Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-19 · Civilinė byla Nr. 2S-986-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-19
Bylos Nr.
2S-986-178/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Skolininkas
K. V., A. V.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-986-178/2011
Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (įkeisto daikto savininko) K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB Swedbank pareiškimą skolininkams K. V. ir A. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius prašė priimti nutartį areštuoti jam įkeistą daiktą pagal hipotekos lakštą Nr. 01120060028115 - butą (duomenys neskelbtini), bei įspėti skolininkus K. ir A. V. dėl 186 049,86 eurų skolos grąžinimo; priteisti iš skolininkų 133 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nurodė, kad skolininkai nevykdo prievolės pagal 2006 m. lapkričio 20 d. kredito sutartį, 2009 m. balandžio 10 d. susitarimą bei pagal 2009 m. gruodžio 3 d. susitarimą. Pagal kredito sutartį (su visais jos pakeitimais ir papildymais) paskolos gavėjas privalėjo kiekvieno mėnesio 30 dieną mokėti paskolą ir palūkanas. 2010 m. lapkričio 23 d. skolininkams parašytas pretenzinis laiškas, kad sumokėtų įsiskolinimą iki 2010 m. gruodžio 13 d. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, vadovaujantis kredito sutarties bei susitarimų bendrosios dalies 11.2.1 punktu, kredito sutartys buvo nutrauktos ir priimtas sprendimas kreiptis į dėl priverstinio skolos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. sausio 4 d nutartimi areštavo skolininkams K. ir A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini); išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę; įspėjo skolininkus, kad negrąžinus paskolos, palūkanų ir delspinigių, iš viso 186 049,86 eurų bei 133 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti; išaiškino kreditoriui, jog jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeisto daikto savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkams dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.

Teismas iš pateiktų procesinių dokumentų padarė išvadą, kad kreditorius, vadovaudamasis CK 6.217, 6.218 straipsniais bei kredito sutarties 11.2 punktu, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, suėjus 15 dienų terminui nuo 2010 m. lapkričio 25 d. skolininkui K. V. įteikto pranešimo dienos, vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkai nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį skundą argumentai

Skolininkas K. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Nurodė, kad kreditorius 2010 m. lapkričio 23 d. pranešimu informavo skolininką apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą ir pasiūlė per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti pasiūlymą dėl kredito grąžinimo. Skolininkas 2010 m. gruodžio 2 d. pateikė kreditoriui pasiūlymą dėl kredito grąžinimo, tačiau iki šios dienos kreditorius dėl pasiūlyme pateiktų sąlygų atsakymo nepriėmė. Skolininkai negalėjo laiku tinkamai vykdyti sutarties dėl Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, susiklosčiusios itin sunkios ekonominės padėties. Taigi, vykdant kredito sutartį susiklostė force majeure aplinkybės, nes sutartis buvo pažeidžiama dėl aplinkybių, kurių skolininkas negalėjo kontroliuoti bei numatyti sutarties sudarymo metu. Kreditorius būtų turėjęs teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu skolininkas būtų kaltas dėl sutarties nevykdymo. Kreditoriaus vadovas ir pats yra pripažinęs kreditoriaus kaltę dėl įvykių Baltijos šalyse. Taigi, kredito sutartis nebuvo vykdoma dėl aplinkybių, kurių atsiradimą įtakojo kreditoriaus veiksmai. Todėl kreditorius neturėjo teisėto pagrindo nutraukti sutarties prieš terminą.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teisiniai santykiai dėl turto hipotekos ir/ar įkeitimo yra specifinė teisinių santykių sritis, kuri nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka ( CPK 442 str. 11 p.). Todėl remiantis CPK 443 straipsnio 7 dalimi bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai, ar bylos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų ir tikrinant absoliučių sprendimo pagrindų (ne)buvimą.

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Įvertinus faktines, teisines aplinkybes bei atskirojo skundo motyvus, kitų pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, teisėjų kolegija taip pat nekonstatuoja.

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais: 1) CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, 2) CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.).

Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010).

Šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde iš esmės dėsto aplinkybes, susijusias su kreditoriui teiktais jo pasiūlymais, kredito sutarties neįvykdymo priežastimis ir jos nutraukimo pagrįstumo aplinkybėmis, t.y. aplinkybėmis, kurios nėra hipotekos teisėjo tyrimo dalyku nagrinėjant tokio pobūdžio kreditoriaus pareiškimą. Tuo tarpu pats hipotekos teisėjo procedūrų teisėtumas atskirajame skunde net ir nėra kvestionuojamas. Todėl atsižvelgiant į virš minėtas įstatymines nuostatas ir teisminę praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį, kuria išspręstas pirmasis pareiškimas priverstinio skolos išieškojimo procedūroje, dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. V. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus