- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- eAS-122-662/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02573-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Dirvono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. P1-843 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. P1-843 pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą apskųsti Įsakymą motyvuodama tuo, kad šioje byloje skundžiamo administracinio akto priėmimo metu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1088-243/2015, kurioje buvo aiškinamasi dėl aplinkybių, lėmusių kito individualaus teisės akto priėmimą – įsakymo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikinta turėta III kvalifikacinė klasė. Nurodė, kad ginčas buvo kilęs iš santykių tarp pareiškėjos ir tiesioginio vadovo, pasitelkiant kasmetinio tarnybinio vertinimo procedūrą. Po šio vertinimo pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas individualus teisės aktas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“. Teigė, kad ji minėtos bylos nagrinėjimo metu nenorėjo kelti naujų ginčų ir manė, kad išsiaiškinus visas aplinkybes, atsakovo atstovas priims adekvatų sprendimą ir pats panaikins šiuo metu skundžiamą administracinį aktą. Tačiau po sprendimo paskelbimo administracinėje byloje Nr. I-1088-243/2015 atsakovo atstovas nurodė suruošti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1088-243/2015, tai rodo institucijos siekį pareiškėją atleisti iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos R. B. prašymo dėl prašymo padavimo termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
Teismas nurodė, jog šioje byloje skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2015 m. rugpjūčio 5 d., o pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 15 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi vieno mėnesio prašymo (skundo) padavimo teismui terminą. Pareiškėja neneigia praleidusi šį terminą, nenurodė, kitokios skundžiamo įsakymo jai įteikimo datos. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1088-243/2015 dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. P1-282 „Dėl R. B. kvalifikacinės klasės panaikinimo ir kvalifikacijos tobulinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir teisės į darbo užmokesčio nepriemoką nustatymo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą prašymą patenkino, tačiau atsakovas šį sprendimą apskundė ir byla 2015 m. lapkričio 27 d. su apeliaciniu skundu buvo išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas, įvertinęs minėtos bylos dalyką, darė išvadą, kad aptartos bylos išsprendimas nebuvo susijęs su šioje byloje skundžiamo įsakymo priėmimu.
Įvertinus pareiškėjos nurodytas kreipimosi į teismą praleidimo priežastis, akivaizdu, jog pareiškėja nebuvo rūpestinga, atidi, nesielgė operatyviai ir delsė ginti galimai pažeistas teises. Šiuo atveju manymas, kad atsakovas atliks atitinkamus veiksmus (panaikins šioje byloje skundžiamą įsakymą), yra subjektyvi (o ne objektyvi), nuo pareiškėjos valios priklausanti aplinkybė, dėl kurios pareiškėja praleido prašymo (skundo) padavimo teismui terminą. Toks pareiškėjos elgesys akivaizdžiai prasilenkia su rūpestingumo, operatyvumo ir sąžiningumo standartais. Tokios priežastys kaip neapsisprendimas, patiklumas, neryžtingumas negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-886/2013 ir kt.). Teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkintas ir prašymą dėl administracinio akto panaikinimo atsisakyta priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).
II.
Pareiškėja R. B. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo.
Pareiškėja išdėsto, kad nesutinka su teismo nutartyje išsakyta nuostata, jog išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1088-243/2015 nustatytų aplinkybių buvimas nėra susijęs su šioje byloje skundžiamo Įsakymo priėmimu. Skundžiamas teisės aktas yra administracinio poveikio priemonė, kurios tikslas – bet kokia kaina susidoroti su pareiškėja, siekiant ją atleisti iš užimamų pareigų. Šias aplinkybes pareiškėja įrodinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, jei praleistas terminas bus atnaujintas. Skundžiama teismo nutartis, pareiškėjos nuomone, yra kvestionuotina, su ja nesutiktina, nes tai yra formalaus teisingumo vykdymo pavyzdys. Teismas nepasisakė dėl prašyme nurodytų aplinkybių, o tik nurodė, jog nurodytos aplinkybės neturi jokio ryšio su skundžiamo individualaus teisės akto priėmimu, t. y. teismas nevertino nurodytų aplinkybių, o tik formaliai konstatavo, jog ryšio nėra. Prašymo turinį dėl praleisto termino atnaujinimo reikėjo vertinti su prašymo dėl individualaus teisės akto panaikinimo turiniu bei reikėjo atsižvelgti į administracinės bylos Nr. I-1088-243/2015 nustatytų aplinkybių visumą. Mano, jog tik tada teismas būtų tinkamai įvertinęs visas praleisto termino aplinkybes, dėl jų tinkamai pasisakęs ir priėmęs tinkamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą ir priimti pareiškėjos prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. P1-843 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ panaikinimo 2015 m. gruodžio 15 d. praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą apskundimo terminą.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1?7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Pareiškėjai, būdami atidūs ir rūpestingi, gavę jiems nepalankią teismo nutartį, turi neatidėliodami pasirūpinti dėl jos apskundimo per įstatymu nustatytą terminą (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012).
Pareiškėja prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą motyvavo tuo, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-1088-243/2015, kurioje buvo aiškinamasi dėl aplinkybių, lėmusių kito individualaus teisės akto priėmimą – įsakymo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikinta turėta III kvalifikacinė klasė, nagrinėjimo metu ji nenorėjo kelti naujų ginčų ir manė, kad, išsiaiškinus visas aplinkybes, atsakovo atstovas priims adekvatų sprendimą ir pats panaikins šiuo metu skundžiamą administracinį aktą (Įsakymą), tačiau po sprendimo paskelbimo administracinėje byloje Nr. I-1088-243/2015 atsakovo atstovas nurodė suruošti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1088-243/2015, tai rodo institucijos siekį pareiškėją atleisti iš darbo.
Įvertinus pareiškėjos nurodytą skundo padavimo termino praleidimo priežastį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nebuvo rūpestinga, atidi, nesielgė operatyviai ir delsė ginti galimai pažeistas teises. Pareiškėjos delsimas kreiptis į teismą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo grindžiamas subjektyviu manymu, kad atsakovas atliks atitinkamus veiksmus (panaikins norimą apskųsti Įsakymą). Ši aplinkybė, dėl kurios pareiškėja praleido prašymo padavimo teismui terminą, nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios terminas prašymui dėl Įsakymo panaikinimo turėtų būti atnaujintas.
Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti prašymo padavimo terminą matyti, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1088-243/2015 nustatytais faktais ji būtų rėmusis byloje dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti, teismas naudojasi bylos sustabdymo institutu (ABTĮ 98 str.) ir gali sustabdyti administracinę bylą, kol bus išnagrinėta kita byla. Taigi iš šiuo aspektu pareiškėjos delsimas kreiptis į teismą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo motyvuojant, jog yra svarbios kitoje administracinėje byloje nustatytinos aplinkybės, nėra pateisinamas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį atsisakyti atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą ir pareiškėjos prašymą atsisakyti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos R. B. atskirojo skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.