Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-06 · Administracinė byla Nr. A-261-2468-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2210-473/2010Sprendimas · 2010-12-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-2210-473/2010Nutartis · 2011-10-06Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2011-10-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. P-525-84-12Nutartis · 2012-03-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2012-09-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-06
Bylos Nr.
A-261-2468-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01370-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“
Atsakovas
Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „JTI Marketing and Sales“, uždarajai akcinei bendrovei „PHILIP MORRIS BALTIC“
Kategorijos
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P525-84/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01370-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 80.9; 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 02 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261- 2468/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „JTI Marketing and Sales“, uždarajai akcinei bendrovei „PHILIP MORRIS BALTIC“ dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „LUKOIL BALTIJA“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 3K10/44 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo UAB „LUKOIL BALTIJA“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9 ir 10 dalimis, paskirta 5 000 Lt bauda už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus.

Nurodė, kad jis nėra tinkamas subjektas Tabako kontrolės įstatymo numatytai atsakomybei už neteisėtą tabako reklamos skleidimą atsirasti, nes ne jo iniciatyva buvo užsakoma, gaminama ir laikoma lentelė, kurioje priklijuoti du pakeliai cigarečių bei stovelis, į kurį įmontuotas laikiklis ir įdėtas pakelis cigarečių, jam priklausančioje degalinės parduotuvėje. Pareiškėjas jų neužsakė, negamino ir parduotuvėje patalpino juos ne savo iniciatyva bei nuosavybės teisės į juos neturi. Pažymėjo, jog jam nebuvo žinoma, kad pateikta lentelė ir stovelis gali pažeisti Tabako kontrolės įstatymą. Lentelė ir stovelis nuosavybės teise priklauso tabako gaminių tiekėjams ir ši įranga pagal tarp pareiškėjo ir tabako gaminių tiekėjų sudarytas sutartis buvo patalpinta pareiškėjui priklausančioje degalinės parduotuvėje. Nutarime neatsižvelgta į aplinkybę, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais neprisidėjo prie tariamai draudžiamos tabako gaminių reklamos skleidimo, taigi yra visiškai nesusijęs su tariamai tabako reklamos draudimą pažeidžiančia lentele ir stoveliu. Nesant jokių specialių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų, vertinant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio pažeidimus, privalo būti remiamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo įtvirtinamomis bendrosiomis teisės normomis, preziumuojančiomis reklamos davėjo (šiuo atveju tabako gaminių tiekėjo) atsakomybę už visus (įskaitant ir draudžiamos tabako) reklamos pažeidimus. Teigė, jog Nutarime atsakovas klaidingai aiškina Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 3 dalies tarpusavio santykį ir tokiu būdu neleistinai susiaurina Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos išimties iš bendrojo tabako reklamos draudimo apimtį. Lentelėje nurodyta informacija apie tabako gaminį „Winston“ patenka į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nurodoma, kad draudžiama tabako reklama nelaikoma Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kai ji skleidžiama prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui, apimtį. Juridinės technikos tikslais numatytos nuorodos į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies buvimas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas nesusiaurina pastarajame punkte įtvirtintos išimties, todėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies duomenys gali būti pateikiami prekybos tabako gaminiais vietose apskritai, o ne tik ant įrangos tabako gaminiams išdėstyti. Vadovaujantis teisės principu, kad privatiems subjektams yra leidžiama, tai, kas nėra uždrausta, nesant teisės aktuose nustatyto aiškaus draudimo, Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 3 dalis negali būti aiškinamos, kaip draudžiančios nurodyti prekybos tabako gaminiais vietose tabako gaminių pavadinimus, kurie sutampa su prekių ženklais. Lentelė pagal savo pobūdį ir paskirtį gali būti laikoma įranga tabako gaminimas išdėstyti Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalies prasme. Tabako kontrolės įstatymas nenustato jokių reikalavimų tabako gaminių išdėstymui, todėl tabako gaminiai gali būti išdėstyti prekybos įmonės nuožiūra. Nurodė, kad stovelis atitinka visus pareiškėjo ir UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ sudarytoje marketingo paslaugų sutartyje nustatytus stendo požymius. Stovelis negali būti laikomas „komunikacine medžiaga“, nes pagal sutartį komunikacine medžiaga laikoma vaizdinė medžiaga, talpiname pačiame stende. Sutartis aiškiai įvardina, kad tokia komunikacine medžiaga gali būti laikomi patys tabako gaminiai. Lentelės spalvinė gama nėra informacija, skatinanti įsigyti ar vartoti tabako gaminius, todėl negali būti laikoma tabako gaminių reklama. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalis draudžia pateikti tik tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus prekybos tabako gaminiais vietoje, tačiau nenumato jokio draudimo eksponuoti pačius tabako gaminius, nepriklausomai nuo to, kad jie taip pat yra žymimi tabako prekių ženklais. Nurodė, jog atsakovo iki šiol formuota praktika taikant Tabako kontrolės įstatymą leidžia teigti, kad tabako gaminių išdėstymo būdas ir įrangos tabako gaminių išdėstymui naudojimas nėra tabako gaminių reklama.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas analizavo Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatas. Nustatė, kad 2010 m. kovo 9 d. atliekant patikrinimą Bendrovei priklausančioje degalinėje, esančioje Pramonės pr. 44, Kaune, rasta iškabinta 29,5 x 42 cm dydžio reklaminė lentelė. Lentelės žaliame fone, viršuje užrašyta – „PARDUODAME“, žemiau - „WINSTON“, lentelės centre lipdukais priklijuoti du cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pakeliai, po cigarečių pakeliais užrašyta –„Dervų – 4 mg, nikotino – 0,3 mg, anglies monoksido – 5 mg“, „7,60 Lt / pakelio kaina“, lentelės apačioje baltame fone – „Rūkymas labai kenkia jums ir aplinkiniams“. Įvairių pavadinimų tabako gaminiai, įskaitant ir cigaretes „Winston Fresh Menthol“, laikomi sudėti įrangoje, pastatytoje už prekystalio, prie sienos. Lentelė su cigarečių „Winston Fresh Menthol“ reklama ir priklijuotais minėtų cigarečių pakeliais buvo pakabinta prie lubų, virš prekystalio. Taip pat rastas reklaminis stovelis apie 17 x 18 x 22 cm dydžio pastatytas pilkos spalvos įrangos, kurioje išdėstyti įvairių pavadinimų tabako gaminiai (cigaretės „Marlboro Gold Original“, „Marlboro Gold Touch“), viršuje, centrinėje dalyje, geltonos spalvos nišoje. Stovelio dešinėje pusėje, viršuje priklijuotas ovalus lipdukas su užrašų „Dervų 4 mg / Rūkaliai miršta ankščiau“. Į minėtą auksinės – juodos spalvos reklaminį stovelį įmontuotas plastmasinis permatomas laikiklis su išpjovomis, į kurias įdėtas vienas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Original“ (banderolė PMS INU 164878) ir vienas pakelis cigarečių „Marlboro Gold Touch“ (banderolė PMS INW 215831). Į kairę nuo reklaminio stovelio, į dvi eiles sustatyti 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Original“, į dešinę – 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Touch“. Šie cigarečių pakeliai išdėstyti neglaustai, prie jų nepateiktos etiketės.

Teismas, įvertinęs 2007 m. vasario 28 d. Marketingo paslaugų sutarties su UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ 1.2, 2.1.1-2.1.4, 1.3, 2.1.6, 2.2, 3.2.2, 2.1, 3.1.2, 3.1.3 punktų nuostatas ir tai, kad patikrinimo metu apžiūrėjus pateiktas priemones nustatyta, jog tabako gaminiai jose stacionariai (nejudinamai) įmontuoti, o ne išdėstyti, kaip tai daroma prekybinėje įrangoje, padarė išvadą, kad ginčijamu atveju reklaminių priemonių negalima laikyti įranga tabako gaminiams išdėstyti, nes ji neatitinka tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos paskirties. Prekybos įranga, skirta ilgalaikei nuolatinei prekybai tabako gaminiais, yra specialūs dispenseriai. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog ginčijamu atveju reklaminės lentelės ir stovelio negalima laikyti įranga tabako gaminiams išdėstyti, nes jie neatitinka tabako gaminiams išdėstyti skirtos įrangos paskirties, todėl priemonių pateikimas tokia forma, kokia jis buvo atliktas nagrinėjamoje byloje, yra tabako gaminių reklama, kuri tiesiogiai skatina įsigyti ir vartoti tabako gaminius, išskirdama minėtas cigaretes „Winston Fresh Menthol“, „Marlboro Gold Touch“ ir „Marlboro Gold Original“ iš kitų tabako gaminių. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių dėl cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pateikimo lentelėje, t. y. pačios lentelės ir prekių ženklo spalvinius sprendimus (naudojamos apsaugotos spalvos), taip pat tai, jog ant lentelės priklijuoti tik „Winston Fresh Menthol“ cigarečių pakeliai, o prekybos vietoje stovi prekybos įranga, skirta visam tabako gaminių asortimentui, įskaitant ir nurodytas cigaretes, išdėstyti, padarė išvadą, jog prekių ženklai šiuo atveju naudojami specialiai tabako gaminių reklamai. Taip pat įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių dėl cigarečių „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“ pateikimo reklaminiame stovelyje ir cigarečių įrangos viršutinėje dalyje, t. y. paties stovelio ir prekių ženklo spalvinius sprendimus (naudojamos apsaugotos spalvos), tai, jog stovelyje įtvirtintos tik „Marlboro Gold Touch“ ir „Marlboro Gold Original“ cigarečių pakuotės, į kairę nuo stovelio, dviem eislėmis sustatyti 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Original“, į dešinę – 6 pakeliai cigarečių „Marlboro Gold Touch“, tai, kad skirtingai nuo cigarečių, sudėtų įrangoje, šie cigarečių pakeliai išdėstyti neglaustai, prie aukščiau nurodytų cigarečių nepateiktos etiketės, padarė išvadą, jog prekių ženklas šiuo atveju naudojamas specialiai tabako gaminių reklamai. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog požymiai, kuriais remiantis pripažįstamas prekių ženklo specialaus panaudojimo tabako gaminių reklamai faktas, teisės aktuose nenustatyti, todėl tai yra įrodinėjimo bei vertinimo dalykas kiekvieną kartą pagal konkrečias kvalifikuojamos kaip pažeidimas veikos aplinkybes (byla Nr. A7-502/2005). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tabako gaminių reklaminių tikslų gali būti siekiama nebūtinai informaciją paskleidžiant tokiomis įprastinėmis informacijos raiškos formomis, kaip internetas, vitrinos, stendai. Tą galima užtikrinti ir produkto pakuotės vaizdinių, užrašų ir panašiai pagalba (byla Nr. A556-433/2009). Nurodė, jog ginčo atveju aktuali yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1569/2008, kurioje teismas pasisakė, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) pateikia keletą žodžio „skleisti“ reikšmių. Viena iš jų suprantama kaip platinimas, t. y. darymas, kad plistų, apimtų daugelį ir atskleidžia interpretuojamos teisės normos esmę. Konstatuojant tabako reklamos pažeidimą, būtina nustatyti valinį veiksmą paskleisti draudžiamą tabako gaminių reklamą. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie tabaką (tabako gaminių reklamą), yra nurodytų įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai (byla Nr. A11-171/2006). Konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nutarė, jog toks cigarečių „Winston Fresh Menthol“ pateikimas lentelėje bei cigarečių „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“ pateikimas reklaminiame stovelyje ir cigarečių įrangos viršutinėje dalyje yra tabako gaminių reklama, kuri tiesiogiai skatina įsigyti ir vartoti tabako gaminius, išskirdama išvardytas cigaretes iš kitų tabako gaminių. Reklamos draudimo pažeidimas gali būti padarytas ne tik aktyviais reklamuotojo veiksmais, bet ir naudojant sukurtus vaizdinius ir kitas priemones, kurie skatina įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337), todėl pareiškėjas yra tinkamas nustatyto pažeidimo subjektas. Nustatytais veiksmais pateikdamas draudžiamą tabako gaminių reklamą pareiškėjas pažeidė Tabako kontrolės statymo 17 straipsnio 1 dalį ir pateikdamas draudžiamą informaciją apie tabako gaminius tam neskirtoje vietoje, pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies nuostatas.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „LUKOIL BALTIJA“, UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ ir UAB „JTI Marketing and Sales“ apeliacinius skundus atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nurodė, jog pareiškėjui 5 000 Lt Nutarimu paskirta dėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimo. Nutarimo turinys patvirtina, kad atsakovas skyrė sankciją pareiškėjui, nustatęs pažeidimą, kad prekybos salėje virš prekystalio buvo pateikta du cigarečių pakeliai „Winston Fresh Menthol“, priklijuoti lentelėje su spalviniu apipavidalinimu ir su tabako gaminio pavadinimu bei informacija apie tabako gaminio savybės bei kaina, tuo išskirdamas ši gaminį iš kitų praduodamų gaminių. Taip pat cigarečių pakeliai „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“ buvo pateikti reklaminiame stovelyje cigarečių prekybos įrangos viršutinėje dalyje taip šiuos gaminius išskiriant iš kitų parduodamų gaminių ir tai buvo pripažinta reklama. Pažymėjo, kad pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės yra tabako gaminių pavadinimas, informacija apie tabako gaminį, tabako gaminių išdėstymo įranga, jos spalvinis apipavidalinimas bei tabako gaminių išdėstymas prekybos vietoje. Nurodė, kad Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsniu nustatyta, kokia informacija gali būti nurodyta prekybos vietoje (17 str. 3 d.), taip pat reglamentuotas tokios informacijos pateikimo būdas (17 str. 5 d.). Todėl vertinamos šiuo įstatymu nustatytos sąvokos, kurios yra reikšmingos prekybai tabako gaminiais, ir negali būti operuojama kitomis, siekiant plečiamai aiškinti Tabako kontrolės įstatymu draudžiančias normas draudimo apimties mažinimo linkme. Įstatymo draudimai gali būti plečiamai aiškinami tik siekiant Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A858-2308/2011, A556-1569/2008, A525-1451/2011, A756-80/2009, A143-1351/2011, A525-2379/2011), pabrėžė, jog šios teismų praktikos kontekste vertinat pareiškėjui paskirtos sankcijos pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo Nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo ir jų nekartoja. Pažymėjo, kad šiuo atveju tabako gaminiai buvo išskirti iš kitų gaminių, suteikiant jiems kitokį išdėstymą bei tabako gaminių išdėstymo įrangos apipavidalinimą, kuris nėra susijęs su prekybos įrangos tobulinimu, siekiant gerinti pirkėjų aptarnavimą. Tokie veiksmai vertintini kaip siekis atkreipti pirkėjo dėmesį ir kartu skatinti įsigyti tabako gaminius, o tai atitinka Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytą reklamos sąvoką. Padarė išvadą, jog kadangi reklama buvo skleidžiama Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, jis yra pažeidimo subjektas, o atsakomybei nėra reikšminga, kas pagamino reklamos įrangą ir kokio susitarimo pagrindu. Nurodė, kad negali remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, kadangi nurodytoje byloje buvo vertintos skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje, o esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms, šiam ginčui minėtos nutarties teisės aiškinimo taisyklė netaikytina. Pažymėjo, kad šioje byloje konstatuojama, kad ne tik prekių išdėstymas nulemia reklamos fakto buvimą, bet visuma ir kitų požymių, t. y. įrangos spalvinis apipavidalinimas, prekės ženklo pateikimas, prekių išdėstymas ir informacijos pateikimas apie tabako gaminius atskirai nuo kitų pabrėžiant jų išskirtinumą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-1212/2006) ir pabrėžė, jog nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Sutiko su pirmosios instancijos teismo įrodymu vertinimu ir konstatavo, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

