- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-477-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Kreditorius
- D. P.
- Skolininkas
- A. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-477-544/2022
teisėjas Nikolaj Semionov Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00324-2022-2
2022 m. rugsėjo 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus D. P. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2568-1147/2022 pagal kreditoriaus D. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininkui A. R. išdavimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius D. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko A. R. 45 500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko banko sąskaitose esančių lėšų areštą 45 500 Eur. Nurodė, kad skolininkas neturi nekilnojamojo turto, dabartinėje darbovietėje dirba tik kelias dienas, darbo santykiai yra nepastovūs. Atsižvelgiant į skolos dydį, jos išieškojimas iš darbo užmokesčio, skolininkui paslėpus sąskaitose galimai turimas lėšas, užtruktų itin ilgai ir kreditorius dėl to patirtų didelę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo skolininko banko sąskaitose esančius 45 500 Eur.
3. 2022 m. gegužės 31 d. teisme gautas skolininko A. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma papildyti 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant galimybę skolininkui disponuoti 2 290 Eur bruto darbo užmokesčiu.
Šalies argumentai
4. Prašyme nurodė, kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartyje nustatytas 2 290 Eur bruto darbo užmokestis. Tačiau banko sąskaita, į kurią yra pervedamas darbo užmokestis, areštuota. Antstolei areštavus visas lėšas ir neleidus iš jų vykdyti jokių mokėjimų, jis negali nusipirkti maisto ir kitų būtinų priemonių, vykdyti įsipareigojimų kitiems kreditoriams, komunalinių ir kitų paslaugų tiekėjams. Tokia situacija galėtų sukurti pagrindą nutraukti sutartis su fiziniais asmenimis dėl prievolių pagal jas nevykdymo, išprovokuoti ginčus su kitais kreditoriais, dėl ko jo bendrasis mokumas dar labiau pablogės. Toliau taikant laikinąsias apsaugos priemones su tokio pobūdžio apribojimais būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. birželio 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, nurodė 2022 m. gegužės 17 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo papildyti ir leisti skolininkui A. R. per kalendorinį mėnesį disponuoti iki 1 000 Eur iš pinigų, kuriuos per tą patį kalendorinį mėnesį kaip darbo užmokestį jam į banko sąskaitą perves UAB „(duomenys neskelbtini)“.
6. Teismas pažymėjo, jog priimdamas 2022 m. gegužės 17 d. nutartį areštuoti skolininko banko sąskaitose esančius 45 500 Eur nenurodė sumos, kuria skolininkas galėtų disponuoti savo pragyvenimui. Skolininkas su prašymu papildyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė tik pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, kitų įrodymų, pagrindžiančių kreditorinius įsipareigojimus ir pan., nepateikė. Minimali mėnesinė alga 2022 metais yra 730 Eur, todėl į šią sumą negali būti nukreipiamas išieškojimas. Kadangi būtinu skolininko pragyvenimui turtu gali būti pripažinta ir didesnė pinigų suma ir atsižvelgęs į 2022 metais padidėjusias maisto, paslaugų, kuro kainas, skolininko darbo užmokesčio dydį (2 290 Eur, atskaičius privalomus mokėjimus – 1 400 Eur), teismas vertino, jog tikslinga leisti skolininkui disponuoti 1 000 Eur iš jo kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu kreditorius D. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti, o jei būtų nuspręsta jį tenkinti iš dalies – nustatyti skolininko teisę disponuoti ne didesne nei 518 Eur darbo užmokesčio suma per mėnesį.
8. Nurodo, kad skolininkas, prašydamas leisti jam disponuoti darbo užmokesčiu, nenurodė, jog jis turi nekilnojamojo ar bet kokio kito turto, dabartinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino tik 2022 m. gegužės mėnesį. Taigi skolininkė turtinė padėtis sunki ir nėra pagrindo manyti, kad ji gali tapti geresne, o kreditoriaus reikalavimo suma didelė. Skolininkas yra nesąžiningas, nes iš kreditoriaus pasiskolinęs didelę pinigų sumą (45 000 Eur ir 18 350 Eur) neįgijo jokio turto, kreditoriui teigė, kad skolų neturi, nepateikė įrodymų, kad iki arešto iš darbo užmokesčio vykdė įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Skolininkas siekia išvengti įsipareigojimų vykdymo, gali paslėpti gaunamas lėšas ir apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Todėl prioriteto teikimas skolininko nenurodytiems ir neįrodytiems poreikiams, paliekant jam teisę disponuoti didžiąja darbo užmokesčio dalimi, yra nepagrįstas ir pažeidžia kreditoriaus interesus.
9. Teigia, jog skolininkas nenurodė, kokia pajamų dalis jam reikalinga būtinų poreikių tenkinimui, ir įrodymų apie būtinųjų išlaidų dydį nepateikė. Todėl teismas, leisdamas skolininkui disponuoti 1 000 Eur darbo užmokesčio dalimi, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos bei nustatė ne tik nepagrįstą, bet ir per didelę sumą, kuria jis gali disponuoti būtinųjų poreikių tenkinimui. Nesant įrodymų apie būtinuosius poreikius, teismas galėjo leisti skolininkui disponuoti ne didesniu nei 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiu, o jį nustatydamas turėjo vadovautis ne CPK 668 straipsnio 1 dalimi, bet CPK 736 straipsniu, kuris reglamentuoja išlaikymų iš darbo užmokesčio dydį. Be to, teismas nutartyje nurodo ne neto (518 Eur), o bruto MMA dydį (730 Eur), o tuomet leistiną disponuoti sumą dar padidina argumentuodamas, jog MMA nėra pragyvenimui pakankamos lėšos. Kadangi skolininkas įrodymų apie būtinąsias pragyvenimui išlaidas nepateikė ir net nenurodė, kokie yra jo būtinieji poreikiai ir įsipareigojimai, o infliacija nuo 2022 m. sausio (kai nustatytas naujas MMA dydis) iki gegužės mėnesio sudarė 8,7 procentus, teismas neturėjo pagrindo skolininkui leidžiamą disponuoti darbo užmokesčio dalį nuo 518 Eur padidinti nei iki 730 Eur, nei iki 1 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas skolininko prašymas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, suteikiant galimybę skolininkui disponuoti darbo užmokesčiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys yra išvardintos CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Aptariamos nuostatos 3 punkte nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas, be kita ko, gali areštuoti kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. CPK 145 straipsnio 6 dalyje yra detalizuota, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, su jomis yra leidžiama atlikti tik tas operacijas, kurios yra nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
14. Jeigu teismas nustato, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovo teises, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos. Teismas gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, atsakovo atžvilgiu panaikinami tam tikri turtinio pobūdžio suvaržymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2017).
15. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas yra skirtas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesams apsaugoti, todėl spręsdamas, ar prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti kitomis yra pagrįstas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos atsakovo pageidaujamu būdu, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pakeistos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
16. Nagrinėjamu atveju Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai, tenkinę kreditoriaus prašymą, 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi taikė skolininko atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo pastarojo banko sąskaitose esančius 45 500 Eur. Skolininkas neginčijo šios nutarties apeliacine tvarka, tačiau pateikė teismui prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant jam iš areštuotų lėšų disponuoti 2 290 Eur bruto darbo užmokesčiu.
17. Skundžiama nutartimi teismas, atsižvelgęs į tai, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į turtą, kuris būtinas skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos MMA, 2022 metais padidėjo maisto, paslaugų, kuro kainos, be to, skolininkas su prašymu papildyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė tik pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, kitų įrodymų, pagrindžiančių skolininko kitus kreditorinius įsipareigojimus ir pan., nepateikė, laikė, jog tikslinga leisti skolininkui disponuoti 1 000 Eur iš jo kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio. Apelianto vertinimu, skolininko vengimas net iš dalies grąžinti skolą patvirtina jo nesąžiningumą; teismo nutartimi leista disponuoti suma yra ženkliai per didelė, pažeidžianti kreditoriaus interesus ir suteikianti skolininkui galimybę dalį lėšų paslėpti vengiant vykdyti savo prievoles; nutartimi nukrypstama nuo teismų praktikos, kuria skolininkams, nepateikiantiems objektyvių ir aiškių įrodymų apie savo elementariųjų poreikių dydį, leidžiama disponuoti 1 MMA dydžio suma per mėnesį, o dažnai ir mažesne suma; leisdamas skolininkui disponuoti didesne nei MMA suma, teismas remiasi infliacija, tačiau visiškai neaišku, kodėl MMA suma padidinama beveik dvigubai.
18. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių mastas nustatomas ne tik atsižvelgiant į ieškinio dydį, bet ir įvertinus atsakovo ir su juo susijusių trečiųjų asmenų teises bei radus tinkamą interesų pusiausvyrą. Jei fiziniai asmenys, kurių lėšos yra areštuojamos, negali patenkinti minimalių poreikių, jų skolos didėja, kas reiškia, jog pasiekiamas priešingas tikslas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne tik į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Jeigu byloje nėra konkrečių įrodymų, kokia pinigų suma yra būtina atsakovų elementariems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje vadovaujamasi įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu, atsižvelgiama į galimus būtinus atsakovų bei jų šeimų poreikius.
19. Nagrinėjamos bylos kontekste sutiktina su apeliantu, jog pareiga įrodyti, kokia suma yra reikalinga būtiniesiems skolininko poreikiams tenkinti, tenka pačiam skolininkui (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Tačiau šiuo atveju jokių įrodymų apie būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą išlaidų dydį skolininkas nepateikė ir net nenurodė kokie yra jo būtinieji poreikiai ir įsipareigojimai per mėnesį. Nors pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nustatė, tačiau vis tiek be pakankamo faktinio pagrindo ir nenurodydamas, kokiems skolininko būtiniems poreikiams tenkinti, sprendė, kad skolininkas per kalendorinį mėnesį gali disponuoti iki 1 000 Eur lėšomis.
20. CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisus, teigdamas, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Pažymėtina, jog CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata taikoma išieškant iš skolininko turto, o ne iš gaunamo darbo užmokesčio.
21. CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė, areštavus skolininko lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leisti su jomis atlikti tam tikras, teismo pripažintas būtinomis, operacijas, kurios turi būti nurodytos nutartyje. Šioje normoje taip pat numatyta, kad leisdamas atlikti tam tikras operacijas teismas nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota toms operacijoms atlikti. Taigi, aptartoje teisės normoje įstatymo leidėjas aiškiai atribojo laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo ir tokią nutartį vykdančio antstolio teises ir pareigas šiame procese. Teismas turi nurodyti konkrečias operacijas, kurias galima atlikti iš areštuotų lėšų, o antstolis, teismo pavedimu, nustatyti konkrečią pinigų sumą, kuri gali būti panaudota tokioms operacijoms atlikti.
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutarties 21 punkte nurodytos teisės normos be pagrindo netaikė ir nutartyje nenurodydamas, kokias skolininko operacijas su areštuotomis lėšomis pripažįsta būtinomis, neturėdamas nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pats nustatė pinigų sumą, kuria per kalendorinį mėnesį gali disponuoti skolininkas, nors būtent antstolis, o ne teismas, atsižvelgdamas į skolininko pateiktus įrodymus, gali ir turi įvertinti realius asmens (skolininko) poreikius bei nustatyti pagrįstą jų dydį.
23. Teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimas atlikti nustatymo, o nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams ar atsiradus naujų mokėjimų), su prašymu kreiptis, atitinkamai, į ribojimus taikiusį teismą, jeigu nori leidimo atlikti nutartyje nenurodytus mokėjimus, arba į antstolį dėl sumos, reikalingos teismo leistiems mokėjimams atlikti, dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Šioje proceso stadijoje, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio nustatymo klausimą gali ir turi įsiterpti teismas.
24. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be įrodymų nustatydamas pinigų sumą, kuria skolininkas gali disponuoti per mėnesį, ir nenurodydamas kokias būtinas operacijas ir kokiems būtiniems poreikiams tenkinti leidžia atlikti iš areštuotų lėšų, netinkamai aiškino ir taikė CPK 145 straipsnio 6 dalį, atliko veiksmus, kurie įstatymo priskirti antstoliui. Dėl to teismas pakeičia pirmosios instancijos nutarties dalį dėl leidimo skolininkui per kalendorinį mėnesį disponuoti iki 1 000 Eur, kuriuos per tą patį kalendorinį mėnesį kaip darbo užmokestį skolininkui į jo banko sąskaitą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolininkui išaiškinama, kad konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota skolininko pragyvenimui ir kitoms teismo leistoms piniginėms operacijoms atlikti, turi nustatyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdantis antstolis, kuriam skolininkas turi pateikti būtinų poreikių išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. birželio 2 d. nutarties dalį dėl leidimo skolininkui disponuoti tam tikra pinigų suma ir ją išdėstyti taip:
„Prašymą patenkinti iš dalies.
2022 m. gegužės 17 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-2568-1147/2022 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko A. R. atžvilgiu papildyti nurodant, kad skolininkui A. R. per kalendorinį mėnesį leidžiama gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis, kurį per tą patį kalendorinį mėnesį kaip darbo užmokestį skolininkui A. R. į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), reikalingas skolininko ir jo šeimos narių būtiniems pragyvenimo, atsiskaitymo su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir panašias paslaugas poreikiams tenkinti, taip pat atsiskaityti su šios bylos kreditoriumi D. P..
Įpareigoti šią nutartį vykdantį antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį skolininko A. R. gali būti panaudota atsiskaityti su ieškovu, taip pat naudojama būtiniausiems atsakovų ir jų šeimos poreikiams tenkinti“.
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.