tai priklauso (t. 1, b.l. 4). Be to, pareigūnams paklausus ar ji namuose turi dar narkotinių medžiagų, ji atsakė, kad turi ir pati parodė krosnyje paslėptą folijos gabalą (t. 1, b.l. 6). Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją Z. S. parodė, kad buteliuką su čekiais padėjo ant sofos, iš pradžių maišelis su 5 gramais buvo ant sofos šalia buteliuko, bet kai pasibeldė pareigūnai, išmetė jį į pečių, o buteliukas ten ir liko (t. 1, b.l. 84). Tuo tarpu 2013 m. lapkričio 19 d. apklausta kaip įtariamoji Z. S. parodė, kad kažkas yra krosnyje ji nežinojo, anksčiau davė kitus parodymus, nes bijojo, kad ją suims (t. 1, b.l. 92). Pažymėtina ir tai, kad Z. S., duodama pirminius parodymus apie įvykio aplinkybes apie S. S. buvimą bei lankymąsi jos namuose net neužsiminė. Priešingai apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad namuose buvo su seserimi L. S., kai čekius pardavė, Lauros namuose nebuvo, kai narkotikus dėjo į lankstinukus, namuose buvo viena (t. 1, b.l. 84). Tuo tarpu, pakeitusi savo parodymus, Z. S. teigė, kad narkotines medžiagas, kurios buvo rastos jos namuose, paliko būtent S. S., kuris tą dieną buvo pas ją užėjęs (t. 1, b.l. 92). P. S. S.2013 m. lapkričio 21 d., apklaustas įtariamuoju parodė, kad Z. S. name rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, jas jam davė iš matymo pažįstamas čigonas, kurio duomenų jis nežino, jam už tai nieko nemokėjo, jis jam davė narkotikus, nes žinojo, kad jis yra narkomanas ir jam buvo labai bloga (t. 1, b.l. 137) (nors kaip S. S. pats nurodė apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, narkotikus vartoti žadėjo atnešęs malkų (t. 1, b.l. 142)). Pasakė, kad buteliuke yra 44 lankstinukai, taip pat davė apie 4,5 g heroino maišelyje, suvyniotą į foliją. Su narkotikais jis nuėjo pas Z. S.. Z. S. nematant jis krosnyje paslėpė maišelį su heroinu, užėjęs į kambarį, jame paliko plastikinį indelį su lankstinukais ant lovos. Jų ištraukęs iš buteliuko nebuvo ir rankomis nelietė. Šalia buteliuko ant lovos padėjo savo pinigus – iš viso apie 40 litų (t. 1, b.l. 137). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b.l. 142-143). Tuo tarpu pareigūnai parodė, kad folijos lankstinukus ant lovos pamatė pro langą, užėję į namą, atitraukė užklotą buvusį ant lovos, ten buvo folijos lankstinukai, t.y. priešingai, nei nurodė S. S. folijos lankstinukai buvo ant lovos, o ne sudėti buteliuke, ką patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kurios buvo daromos iš karto įvykio vietoje. Šių faktinių aplinkybių Z. S. pirminės apklausos metu bei apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neginčijo, pati teigė, kad folijos lankstinukai buvo padėti ant lovos, pareigūnai narkotikus pamatė, nes buvo matyti (t.1, b.l. 84). Tuo tarpu S. S. tvirtino, kad buteliukas buvo apvyniotas, nesimatė kas viduje (t. 1, b.l. 142). Liudytoja apklausta L. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat apie S. S. apsilankymą įvykio dieną Z. S. namuose neužsiminė (t. 1, b.l. 23), tuo tarpu teisiamajame posėdyje, kaip ir Z. S. parodė, kad tą dieną S. S. buvo Z. S. namuose (t. 2, b.l. 47).

V. Z. S. bei S. S. parodymai, kurie ne tik, kad nesutampa su Z. S. duotais pirminiais parodymais, bet ir su pareigūnų parodymais bei neatitinka bylos medžiagą, skyrėsi ne tik dėl paties įvykio aplinkybių, bet ir dėl jų tarpusavio santykių. Z. S. 2013 m. lapkričio 19 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad davė kitus parodymus, nes bijojo savo dėdės keršto, tačiau tos pačios apklausos metu parodė, kad dėdė dažnai jai padeda daryti buitinius darbus (t. 1, b.l. 92). Teisiamajame posėdyje Z. S. parodė, kad dėdė S. S. visada padėdavo jai tai malkas, tai vandenį atnešdavo (t. 2, b.l. 46). P. S. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad pas seserį ateidavo padėti buityje, santykiai su dukterėčia buvo geri, jis jai nekerštavo, pykčio nelaikė. Atėjo prisipažinti beveik po metų, nes bijojo, tačiau nenori, kad nekaltas žmogus būtų nuteistas (t. 1, b.l. 143). Tai, kad S. S. padėdavo buityje teisiamajame posėdyje patvirtino ir L. S. ir O. S. (t. 2, b.l. 47, 49).

Skunde nurodoma, kad teismas turėjo iškviesti į teismo posėdį ir apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, atlikusius pirminę Z. S. apklausą jos sulaikymo metu, kai ji buvo apklausiama nedalyvaujant gynėjui. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos Z. S. viso ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama dalyvaujant gynėjui (t. 1, b.l. 78-80, 83-86, 91-92, 96-97). Jos teisės į gynybą pažeistos nebuvo. N. Z. S., nei jos gynėjai, nei apklausų metų, nei po jų jokių pretenzijų nereiškė, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų atžvilgiu jokių skundų, dėl jų netinkamų pareigų vykdymo neteikė. Atsižvelgiant į tai, pagrindo papildomai juos apklausti teisiamajame posėdyje nebuvo, juolab, kad jie, su Z. S. bendravo tik po to, kai ji buvo pristatyta į komisariatą, jokios įvykio aplinkybės iki ją pristatant į komisariatą apklausai, jiems nebuvo žinomos, priešingai nei pareigūnams T. A. ir P. B., kurie ir buvo apklausti teisme.

Tai, kad su Z. S. nuo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją iki apklausos 2013 m. lapkričio 19 d., nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, nėra pagrindas nesiremti jos parodymais, kuriuos ji davė apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos, juolab, kai tie parodymai yra išsamūs, sutampa su jos pirminiais parodymais apie įvykio aplinkybes ir atitinka bylos medžiagą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali turėti įrodomosios reikšmės kaip ir tokių asmenų parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kuriais teismas gali grįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010).

Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu prokurorės 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo nutrauktas (t. 1, b.l. 189-191), nelaikytina pakankama priimti išteisinamąjį nuosprendį ir Z. S. atžvilgiu, juolab, kaip matyti minėtame prokurorės nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas S. S. atžvilgiu buvo nutrauktas nesant jokių objektyvių duomenų kaltinimui pagal LR BK 260 str. 2 d. pagrįsti, jo parodymai yra nelogiški ir nepatvirtinti kitais objektyviais ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis, todėl vertinami kaip būdas padėti giminaitei.

Nagrinėjamu atveju, tai, ar S. S. buvo Z. S. name įvykio dieną, Z. S. veiksmus kvalifikuojant pagal LR BK 260 str. 2 d. jokios reikšmės neturi. Tai, kad byloje surinkti daiktiniai įrodymai buvo rasti name, kuriame, pasak Z. S., bei liudytojų L. S. ir S. S., jis dažnai lankydavosi, nesudaro pagrindo išvadai, kad rasti daiktai priklauso būtent S. S., juolab, kad Z. S. pati ne kartą parodė, jog rado celofaninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, suprato, kad tai narkotinė medžiaga – heroinas. Namuose turėjo folijos ritinėlį, juvelyrines svarstykles. Iš folijos nuplėšė rankomis mažus gabaliukus, į kuriuos su metaliniu arbatiniu šaukšteliu ir su plataus peilio nulaužta geležte įsidėjo po truputį heroino į kiekvieną lankstinuką ir sulankstė. Pagamintus lankstinukus įsidėjo į plastikinį buteliuką. Pasvėrė likusį miltelių kiekį, liko apie 5 gramai, maišelį su milteliais paslėpė į pečių (t. 1, b.l. 79). Kratos protokole užfiksuota, kad buvo rasta plastikinė kortelė su likučiais nuo narkotinių medžiagų, šaukštelis su likučiais, elektroninės svarstyklės su narkotinių medžiagų likučiais (t. 1, b.l. 8), kas atitinka būtent Z. S. parodymus. Tuo tarpu S. S. nei apie svarstykles, nei apie peilio geležtę, nei apie šaukštelį, išskyrus pinigus, folijoje įvyniotas narkotines medžiagas ir buteliuką, duodamas parodymus net neužsiminė. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu ekspertų išvadomis ir nenustatytas nusikaltimo įrankių ryšys su Z. S., tačiau atsižvelgiant į kratos protokole užfiksuotus kratos metu rastus daiktus, įvertinus byloje neginčytinai nustatytas aplinkybes, kad dalis daiktų įvykio dieną buvo rasta ant stalo, kita dalis ant lovos bei pečiuje, taip pat įvertinus ir tai, kad tuo metu name gyveno Z. S., apylinkės teismo išvada, kad daiktai priklauso būtent jai, pagrįsta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios Z. S. ir jos gynėjo advokato Vilhelmo Keliuočio apeliacinį skundą atmesti.