IV.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas UAB „LUKOIL BALTIJA“ prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-2468/2011. Pateikiami tokie pagrindiniai argumentai:

1. Teismas padarė esminius materialinės teisės normos pažeidimus, kurie galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Teismas šiuo atveju pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnį, nes nepripažino prejudiciniais ir nesirėmė faktais, nustatytais administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, taip pat neturėjo teisės priimti kitokio sprendimo nei buvo priimtas nurodytoje byloje. Teismas neleistinai plečiamai aiškino Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, tuo pažeisdamas teisinio tikrumo principą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnį. Pabrėžia, jog teisės aktui expressis verbis nustačius teisę naudoti įrangą tabako gaminių išdėstymui, tačiau nenustatant reikalavimų tokiai įrangai, teismas negali vertinti tokios įrangos naudojimo kaip tabako gaminių reklamos, kadangi toks Tabako kontrolės įstatymo aiškinimas išplečia įstatyme nustatytus draudimus. Taip pat teismas klaidingai aiškino ir taikė Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, nes reklama pripažino tokius pareiškėjo veiksmus, kurie nepatenka į draudžiamos tabako gaminių reklamos apibrėžimą ir yra leidžiami įstatymu. Teigia, jog tuo atveju, jeigu teismas būtų atlikęs Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties analizę pareiškėjo veiksmuose, būtų nustatęs, kad pareiškėjas nepaskleidė jokios informacijos, kuri nėra tiesiogiai įteisinta įstatymu.

2. Nurodo, jog teismo nutarties dalis dėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimo yra be motyvų.

3. Teismas nepaisė reikalavimo užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą ir pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Teigia, jog pateikė akivaizdžius įrodymus, patvirtinančius, kad teismas, priimdamas nutartį, nesivadovavo ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiško pobūdžio byloje (byla Nr. A444-2159/2011), ir priėmė iš esmės kitokį sprendimą dėl Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio taikymo, vertinant tas pačias faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis, todėl prašymui dėl proceso atnaujinimo taikomi ABTĮ nustatyti griežti reikalavimai. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.). Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad motyvų nebuvimas teismo sprendime reiškia, jog teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies, arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo remdamasis teismas priėjo prie išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (pavyzdžiui, bylos Nr. P8-61/2005, Nr. P438-145/2009, Nr. P63-44/2009). Tiek teismo sprendime, tiek nutartyje privalo būti išdėstyti motyvai, remiantis kuriais prieinama prie atitinkamos išvados, ir nurodyti teisės aktai, kuriais teismas vadovaujasi (ABTĮ 87 str. 4 d., 106 str. 1 d. 5 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais dėl šio procesinio sprendimo motyvuotumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartyje yra pateikti motyvai, kurių pagrindu teismas priėjo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluotą išvadą. Pareiškėjas, teigdamas, jog šis procesinis sprendimas yra be motyvų, nurodo, kad teismas nepasisakė dėl jo veiksmuose konstatuoto Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimo. Kaip matyti iš nutarties, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą, administracinių teismų praktiką, be kita ko, susijusią ir su Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimu, sutiko su pareiškėjo atžvilgiu nustatytais pažeidimais bei atitinkamos pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo nutartyje buvo pateikti pareiškėjo nurodyti motyvai, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Kaip matyti iš teisės normos formuluotės, procesas administracinėje byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pateikiami įrodymai, kad padarytas materialinės teisės pažeidimas (1), šis pažeidimas yra esminis (2), galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą (3). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas, teigdamas, kad procesas turėtų būti atnaujintas, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nurodo, jog teismas pažeidė ABTĮ 14 straipsnį, neleistinai plečiamai aiškino Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, klaidingai aiškino ir taikė Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį.

Kaip jau minėta, tam, kad procesas būtų atnaujintas nagrinėjamu pagrindu, turi būti nustatyta, jog padarytas atitinkamas materialinės teisės normos pažeidimas, ją taikant. Tuo tarpu ABTĮ yra administracinių bylų procesą reglamentuojantis įstatymas, kuris neįtvirtina materialinio pobūdžio teisės normų, todėl jo nuostatų pažeidimai negali būti pagrindu atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Padarius šią išvadą, dėl to, kad teismas nesirėmė, kaip teigia pareiškėjas, prejudiciniais faktais, šioje byloje atskirai nepasisakytina.

Ginčo išsprendimui aktualios Tabako kontrolės įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2008-09-20 iki 2010-12-10) 2 straipsnio 7 dalis apibrėžė tabako gaminių reklamos sąvoką. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, jis šios materialinės teisės normos pažeidimą sieja su netinkamu pritaikymu šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, tačiau konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog buvo padarytas toks materialinės teisės normos pažeidimas, koks numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte, atitinkamai sudarantis pagrindą atnaujinti procesą, nepateikia. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartyje pateiktus argumentus, taip pat neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju buvo padarytas Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos materialinės teisės normos, apibrėžiančios tabako reklamos sąvoką, pažeidimas, kuris būtų galėjęs nulemti neteisėto procesinio sprendimo priėmimą.

Ginčo išsprendimui aktualios Tabako kontrolės įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2008-09-20 iki 2010-12-10) 17 straipsnio 1 dalis nustatė, jog Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, neturi pagrindo sutikti, jog buvo padarytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas. Pareiškėjas, pagrįsdamas padarytą esminį šios teisės normos pažeidimą, nurodo, kad Tabako kontrolės įstatymas nenustatė draudimo naudoti įrangą, skirtą tabako gaminių išdėstymui prekybos vietoje. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas neneigė šio pareiškėjo teiginio, tačiau sprendė, jog šiuo atveju ginčo įranga negali būti vertinama tik kaip įranga, skirta išdėstyti tabako gaminius, o šia įranga atitinkami tabako gaminiai buvo išskirti iš kitų tokiu būdu, jog buvo siekiama atkreipti į juos pirkėjų dėmesį ir atitinkamai skatinti įsigyti šiuos tabako gaminius, o tai vertintina kaip tabako reklama. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs konkrečią šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, byloje pateiktus įrodymus, padarė atitinkamas išvadas, nepažeisdamas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pastebėtina, jog teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl proceso atnaujinimo, nėra suteikiama teisė iš naujo vertinti byloje pateiktus ir tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo jau įvertintus įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nėra pagrindo atnaujinti procesą, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Pareiškėjas, pagrįsdamas šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2459/2011.

Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi (byla Nr. A444-2459/25011) konstatuota, jog UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ atžvilgiu nepagrįstai nustatytas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas dėl UAB „LUKOIL BALTIJA“ priklausančioje degalinėje, adresu Pramonės g. 44, Kaunas, pateikta įranga, kurioje išdėstyti tabako gaminiai „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“, skleistos tabako gaminių reklamos, t. y. dėl tos pačios įrangos, dėl kurios (iš dalies) pareiškėjas buvo pripažintas pažeidusiu Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus. Teismas, šioje byloje vertindamas UAB „PHILIP MORRIS BALTIC“ atžvilgiu nustatytus pažeidimus, be kita ko, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 17 straipsnio 1 ir 5 dalimis, nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 17 straipsnis nenumato jokių apribojimų tabako gaminių prekybos vietoje išdėstymui, laikytina, kad jo būdas gali būti laisvai pasirinktas. Teismas padarė išvadą, jog vien tabako gaminių išdėstymas atskirai nuo kitų tabako gaminių, pateikimas gerai matomoje vietoje negali būti vertinamas kaip tabako gaminių reklama. Pabrėžta, jog draudimas naudoti būtent tokių spalvų bei tokio dizaino tabako gaminiams išdėstyti skirtą įrangą, kokia buvo pareiškėjo naudojama tuo atveju (įskaitant ir šioje byloje UAB „LUKOIL BALTIJA“ naudotą įrangą tabako gaminiams „Marlboro Gold Original“ ir „Marlboro Gold Touch“), reikštų pernelyg platų ir subjektyvų, objektyviais kriterijais nepagrįstą Įstatymo 17 straipsnio nuostatų aiškinimą. Be to, konstatuota, jog tai, kad buvo eksponuojamos tabako gaminių pakuotės, pažymėtos tabako prekių ženklais, negali būti vertinama kaip pačios tabako gaminių išdėstymo įrangos paženklinimas prekių ženklais, nes tokiu atveju būtų paneigiama Įstatymo 17 straipsnio 3 ir 5 dalyse numatyta teisė prekybos vietoje išdėstyti tabako gaminius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytoje administracinių teismų praktikoje pateiktą aiškinimą, sutinka su pareiškėjo prašyme pateiktu argumentu, jog, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A261-2468/2011, galimai buvo nukrypta nuo pareiškėjo nurodytos administracinių teismų praktikos, kas sudaro pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (byla Nr. P261-40/2008). Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, turi būti įvertinta ne tik tai, ar teisės normos nurodytoje ir nagrinėtoje bylose buvo taikomos vienodai, bet ir tai, ar pateiktas teisės normos taikymas ir aiškinimas gali būti vertinamas kaip skirtingas būtent atsižvelgiant į konkrečių bylų faktines aplinkybes, jose kilusių ginčų pobūdį. Todėl tuo atveju, jeigu, esant iš esmės vienodoms faktinėms aplinkybėms, nėra užtikrinamas vienodas teisės normos taikymas ir aiškinimas, atsiranda pagrindas atnaujinti bylą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą. Priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas ne tik su proceso atnaujinimo administracinėje byloje instituto tikslais, bet ir prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, teisinės valstybės principui.

Konstatuotina, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-2468/2011, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, procesas administracinėje byloje atnaujintinas, o byla perduotina nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LUKOIL BALTIJA“ prašymą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-2468/2011, bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas