Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1936-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-08
Bylos Nr.
2S-1936-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
Skolininkas
K. V.
Kreditorius
AB „Swedbank“
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1936-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkai K. V. ir A. V. užtikrindami iki 2031-11-20 suteikto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. 01120060028115, 2006-11-30 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, su vėlesniais pakeitimais, įkeitė kreditoriui AB bankui „Hansabankui“ (pavadinimas pakeistas į „Swedbank“, AB) skolininkams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 2A, su pagalbine patalpa, pažymėta P-3, su ¼ dalimi koridoriaus, pažymėto P-1, su ¼ dalimi katilinės, pažymėtos P-5 (baigtumas 74%), esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-04 nutartimi Nr. 29/2011 minėtas įkeistas daiktas buvo areštuotas. Nutartis įsiteisėjo 2011-05-19 (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-986-178/2011). Skolininkai buvo įspėti, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos nebus grąžinta skola kreditoriui, tai įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Šalies argumentai

Kreditorius AB „Swedbank“ pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo bei nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2006-11-20 kredito sutartis Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais - iki šiol neįvykdyta. Skolą sudaro: 181 063,72 EUR negrąžintos paskolos, 8 081,81 EUR nesumokėtų palūkanų, 844,37 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 1 124,77 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 191 114,67 EUR bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Prašė priverstinai išieškoti skolą iš įkeisto turto bei išieškoti sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėn. EURIBOR EUR + 3% marža (nuo 2011-05-30 iki 2011-11-30 nustatyta palūkanų norma 4,705%), už negrąžintą kredito sumą (181 063,72 EUR) ir 5% dydžio įstatyminių metinių palūkanų už negrąžintą visą įsiskolinimą (191 114,67 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-06-27 nutartimi kreditoriaus AB „Swedbank“ prašymą tenkino. Nutarė išieškoti skolą: 181 063,72 EUR negrąžintos paskolos, 8 081,81 EUR nesumokėtų palūkanų, 844,37 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 1 124,77 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 191 114,67 EUR bei 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėn. EURIBOR EUR + 3% marža (nuo 2011-05-30 iki 2011-11-30 nustatyta palūkanų norma 4,705%), už negrąžintą kredito sumą (181 063,72 EUR) ir 5% dydžio įstatyminių metinių palūkanų už negrąžintą visą įsiskolinimą (191 114,67 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. 2011-06-23, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Nutarė priverstinai iš varžytinių parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 2A, su pagalbine patalpa, pažymėta P-3, su ¼ dalimi koridoriaus, pažymėto P-1, su ¼ dalimi katilinės, pažymėtos P-5 (baigtumas 74%), esantį (duomenys neskelbtini)., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį skolininkams K. V. ir A. V..

Šalies argumentai

Skolininkas K. V. pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-06-27 nutartį ir priimti naują sprendimą – kreditoriaus AB „Swedbank“ pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo netenkinti. Nurodo, jog kreditorius AB „Swedbank“ 2010-11-23 pranešimu informavo skolininką K. V. apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą nuo 2010-12-14 ir pasiūlė per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti pasiūlymą dėl kredito grąžinimo. Skolininkas K. V. 2010-12-02 pateikė kreditoriui pasiūlymą dėl kredito grąžinimo, tačiau iki šios dienos kreditorius dėl pasiūlyme pateiktų sąlygų atsakymo nepateikė. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu teisme ieškinine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl 2006-11-20 kredito sutarties Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA nutraukimo pagal 2010-11-23 vienašalį pranešimą pripažinimo negaliojančiu, kreditorius AB „Swedbank“ neturi teisės reikalauti grąžinti visos kredito sumos. 2006-11-20 kredito sutartyje Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA šalys susitarė dėl palūkanų EURIBOR EUR + 3% marža. Jokių kitų susitarimų dėl papildomų mokėjimo tarp šalių nebuvo, todėl kreditorius nepagrįstai reikalauja 5% dydžio palūkanų pagal CK 6.210 str. 1 d., nes toks reikalavimas būtų pagrįstas, jei kredito sutartyje nebūtų nustatytos kitokio dydžio palūkanos.

Atsiliepimas

Kreditorius AB „Swedbank“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad skolininkų įsipareigojimas pagal kredito sutartį būtų įvykdytas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius tiksliai laikėsi ir nepažeidė CPK 558 str. 2 d. reikalavimų. Ieškinio pareiškimo faktas nėra pagrindas nutraukti išieškojimo ne ginčo tvarka procedūras, kadangi aiškinant priešingai būtų sukuriama absurdiška situacija, kai skolininkas galėtų reikšti vieną ieškinį po kito. Atkreipia dėmesį, jog skolininkai ir toliau visiškai nevykdo jokių įsipareigojimų pagal kredito sutartį: paskutinį kartą kredito įmoką skolininkai sumokėjo 2008 m. lapkričio mėn. 2009-06-30 ir 2010-05-28 kreditorius kapitalizavo skolininkų įsiskolinimus, tačiau skolininkai ir toliau nemoka nei palūkanų, nei kredito dalinių įmokų, neteikia informacijos ir t.t. Be to, kredito sutarties nutraukimo aplinkybės teismo jau yra įvertintos ir konstuota, kad kredito sutartis nutraukta pagrįstai (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-04 nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2011-05-19 nutartis). Ši aplinkybė pagal CPK 182 str. 2 p. laikytina prejudiciniu faktu. Kreditorius prašė priteisti sutartines kintamo dydžio palūkanas bei 5% dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.). Skolininko prievolė mokėti procesines palūkanas yra įstatyminė, todėl konkrečiam skolininkui gali būti nustatoma ir neginčo procedūrose, o ne vien išieškant skolą ieškinine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751; 2006-09-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-241/2009). Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, vertina būtent hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nepažeistų skolininko interesų.

Kasacinis teismas formuodamas bylų dėl priverstinio skolos išieškojimo praktiką yra nurodęs, jog tuo atveju, kai tarp kreditoriaus ir skolininko sudaryta pagrindinė sutartis, kurios įvykdymas yra užtikrintas hipoteka įkeistu turtu, yra kvalifikuotina kaip vartojimo, tai hipotekos teisėjas ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-7-272/2011). Byloje nustatyta, jog skolininkai K. V. ir A. V. ir kreditorius AB „Swedbank“ 2006-11-20 sudarė kredito sutartį Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA. Kredito Nr. 06-092168-FA sąlygose kredito paskirtis numatyta – paimto ir negrąžinto kredito, kurį AB DnB NORD suteikė kredito gavėjams (skolininkams) pagal 2006-07-25 kredito sutartį Nr. 3265-06IV, grąžinimui; kredito sutarties Nr. 06-092953-FA sąlygose kredito paskirtis numatyta - būsto esančio (duomenys neskelbtini) remontui. Teisėjų kolegijos nuomone tokios kredito sutarties Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA nuostatos leidžia daryti išvadą, jog minėta kreditavimo sutartis, sudaryta tarp skolininkų K. V. ir A. V. bei kreditoriaus AB „Swedbank“, priskirtina vartojimo sutartims. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, teismui kyla pareiga patikrinti, ar tarp skolininkų ir kreditoriaus sudarytos kreditavimo sutarties nuostatos, kurių pagrindu kreditorius nutraukė sutartį, yra sąžiningos.

Bylos medžiaga nustatyta, jog kreditorius AB „Swedbank“ kreditavimo sutartį Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA (su visais pakeitimais) nutraukė vadovaudamasis 2006-11-20 kredito sutarties Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA, 2009-04-10 susitarimo Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA/09-027349-FA-1, 2009-12-03 susitarimo Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA/09-027349-FA-2 Bendrosios dalies 11.2.1. p. Minėtame Bendrosios dalies 11.2.1.p. numatyta, jog bankas turi teisę, ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai iki sutarties nutraukimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų. 11.2.1.1 p. vienašaliu kredito sutarties nutraukimo pagrindu nustatytas – ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų vėlavimas grąžinti nustatytą kredito dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2.1.p. ir 11.2.1.1 p. nuostatos, įtvirtinančios kreditoriaus teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį įspėjus prieš 15 kalendorinių dienų, jei kredito gavėjai vėluoja mokėti įmokas pagal kredito sutartį ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, formaliai pripažintinos kaip pažeidžiančios kredito sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (skolininkų – kredito gavėjų) nenaudai, todėl laikytinos negaliojančiomis (CK 6.188 str. 7 d.).

Pripažinus Bendrosios dalies 11.2.1.p. ir 11.2.1.1 p. nuostatas negaliojančiomis, 2006-11-20 kredito sutarties Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA (su visais pakeitimais ir papildymais) vienašalio nutraukimo teisėtumas spręstinas CK 6.209 ir 6.217 str. apimtyje. Byloje nustatyta, jog 2009-04-10 kreditorius AB „Swedbank“ ir skolininkai A. V. ir K. V. sudarė susitarimą Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA/09-027349-FA-1, kuriuo susitarė, jog skolininkų pradelstų mokėti palūkanų, viso – 5 401,40 EUR, mokėjimas atidedamas, palūkanų suma padidinant kredito gavėjų negrąžintą kredito sumą nuo 170 012,76 EUR iki 175 414,16 EUR. Bylos šalys 2009-12-03 susitarimu Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA/09-027349-FA-2 susitarė, kad kredito gavėjams iki 2010-05-30 atidedamas palūkanų, viso – 5 649,56 EUR, mokėjimas, padidinant kredito gavėjų negrąžintą kredito Nr. 09-027349-FA sumą nuo 5 401,40 EUR iki 11 050,96 EUR. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog skolininkai K. V. ir A. V. su sunkumais tinkamai ir kredito sutartyje Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA nustatytais terminais mokėti kredito įmokas susidūrė dar 2009-04-10. Skolininkai ir po 2009-04-10 susitarimo su kreditoriumi sudarymo ir toliau tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, tą patvirtina 2009-12-03 susitarimas Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA/09-027349-FA-2. Iš kreditoriaus AB „Swedbank“ 2010-11-23 pranešimo skolininkams dėl skolos AB „Swedbank“ aišku, jog 2010-11-22 skolininkų įsiskolinimas pagal 2006-11-20 kredito sutartį Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA (su visais pakeitimais) sudarė 5 755,07 EUR. 2010-11-23 pranešime kreditorius skolininkams nustatė, jog pradelstus įsiskolinimus jie turi padengti iki 2010-12-13. Teisėjų kolegija pažymi, kad formaliai toks papildomas terminas prievolei įvykdyti pagal CK 6.207 str. 4 d. negalėjo būti nustatytas, kadangi pradelstų įsiskolinimų dydis 2010-11-23 palyginant su visa kredito suma (181 063,72 EUR ir 5 755,07 EUR) buvo nedidelis, tačiau aplinkybės, jog kreditorius AB „Swedbank“ sudarė su skolininkais K. V. ir A. V. 2009-04-10 susitarimą Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA/09-027349-FA-1, 2009-12-03 susitarimą Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA/09-027349-FA-2, rodo, jog kreditorius su skolininkais bendradarbiavo, stengėsi padėti jiems tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau skolininkų negalėjimas savalaikiai mokėti kredito sutartyje numatytų sumų leidžia teigti, jog kreditorius AB „Swedbank“ turėjo teisę 2006-11-20 kredito sutartį Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA (su visais pakeitimais) nutraukti nustatydamas papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti (CK 6.207 str. 3 d., 6.217 str. 3 d.). Atsižvelgdama į minėtas kredito ir skolininkų tarpusavio bendradarbiavimo ir skolininkų įsipareigojimų vykdymo aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2010-11-23 kreditoriaus nustatytas terminas susidariusiam įsiskolinimui padengti laikytinas atitinkančiu CK 6.207 str. 3 d. sąlygas, t.y. 2006-11-20 kredito sutartis Nr. 06-092168-FA/06-092953-FA (su visais pakeitimais) buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad skolininkams K. V. ir A. V. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. 4400-0696-8025-9055, Nr. 2A, su pagalbine patalpa, pažymėta P-3, su ¼ dalimi koridoriaus, pažymėto P-1, su ¼ dalimi katilinės, pažymėtos P-5 (baigtumas 74%), esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas užtikrinti iki 2031-11-20 suteikto kredito grąžinimui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-04 nutartimi Nr. 29/2011 buvo areštuotas. Nutartis įsiteisėjo 2011-05-19 (Vilniaus apygardos teismo 2011-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-986-178/2011). Skolininkai buvo įspėti, kad jeigu per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos nebus grąžinta skola kreditoriui, tai įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Duomenų apie tai, kad skolininkai K. V. ir A. V. būtų grąžinę skolą kreditoriui AB „Swedbank“, nėra.

Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų K. V. ir A. V. įkeisto nekilnojamojo turto.

Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.). Tad skolininko K. V. atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su tuo, jog skolininkas nesutinka su kreditoriaus prašomų priteisti palūkanų dydžiu, nėra bylos dėl hipotekos dalykas, todėl jie paliktini nenagrinėti. Skolininkas nesutikdamas su kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalaujamų palūkanų dydžiu, turi teisę palūkanų dydį ginčyti bendra ginčo teisenos tvarka.

Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog skolininkas K. V. 2010-12-02 pateikė kreditoriui pasiūlymą dėl kredito grąžinimo, tačiau iki šios dienos kreditorius dėl pasiūlyme pateiktų sąlygų atsakymo nepateikė, nėra svarbi sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kadangi skolininkai savo įsipareigojimų vis dar nėra įvykdę, o kaip jau minėta, kreditorius su skolininkais bendradarbiavo, stengėsi padėti jiems vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš skolininko K. V. valstybei priteistina 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko K. V. 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Henrichas JaglinskisLoreta LipnickienėJadvyga Mardosevič