- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1A-205-530/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00213-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. (toliau – V. P.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, V. P. paskiriant sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu V. P. paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis (3 mėnesiai) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalies ir V. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 29 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. P. nuteistas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, už tai, kad būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ir atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sąlygomis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), jis pabėgo iš bausmės atlikimo vietos, tai yra 2018 m. spalio 10 d. 14.00 val. neatėjo atsižymėti į pataisos įstaigos Kontrolės praleidimo punktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki 18.00 val. nesugrįžo į pataisos įstaigą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje. Motyvuodamas bausmės skyrimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, V. P. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnis) ir konstatavo, jog jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatydamas jos dydį ne didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę bausmę.
3.1. Nuteistojo teigimu, pažeisdamas BK, jis padarė klaidą. Motyvuodamas šią išvadą nuteistasis pažymi, kad visus nuteistuosius išleidžia pasivaikščioti už teritorijos vartų, bet reikia kas valandą atsižymėti budinčio punkte (14, 15, 16 val.). Nagrinėjamu atveju jis traukinių stotyje nusipirko bilietą į (duomenys neskelbtini) – norėjo nuvažiuoti pas draugą pasiimti pinigų maistui. 15.30 val. būdamas (duomenys neskelbtini), sėdo į (duomenys neskelbtini) autobusą ir nuvyko pas draugą, kuris turėjo tik 5 eurus, pažadėdamas kitą savaitę pervesti daugiau pinigų. Paėmė draugo duotus 5 eurus ir nusipirko bilietą į (duomenys neskelbtini). Tačiau, prisistatė du kelių patruliai, jį sulaikė ir nuvežė į policijos komisariatą, kur 21.30 val. atvyko budintis iš kolonijos ir parvežė jį atgal. Nuteistojo teigimu, jeigu jis būtų norėjęs pabėgti, tai nevažiuotų į (duomenys neskelbtini), nebūtų pirkęs bilieto atgal, būtų pardavęs telefoną, kad jo nesektų ir slapstytųsi. Bet jo tikslas buvo grįžti, nes iki bausmės pabaigos buvo likę vos trys mėnesiai. Žinojo, kad negalėjo vykti į (duomenys neskelbtini), nesusimastė apie pasekmes ir dabar labai gailisi.
3.2. Apeliaciniu skundu pažymima, jog nors prokurorė teisme ir sakė, kad bilietą nuteistasis nusipirko tik siekdamas mažesnės bausmės, tačiau, pasak V. P., ji to negali žinoti. Prokurorė žiūri į jo praeitį, kad buvo 11 kartų teistas ir mano, kad jis nepasikeis, toliau darys nusikaltimus, tačiau paskutinį kartą jis buvo nuteistas 2016 m. rugsėjo 12 d. Praeitais metais išėjęs iš pataisos namų jis nelegaliai dirbo, buvo registruotas darbo biržoje, dėl ko jam skyrė bausmę atlikti (duomenys neskelbtini). Nuteistasis buvo jau įsidarbinęs, būtų dirbęs, kad išėjęs turėtų pinigų, tačiau šiuo metu jam skyrė devynis mėnesius laisvės atėmimo, po ko, išėjęs iš pataisos namų jis nieko neturės, todėl bus priverstas vogti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. P. gynėjas advokatas V. Gineika pritarė nuteistojo apeliacinio skundo prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo V. P. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, kad tikslo pasišalinti iš laisvės atėmimo vietos V. P. neturėjo, todėl, nepaisant apeliacinio skundo prašymo, siejamo vien tik su nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimu, šiuo atveju pasisakytina ir dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
7. Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Savavališkai, be leidimo palikus šių įstaigų teritoriją, t. y. atsidūrus už tvoros ar sienos ar už nustatytos (duomenys neskelbtini) ribos, iš esmės realizuojama pagrindinės kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė. Pabėgimo būdai gali būti įvairūs: pasinaudojant laisvės atėmimo įstaigų administracijos pareigūnų ir darbuotojų, apsaugos, konvojaus aplaidumu arba juos paperkant, apgaunant ir pan. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai pranešta apie jo sulaikymą, suėmimą, areštą, laisvės atėmimą, savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiūra (netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis, vykti ten, kur nori, būti nekontroliuojamam ir pan.). Kartais baigtumo momentą lemia sulaikymo vietos pobūdis, režimas, asmens turėtos lengvatos. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 154 straipsnis suteikia galimybę nuteistiesiems be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos ribų. Tokių asmenų pabėgimas baigtas, kai jie savavališkai pakeičia jiems pataisos darbų įstaigos administracijos nustatytą judėjimo maršrutą, teritoriją.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P., turėdamas galimybę nuo 13.00 val. iki 18.00 val. išeiti už (duomenys neskelbtini) ribų – jam leidžiamose ribose, turėdamas pareigą 14.00 val., 15.00 val., 16.00 val. ir 17.00 val. Kontrolės ir praleidimo punkte atsižymėti, šią pareigą žinodamas, 14.00 val. Kontrolės ir praleidimo punkte neatsižymėjo, po ko su juo buvo susisiekta mobilaus ryšio telefonu ir liepta skubiai prisistatyti į laisvės atėmimo vietą. Tačiau, nepaisydamas prižiūrėtojo A. P. įsakymų, nuteistasis to padaryti nesutiko, priešingai, po antrojo A. P. skambučio, išjungė savo mobilaus ryšio telefoną ir su (duomenys neskelbtini) administracija daugiau susisiekęs nebuvo. Remiantis paties nuteistojo parodymais, savo pareigą kas valandą atsižymėti Kontrolės ir praleidimo punkte jis žinojo, o į (duomenys neskelbtini) traukinių stotį, kur jo teigimu, įsigijo kelionės bilietą atgal į (duomenys neskelbtini) jis nuėjo tik apie 18.30 val., t. y. jau po to, kai su juo buvo susisiekta mobilaus ryšio telefonu ir liepta prisistatyti į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Šių aplinkybių visuma, įvertinus dar ir tai, kad A. P. susisiekus su V. P. ir liepus sugrįžti į laisvės atėmimo vietą, nuteistasis, jo paties teigimu, būdamas traukinyje, važiuojančiame į (duomenys neskelbtini), melagingai pažadėjo tai padaryti, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog V. P. atlikti veiksmai iš esmės atitinka aukščiau aptartos nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Savo pareigą atsižymėti ir grįžti į (duomenys neskelbtini) teritoriją iki 18.00 val. V. P. žinojo, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl vien tai, kad jis įsigijo bilietą atgal į (duomenys neskelbtini), be kita ko, jau po to, kai su juo buvo susisiekta dėl jo neteisėto pasišalinimo, nesudaro pakankamo pagrindo jo neteisėtus veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus ar neužtraukiančius baudžiamosios atsakomybės pagal BK 241 straipsnio 1 dalį. Minėta, jog asmenų, kuriems leidžiama išvykti be sargybos iš (duomenys neskelbtini) teritorijos, asmenų pabėgimas baigtas, kai jie savavališkai pakeičia jiems pataisos darbų įstaigos administracijos nustatytą judėjimo maršrutą, teritoriją, kas vertinamu atveju įrodyta visiškai.
9. Tokiu būdu, abejoti V. P. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. P. visiškai pripažįstant savo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, neginčijant nei faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nei jos kvalifikavimo.
10. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
12. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl V. P. paskirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas įvertino V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą – nusikaltimas padarytas tyčia. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino ir V. P. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis buvo teistas, baustas ir administracine tvarka, o naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant V. P. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, buvo įvertinta ir viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino visiškai ir gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas V. P. skyrė griežčiausią BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas ne didesnį nei straipsnio sankcijoje įtvirtintas tokios rūšies bausmės dydžio vidurkis. Abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek V. P., tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.
13. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šis teistumas V. P. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo ne kartą taikyta švelnesnio pobūdžio bausmė (areštas), tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas iš esmės analogiško finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavyksta. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. P. nuostatas, netinkamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. sausio 2 d., už įvairaus pobūdžio administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų padarymą V. P. buvo net 76 kartus baustas administracine tvarka, ne kartą paieškomas kaip įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu ar vengiantis administracinės atsakomybės asmuo (b. l. 14-17), kas neabejotinai didina tiek jo paties, tiek ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei nuteistojo asmenybę, sprendžiant jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, jog net ir praeityje V. P. atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo.
14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, įvertinus (duomenys neskelbtini) pateiktą V. P. charakteristiką, neignoruojant ir fakto, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis įvykdė jam kiek ankščiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neabejotina, kad nuteistojo elgesys tinkama linkme nėra koreguojamas ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl manyti, jog švelnesnės bausmės paskyrimu analizuojamu atveju būtų pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl jo darbo, kadangi, sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, 2018 m. rugsėjo 11 d. iš darbo (duomenys neskelbtini) V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalimi (pačiam prašant) buvo atleistas (b. l. 35). Duomenų apie kitą nuteistojo darbą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, nors V. P., bylos duomenimis, yra darbingas ir turi apie 300000 eurų dydžio iš jo priteistą civilinį ieškinį, baudą (b. l. 39). Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmuo savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis nesistengia, nėra motyvuotas dirbti, iš esmės orientuojasi į beprasmį laiko praleidimą, dažniausiai privedantį prie nusikalstamų veiksmų darymo, todėl teigti, jog švelnesnės bausmės paskyrimas analizuojamu atveju padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, vėlgi nėra jokio teisinio pagrindo. Juo labiau, kad V. P. kritiškai nevertina savo neteisėtais veiksmais padarytų veiksmų, nesistengia atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, tokiu būdu, nesistengia koreguoti savo elgesio tinkama linkme, kas jį iš esmės charakterizuoja neigiamai.
16. Švelninti nuteistojo teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. P. iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu, pripažįstant jas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl vertinti jas pakartotinai ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog atsižvelgiant į nuteistojo prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdų jo gailestį dėl padaryto, baudžiamoji byla V. P. atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o galutinė jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu.
17. Įvertinus paminėtas nuteistojo V. P. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą pagrindo nėra – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant V. P. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti V. P. teisinę padėtį, šioje byloje taip pat nenustatyta. Bendrindamas skirtingais nuosprendžiais V. P. paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, bausmių bendrinimo klaidų taip pat nepadarė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. P. (V. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.