- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- e1-769-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00604-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B., 2021 m. sausio 5 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) kelyje, jungiančiame (duomenys neskelbtini) gatves, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. sausio 5 d. ryte, būdamas namuose, pradėjo gerti alkoholinį alų „Logerius“, 1 litro talpos. Išgėrus alų maždaug apie 14 val. pradėjo gerti namuose esantį spiritą, kurį jam buvo davusi mama. Šį spiritą naudodavo vaistams, tačiau labai norėjo išgerti ir išgėrė apie 200 gramų šio spirito. Vėliau apie maždaug 17 val. susiskambino su draugu M. G.. Apie ką jie kalbėjosi jis neprisimena, kadangi buvo girtas. Atvažiavus draugui M. G., jam jis atrodė išgėręs. Jis jam dar davė išgerti minėto spirito. Jis išgėrė kelis stikliukus maždaug po 50 gramų. Draugas pas jį atvyko su automobiliu „Mazda“, kurio valstybinių numerių neprisimena. Po maždaug 10 minučių nuo draugo atvykimo, jis į automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso jo draugo M. tėvui, tačiau už šį automobilį pinigus sumokėjo, ateityje automobilis turėtų būti perrašytas jam), bagažinę įsidėjo keletą malkų, kurias norėjo nuvežti savo draugui V., kitų duomenų pasakyti negali. Jis įsėdo į savo automobilį, M. G. įsėdo į automobilį su kuriuo atvyko ir jie pajudėjo iš jo kiemo. Jis važiavo pirmas, už jo važiavo M.. Jiems važiuojant miško masyvo keliukais, tiksliai apibūdinti negali, jam kelią užkirto kitas automobilis, su įjungtais specialiaisiais švyturėliais. Iš automobilio išlipo asmenys, tačiau kiek, tiksliai neprisimena, ir priėjo prie jo automobilio. Kas vyko toliau, tiksliai neprisimena, nes, kaip minėjo, buvo pavartojęs alkoholio. Atsimena tik tiek, kad paskui buvo policijos pareigūnai, prisimena kaip jie tikrino jo blaivumą. Pirmu pūtimu pripūtė apie 2,09 promilių, o antru pūtimu apie 2,05 promilių. Taip pat prisimena, kad policijos pareigūnai jį atvežė į policijos komisariatą. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi, alkoholį kartais vartoja, tačiau planuoja gydytis. Su baudžiamuoju įsakymu sutinka, tačiau pageidauja, kad skiriama piniginė bauda būtų išskaidyta dalimis dviejų metų laikotarpyje, bei automobilį konfiskuoti, kad iš jo nereikėtų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y .630 Eur (b. l. 48, 58).
Liudytojas K. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. sausio 5 d., apie 17.30 val., vykdant tarnybines pareigas (duomenys neskelbtini) kelyje jungiančiame (duomenys neskelbtini) gatves, vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), sustabdė patikrinimui automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš paskos važiuojantį automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis priėjo prie „Renault Megane“ automobilio iš priekinės vairuotojo pusės, pastebėjo, kad nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sukėlė įtarimą, kad jis yra neblaivus. Taip pat jis nepateikė jokių dokumentų, nes jų neturėjo. Jo kolega nuėjo prie iš paskos važiavusio automobilio „Mazda“. Jam vairuotojas taip pat sukėlė įtarimą, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis prie automobilio „Mazda“ nuėjo trečias, pajautė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jie nusprendė iškviesti policiją. Atvykusi policija patikrino vairuotojo blaivumą ir vykdė kitas tarnybines funkcijas. Tikslios automobilių sustabdymo vietos pasakyti negali, kadangi automobiliai buvo sustabdyti (duomenys neskelbtini), kelyje jungiančiame (duomenys neskelbtini) gatves. Iki minėtos sankryžos nuo sustabdymo vietos yra maždaug tris kilometrai. Pasakyti tikslaus adreso negali, kadangi miško kelias neturi savo žymėjimo (b. l. 34).
Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-ojoje kuopoje 3-iame būryje. 2021 m. sausio 5 d., dirbant kartu su vyr. patrule R. K., apie 17.31 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad aplinkos apsaugos darbuotojai miške sulaikė du neblaivius vairuotojus. Pagal nurodytas jiems koordinates, atvyko į (duomenys neskelbtini) kelią, kuris jungia (duomenys neskelbtini) gatves, ir pastebėjo stovintį Lietuvos aplinkos apsaugos ekipažą, priešais kurį stovėjo du automobiliai, vienas iš jų buvo „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o kitas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu prie jų priėjo Lietuvos aplinkos apsaugos specialistas K. K., kuris nurodė, kad, jam kartu su dar keliais kolegomis patruliuojant miške, pamatė priešais juos vienas paskui kitą atvažiuojančius du automobilius, kurių langai buvo stipriai aprasoję. Jiems kilo įtarimas, kad galimai vairuotojai yra neblaivūs. Sustabdžius automobilius ir priėjus prie automobilio „Renualt“ vairuotojo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra A. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, dėl to buvo nuspręsta, kol atvažiuos policijos pareigūnai, paimti automobilio „Renault“ raktelius. Priėjus prie kito automobilio „Mazda“, nuo vairuotojo, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo M. G., taip pat sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, todėl automobilio „Mazda“ rakteliai taip pat buvo paimti ir buvo iškviesta policija. Jiems su kolege išklausius Aplinkos apsaugos specialisto informaciją, su kolege R. K. priėjo prie automobilio „Renualt“ vairuotojo A. B., kuris sėdėjo minėtame automobilyje. A. B. atrodė akivaizdžiai neblaivus, kadangi nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, o paklausus ar jis vartojo alkoholį, A. B. prisipažino, kad vartojo alkoholį ir kad automobilį vairavo jis. Alkotesteriu patikrino jo neblaivumą, ir nustatė 2,28 prom. girtumą, o antro tikrinimo metu, po maždaug 20 min. nustatė 2,09 prom. girtumą. Tuo metu jie paprašė A. B. pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis nurodė, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonę, o automobiliui „Renault“ nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 38).
2021 m. sausio 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2021 m. sausio 5 d., 18.20 val., A. B. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266, pirmojo tikrinimo metu 18.21 val. buvo nustatytas 2.28 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 18.39 val. buvo nustatytas 2,05 prom. girtumas (b. l. 10). Byloje esančiuose alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB0266 rodmenyse užfiksuoti analogiški tikrinimo rezultatai (b. l. 11-12). Iš 2020 m. spalio 20 d. patikros sertifikato Nr. 1360551 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKB-0266 įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju-savininku yra nurodytas H. G., tačiau 2021 m. sausio 7 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2021 m. sausio 7 d. A. B. (b. l. 15).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio „Renault Megane“, 1996 m. gamybos, vidutinė vertė Lietuvoje 2021 m. sausio mėnesį buvo 630 Eur su PVM (b. l. 14).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. B., 2020 m. sausio 5 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) kelyje, jungiančiame (duomenys neskelbtini) gatves, vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkotesteriu buvo nustatytas 2,05 prom. girtumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. B. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtą automobilį, kai prieš tai tą pačią dieną buvo vartojęs alkoholį. Jį sustabdė automobilis su įjungtais specialiaisiais švyturėliais, atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo neblaivumą, jam nustatė 2,05 prom. Tai, kad A. B. vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,05 prom. girtumas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų K. K. ir M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis A. B. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė, kad paskirta piniginė bauda būtų išdėstyta dviejų metų laikotarpiui (b. l. 72-76).
Teismas, skirdamas bausmę A. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs), nebaustas administracine tvarka.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis, kuris yra artimas BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą, yra proporcingas A. B. padarytam nusikaltimui ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į A. B. prašymą, jo turtinę padėtį (šiuo metu nedirba) bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis bausmės sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2021 m. sausio 5 d., nuo 18.20 val. iki 2020 m. sausio 6 d., 16.09 val. (b. l. 43, 53) (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes šios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, anksčiau nėra teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ar kitus KET pažeidimus, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga A. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. B. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei VĮ „Regitra“ išrašu, nusikaltimo padarymo metu (2021 m. sausio 5 d.) minėtas automobilis priklausė H. G., tačiau 2021 m. sausio 7 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą A. B., tokiu būdu darytina išvada, kad šiuo metu būtent kaltinamasis A. B. yra minėtos transporto priemonės savininkas. Taigi, nekonfiskavus minėto automobilio, kuris dabar jau priklauso A. B., susidarytų situacija, kad kaltinamasis jam priklausantį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėtų panaudoti darydamas analogišką nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad A. B. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 630 eurų su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo A. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. B. paskirti 50 MGL, tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 66 straipsniu įskaityti A. B. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2021 m. sausio 5 d., nuo 18.20 val. iki 2020 m. sausio 6 d., 16.09 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 48 MGL, tai yra 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kaltinamajam A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. B., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.