Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-19 · Civilinė byla Nr. 2S-649-657/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-19
Bylos Nr.
2S-649-657/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24212-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Kreditorius
M. B.
Skolininkas
A. B.
Advokatai
Diana Višinskienė, Paulius Alšauskas
Civilinė byla Nr. 2S-649-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24212-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.21.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo M. B. ir suinteresuoto asmens antstolės S. V. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-30248-1041/2016, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos skolininkės A. B. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01388.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. B. pateikė skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01388, prašydama panaikinti antstolės 2016 m. lapkričio 11 d. nurodymą Nr. S-16-114-7081 priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo visų skolininkės sąskaitų. Nurodė, kad vykdomoji byla buvo užvesta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės – priteisti iš pareiškėjos 140,00 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui – taikymo pagrindu. Iki 2016 m. lapkričio 11 d. ginčo nurodymo priėmimo ši nutartis nebuvo vykdoma. Nutarties per 14 dienų terminą nepateikus antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Nebuvo išsiaiškinta, ar pareiškėja iš tikrųjų nevykdo šios nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja visą laiką rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Dėl savo sunkios materialinės padėties (gauna tik (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį) ji negali mokėti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Pareiškėja gali dirbti tik ¼ etatu, nes slaugo savo 83 metų motiną. Nepilnametis sūnus su išieškotoju nebuvo visą vasarą nuo 2016 m. gegužės mėnesio. Antstolė nesiaiškino, kokios yra pareiškėjos pajamos ir kokio kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto turi pareiškėja, ar jos gaunamos pajamos yra pakankamos sumokėti 872,00 Eur sumą (b.l. 5-7).Antstolė S. V. 2016 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-11124002 pareiškėjos skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 3-4).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjos skolininkės A. B. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01388 tenkino iš dalies – pripažino neteisėtais antstolės S. V. veiksmus 2016 m. lapkričio 11 d. nurodymu Nr. S-16-114-7081 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininkės A. B. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (b.l. 18-23). Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje e2-1415-944/2016 taikė laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl išieškotojas nebuvo ribojamas termino, per kiek laiko pateikti antstoliui nutartį vykdyti. Šiai nutarčių kategorijai netaikomas ribojimas per 14 dienų terminą kreiptis į antstolį, nes jos nėra registruojamos Turto areštų registre, todėl pareiškėjos argumentus, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nustojusi galioti, atmetė kaip nepagrįstus. Pati pareiškėja skunde pripažino, kad priteisto išlaikymo pinigine forma teikti negali, nes dirbdama nepilnu etatu, gauna mažesnį nei minimalų darbo užmokestį, dirbti visu etatu negali, nes prižiūri savo neįgalią motiną. Tokiu atveju, antstolė nepatikrinusi, kaip tai numato įstatymas, ar pareiškėja nevykdo teismo nutarties, iš esmės procesinio teisės pažeidimo, sudarančio pagrindą spręsti, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas neteisėtai, nepadarė. Jeigu pareiškėjos turtinė padėtis sunki ir ji nesutinka su teismo priteisto laikino išlaikymo dydžiu, arba nuolat teikia išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui kita forma, pareiškėja gali teikti prašymą sumažinti priteistą išlaikymą. Teismas antstolės neveikimą, kuomet ji CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu nepatikrino, ar pareiškėja nevykdo teismo nutarties, šiuo atveju vertino kaip formalų dar ir todėl, kad skolininkas raginimu yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Pareiškėja per raginime įvykdyti nutartį terminą jos neįvykdė. Antstolė nustatė, kad pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2016 m. lapkričio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-114-7082 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pareiškėjos darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, kaip kad šiuo atveju, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA gali būti išskaitoma iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjos pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš pareiškėjos pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjos poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Kadangi iš pareiškėjos neišskaitoma 100 procentų jos pajamų, likusią dalį ji turi teisę naudoti savo reikmėms. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai antstolė išsiuntė ginčo nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, iš kurio matyti, kad areštuotos visos pareiškėjos sąskaitos, nurodyta priverstinai nurašomų lėšų suma 872,00 Eur, nurodymas galioja iki visiško jo įvykdymo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos asmeninėse sąskaitose esančios piniginės lėšos priklauso kuriai nors iš CPK 739 straipsnyje išvardintų pinigų sumų (pašalpos ir pan.) kategorijų. Todėl pripažintina, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė 2016 m. lapkričio 14 d. nuo pareiškėjos sąskaitos nurašė 2,96 Eur, o 2016 m. lapkričio 15 d. – 41,20 Eur. Šiuo atveju teismui nutartyje nenurodžius CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytos normos, susiklostė situacija, kuomet antstolei areštavus pareiškėjos lėšas, esančias sąskaitose, ji neteko galimybės atlikti jokių operacijų. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju išieškojimas negali būti nukreipiamas į pareiškėjos pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, esančios jos sąskaitose, kartu į šią sumą įskaitant lėšas likusias iš darbo užmokesčio, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Todėl antstolės veiksmai 2016 m. lapkričio 11 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-16-114-7081 nukreipiant išieškojimą į pareiškėjos pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), įskaitant likusias iš darbo užmokesčio, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, pripažįstami neteisėtais. Tokiu atveju išieškojimas iš pareiškėjos turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Įgyvendinant Konstitucijoje įtvirtintus proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 str.), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė S. V. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį dalyje, kuria tenkintas pareiškėjos skundas ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – A. B. skundą šioje dalyje atmesti (b.l. 30-32). Atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas. Atsižvelgus į Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties rezoliucinę dalį, jog nutartis vykdytina skubiai, buvo areštuotos A. B. sąskaitos. Skolininkės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), buvo siųstas raginimas įsiskolinimą sumokėti gera valia, tačiau dokumentai grįžo neįteikti, kadangi A. B. dokumentų pašte neatsiėmė. Per raginimo terminą susidariusio įsiskolinimo nesumokėjus, 2016 m. lapkričio 11 d. buvo areštuotos skolininkės sąskaitos bei išsiųstas patvarkymas dėl išskaitų iš darbo užmokesčio. CPK normos turi būti aiškinamos kompleksiškai. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės paneigė CPK 736 straipsnio nuostatą, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Be to, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje nėra numatyta jokia išlyga, kad negalima išieškojimo nukreipti į skolininkės A. B. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), o antstolis privalo vykdyti nutartį tokia apimtimi, kokia yra nurodyta jos rezoliucinėje dalyje. Suinteresuotas asmuo išieškotojas M. B. atskirajame skunde prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti (b.l. 33-35).Skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Skundžiama nutartimi teismas neproporcingai iškėlė skolininkės interesus aukščiau vaiko interesų ir leidžia skolininkei, nors ir laikinai, bet neteikti išlaikymo vaikui. Atsakovė tiek apie pradėtą bylą, tiek apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones žinojo, tačiau per visą šį laiką išlaikymo vaikui neteikė. Atsakovė, žinodama apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, galėjo pasirūpinti, kad vaikui bent šiuo laikotarpiu būtų teikiamas išlaikymas, tačiau pasirinko išimtinai savo turtinių teisių gynimo būdą – apskundė antstolio veiksmus. Atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, toliau vaikui išlaikymo neteikia, taip nevykdydama savo pareigos vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Realiai atsakovė turi galimybę išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnametį vaiką. ji turi pakankamai asmeninio turto, iš kurio gali bent minimaliai teikti išlaikymą savo vaikui. Atsakovės teiginiai, kad ji teikė išlaikymą vaikui yra nepagrįsti. Ieškovas šiai dienai nėra gavęs nei iš atsakovės, nei iš antstolės jokių sumų, skirtų nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-14157-944/2016, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė jokios išlygos, kad negalima išieškojimo nukreipti į skolininkės pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), todėl antstolis vykdė teismo nutartį tokia apimtimi, kokia yra nurodyta nutarties rezoliucinėje dalyje. Teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra įsiteisėjusi, atsakovė šios nutarties neskundė, todėl taikytos laikinosios priemonės taikytinos tokia apimtimi, kokia yra nurodytos.Atsiliepime į antstolės atskirąjį skundą išieškotojas M. B., atstovaujamas advokato Pauliaus Alšausko, nurodė, kad su antstolės atskiruoju skundu visiškai sutinka, prašė jį tenkinti (b.l. 37).Atsiliepime į atskiruosius skundus pareiškėja A. B., atstovaujama advokatės Dianos Višinskienės, prašė atskiruosius skundus atmesti kaip nepagrįstus (b.l. 38-43). Nurodė, kad antstolė savo teiginių nepagrindžia CPK sistemiškumu, tik deklaratyviai nurodo CPK 736 straipsnį, kuris reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Tuo tarpu teismas, aiškindamas ir taikydamas CPK 736 straipsnį, rėmėsi 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Antstolė atskirajame skunde neatsižvelgė į CPK 742 straipsnio 4 dalies bei CPK 689 straipsnio 7 dalies normų dispozicijas. Paaiškėjus aplinkybėms, jog pareiškėjos piniginės pajamos šiuo metu yra nepakankamos, antstolė neturėjo teisės areštuoti pareiškėjos banko sąskaitų, o visas nurašytas pinigines lėšas grąžinti pareiškėjai į jos banko sąskaitas bei atsižvelgti į išlaikymo, mokamo vaikams periodinėmis išmokomis, išieškojimo ypatumus. Antstolei to nepadarius, buvo nepagrįstai suvaržytos ir pažeistos pareiškėjos teisės disponuoti minimaliomis piniginėmis lėšomis. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK 733-743 straipsniuose reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Šiuo atveju antstolės neteisėti veiksmai pripažintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Išieškotojo atskirojo skundo argumentai taip pat yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Išlaikymo vaikui skyrimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Išieškotojas nepagrįstai teigia, kad pareiškėja visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Be to, antstolė buvo areštavusi visas pareiškėjos banko sąskaitas ir pinigines lėšas, kurios net neviršijo 1 MMA, todėl suinteresuotas asmuo M. B. iš antstolės turėjo gauti tam tikras pinigines lėšas, skirtas vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje keliamas klausimas, ar yra teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartie dalis, kuria iš dalies pripažinti neteisėtais antstolės veiksmai priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priverstinį išieškojimą nukreipiant į visas skolininkės lėšas.Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).Tiek suinteresuotas asmuo antstolė S. V., tiek suinteresuotas asmuo išieškotojas M. B. atskiruosiuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas, antstolės veiksmus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininkės pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), pripažindamas neteisėtais, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. CK 3.3 straipsnio norma įtvirtina šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus. Jame numatytas ne tik sutuoktinių lygiateisiškumo, bet ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Laikinas išlaikymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra skirta vaikų interesams bylos nagrinėjimo teisme metu apsaugoti. Pabrėžtina, kad laikino išlaikymo priteisimo tikslas užtikrinti vaikų išlaikymo nepertraukiamumą ir nuolatinumą.Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė S. V. vykdomojoje byloje Nr. 0114/16/01388 vykdo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14157-944/2016, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovės A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B. po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos (2016 m. gegužės 12 d.) iki sprendimo byloje priėmimo. Nutartyje nurodyta, kad ji vykdoma skubiai (v. b. Nr. 0114/16/01388).CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo nutartys civilinėse bylose yra vykdytini dokumentai. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 1 d.). Be kitų, nurodytų CPK 587 straipsnyje, vykdomieji dokumentai yra teismo nutartys ir institucijų ir pareigūnų nutarimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 str. 4 p.).Antstolė 2016 m. lapkričio 11 d. priėmė nurodymą Nr. S-16-114-7081 priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų skolininkės sąskaitų. Nustačiusi, kad pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolė 2016 m. lapkričio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-114-7082 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo pareiškėjos darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalųjį mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pagal CPK 668 straipsnio nuostatas vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.Nagrinėjamu atveju antstolės vykdomoje nutartyje teismas nustatė konkrečią priteistiną laikino išlaikymo sumą – po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo teismui dienos (2016 m. gegužės 12 d.) iki sprendimo byloje priėmimo. 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje jokių išlygų nėra nustatyta. Antstolė privalėjo vykdyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį tokia apimtimi, kokia yra nurodyta jos rezoliucinėje dalyje (CPK 18 str., 584 str. 1 d. 1 p., 586 str. 1 d., 587 str. 4 p.), todėl darytina išvada, kad priimdama skundžiamą nurodymą Nr. S-16-114-7081 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolė procesinių teisės normų nepažeidė.Sutiktina su suinteresuoto asmens išieškotojo M. B. atskirojo skundo argumentu, kad CPK 668 straipsnio nuostatų, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikymas šiuo atveju neproporcingai iškeltų skolininkės interesus aukščiau vaiko interesų ir leistų skolininkei, nors ir laikinai, neteikti vaikui išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija būtų nesuderinama su Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.), numatančia visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, nei su Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prioritetinę vaiko interesų apsaugą.Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, jeigu pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki ir ji nesutinka su teismo priteisto laikino išlaikymo dydžiu arba nuolat teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui kita forma, pareiškėja turėjo galimybę Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-14157-944/2016 teikti prašymą sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė turi galimybę, esant pagrįstiems įrodymams, kreiptis į teismą, kad būtų sumažinta laikinųjų apsaugos priemonių apimtis, viena laikinoji apsaugos priemonė pakeista kita, patikslinta nutarties rezoliucinė dalis ir pan.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas neteisėtais antstolės S. V. veiksmus, 2016 m. lapkričio 11 d. nurodymu Nr. S-16-114-7081 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininkės A. B. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – skundžiamoje dalyje pareiškėjos A. B. skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Atskiruosius skundus tenkinus iš pareiškėjos valstybei priteistinos 11,29 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria antstolės S. V. veiksmai 2016 m. lapkričio 11 d. nurodymu Nr. S-16-114-7081 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininkės A. B. pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pripažinti neteisėtais ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje pareiškėjos A. B. skundą atmesti.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,29 Eur (vienuolika eurų dvidešimt devynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (išieškotojas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė