Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-12-21 · Administracinė byla Nr. eI-3398-162/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-21
Bylos Nr.
eI-3398-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02573-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3398-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02573-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 3.8; 3.10.3.8; 3.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjos R. B. prašymu atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. P1-843 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ panaikinimo ir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. P1-843 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad 2015 m. liepos 8 d. ji savo tiesioginei vadovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėjai V. V.-P. elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl atsiprašymo iš darbo nuo tos dienos 13.30 val. dėl asmeninių priežasčių. Į šį elektroninį laišką tiesioginė vadovė atsakė tik 15.42 val. su prašymu informuoti ją pareiškėjai grįžus į darbo vietą. Nurodo, jog pareiškėja į darbo vietą buvo grįžusi 15.30 val. Pareiškėjos tiesioginė vadovė 2015 m. liepos 8 d. raštu Nr. VS-4176 „Dėl tarnybinio tyrimo“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pradėti tarnybinį tyrimą dėl to, kad pareiškėja, nesuderinusi su tiesioginiu vadovu, pasišalino iš darbo vietos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. AD1-2096 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ buvo sudaryta komisija dėl tiesioginio vadovo 2015 m. liepos 8 d. rašto Nr. VS-4176, o tos pačios dienos pranešimu Nr. P20-20 „Apie tarnybinį nusižengimą“ pareiškėjos paprašyta pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe. 2015 m. liepos 27 d. komisija priėmė išvadą Nr. P20-22 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir elektroninių paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėjos R. B. veiksmų“, kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. P1-843 pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

Pareiškėja prašo atnaujinti skundo padavimo terminą apskųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. P1-843 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ motyvuodama tuo, kad šioje byloje skundžiamo administracinio akto priėmimo metu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1088-243/2015, kurioje buvo aiškinamasi dėl aplinkybių, lėmusių kito individualaus teisės akto priėmimą – įsakymo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikinta turėta III kvalifikacinė klasė. Nurodo, kad ginčas buvo kilęs iš santykių tarp pareiškėjos ir tiesioginio vadovo pasitelkiant kasmetinio tarnybinio vertinimo procedūrą. Po šio vertinimo pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas individualus teisės aktas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“. Teigia, kad ji minėtos bylos nagrinėjimo metu nenorėjo kelti naujų ginčų ir manė, kad išsiaiškinus visas aplinkybes, atsakovo atstovas priims adekvatų sprendimą ir pats panaikins šiuo metu skundžiamą administracinį aktą. Tačiau po sprendimo paskelbimo administracinėje byloje Nr. I-1088-243/2015, atsakovo atstovas nurodė suruošti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1088-243/2015, t. y. tai rodo institucijos siekį pareiškėją atleisti iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

ABTĮ 33 straipsnis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Šioje byloje skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 5 d., o pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 15 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi vieno mėnesio prašymo (skundo) padavimo teismui terminą. Pareiškėja neneigia praleidusi šį terminą, nenurodo kitokios skundžiamo įsakymo jai įteikimo datos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, kad skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A-8-514-2004, Administracinių teismų praktika. Nr. 6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/2007). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 7 punktas).

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė per įstatymo nustatytą laikotarpį kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo subjekto, kuris kreipiasi į teismą, valios.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011 teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tokiu būdu yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Pažymėjo, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.

Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas ne tik rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas, tačiau ir operatyvumo standartas, t. y. kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012, 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-660/2014).

Pareiškėja nurodo, kad skundžiamo administracinio akto priėmimo metu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1088-243/2015 pagal pareiškėjos patikslintą prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2015 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. P1-282 „Dėl R.B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“, kurioje buvo aiškinamasi dėl aplinkybių, lėmusių kito individualaus teisės akto priėmimą – įsakymo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikinta turėta III kvalifikacinė klasė, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą argumentuoja tuo, jog šios bylos nagrinėjimo metu nenorėjusi kelti naujų ginčų ir tikėjosi, kad atsakovas pats panaikins skundžiamą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. P1-843, tačiau po sprendimo minėtoje byloje paskelbimo, atsakovas pateikė apeliacinį skundą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinė bylą Nr. I-1088-243/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00285-2015-8) dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir teisės į darbo užmokesčio nepriemoką nustatymo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą prašymą patenkino, tačiau atsakovas šį sprendimą apskundė ir byla 2015 m. lapkričio 27 d. su apeliaciniu skundu išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas, įvertinęs minėtos bylos dalyką, daro išvadą, kad aptartos bylos išsprendimas nebuvo susijęs su šioje byloje skundžiamo įsakymo priėmimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-925/2014 ir kt.). Praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios.

Įvertinus pareiškėjos nurodytas kreipimosi į teismą praleidimo priežastis, akivaizdu, jog pareiškėja nebuvo rūpestinga, atidi, nesielgė operatyviai ir delsė ginti galimai pažeistas teises. Šiuo atveju manymas, kada atsakovas atliks atitinkamus veiksmus (panaikins šioje byloje skundžiamą įsakymą), yra subjektyvi (o ne objektyvi), nuo pareiškėjos valios priklausanti aplinkybė, dėl kurios pareiškėja praleido prašymo (skundo) padavimo teismui terminą. Toks pareiškėjos elgesys akivaizdžiai prasilenkia su rūpestingumo, operatyvumo ir sąžiningumo standartais. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 646/2004, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-886/2013).

Teismas konstatuoja, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkinamas ir prašymą dėl administracinio akto panaikinimo atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105-106 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos R. B. prašymą dėl prašymo padavimo termino atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. B. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. P1-843 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ panaikinimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį tesimą.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė