Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Laimonui Petreikiui, kaltinamajam A. R., jo gynėjams advokatams Mindaugui Vasiliauskui ir Vidai Kisielienei, laiduotojai D. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, išsilavinimas spec. vidurinis, dirbantis UAB „A“ generaliniu direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 str. 1 d. nuostatomis būdamas atsakingu už įmonės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuostatas, aplaidžiai tvarkė UAB „A“ teisės aktais reikalaujamą buhalterinę apskaitą tokiomis aplinkybėmis:

jis, A. R., tinkamai neorganizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo dėl ko, J. A. užsakytame 2015-01-09 pokylyje, vykusiame UAB „A“, priklausančiame pramogų ir konferencijų centrui „P“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo patiekti šernienos mėsos patiekalai ir kiti patiekalai, UAB „A“ jokiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo apskaitytas šernienos mėsos įgijimas, UAB „A“ darbuotojai gamino bei tiekė pokylio svečiams šernienos mėsos patiekalus ir jų pardavimo nefiksavo jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, UAB „A“ darbuotojai L. A., priėmus iš J. A. už visas pokylio paslaugas, įskaitant šernienos mėsos patiekalus, bendrą 260 eurų sumą, šie pinigai nebuvo apskaityti UAB „A“ vedamoje buhalterinėje apskaitoje.

Tokiu būdu, jis, A. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatas „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies nuostatas “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1-os dalies nuostatas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 dienos iki 2015 m. vasario 1 dienos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra jis yra UAB „A“ generalinis direktorius. 2015 m. sausio 9 d. pramogų ir konferencijų centre vyko daug renginių, iš kurių vienas buvo užsakytas J. A.. Pripažino, kad jis kaip generalinis direktorius yra atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą. Jaučiasi kaltas, kad nesukontroliavo darbuotojų, kurie gamino ir patiekė šernienos patiekalus. Jam nepavyko nustatyti, kaip šie patiekalai atsirado, vieni darbuotojai nurodė viena versiją, kiti kitą. Banketo metu jis buvo užėjęs į salę, bet nepastebėjo kokie patiekalai buvo patiekti. Nematė, ar barmenė įmušė į kasą iš J. A. gautus pinigus, tačiau specialistai nustatė, kad šie pinigai neapskaityti, todėl sutinka su kaltinimu. Taip pat jaučiasi kaltas, kad nepaskaičiavo darbuotojų pajėgumo aptarnauti kelis banketus ir dėl šios priežasties nebuvo įtraukti į apskaitą iš J. A. gauti pinigai, nuoširdžiai dėl to gailisi. Po specialisto išvados visas personalas padarė išvadas, ėmėsi priemonių, kad ateityje nepasikartotų panašūs atvejai. Buvo priimti atitinkami įsakymai, sugriežtina kontrolė, kiekvieną dieną reikalaujama darbuotojų ataskaitų tiek iš virtuvės, tiek iš baro. Pradėjo daryti tankesnius patikrinimus, pastatė papildomas kameras. Bendrovė neturi jokių skolų valstybei, sumokėjo mokesčius už į apskaitą neįtrauktus pinigus. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sutuoktinės atsakomybėn, kadangi jis gerbia žmoną, kartu dirba versle, todėl žmona gali daryti jam teigiamą įtaką.

Kadangi kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjams ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja D. R. prašė atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn bei parodė, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena 27 metus. Visą gyvenimą kartu dirba, nuolat tariasi kaip išvengti analogiško pažeidimo pasikartojimo ir išlaikyti verslą. Ji įmonėje dirba su tiekėjais, tariasi dėl prekių užsakymo, pasirašinėja sutartis. Ji turi 30 proc. bendrovės akcijų, dalyvauja jos valdyme. Mano, kad gali daryti ir daro teigiamą įtaką kaltinamajam. Per visą procesą jie abu labai pergyveno. Sutinka sumokėti užstatą.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas J. A. parodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo kancleriu dirba 10 metų. Kadangi 2015-01-09 buvo organizuojama išvyka į Kauną teismų jubiliejaus paminėjimui, jis savo iniciatyva sugalvojo surengti vaišes pakeliui į Vilnių, (duomenys neskelbtini) „P“. Savininką pažįsta apie 20 m., kartu medžiodavo. Jokių finansinių įsipareigojimų vienas kitam neturi. Pas A. R. nuvyko apžiūrėti patalpų 2015 m. sausio 6 ar 7 d., sutarė susitikti. Atvykęs išsirinko uždarą salę, aptarė valgių sąrašą, kurie turėtų būti jau paruošti. Jokių sutarčių ar kokių nors kitokių išankstinio mokėjimo dokumentų nesurašė, dėl apmokėjimo nesitarė, užsakė vaišes 16 žmonių. Grįžtant po renginio su teisėjais užsuko pavalgyti, Filharmonijoje dar pakvietė daugiau svečių, dėstytojų. Į kavinę atvyko apie 20 val. Kai tik atvažiavo su teisėjais į kavinę, prieš sėsdamas už stalo, darbuotojos merginos, vardo nežino, pasiteiravo, kiek reikia susimokėti. Ji pateikė čekį. Jis į jį nežiūrėjo, padavė 120 eurų. Ji atnešė kažkiek tai grąžos, bet jis grąžos nepasiėmė. Šie pinigai buvo jo asmeniniai. Vaišių metu dar buvo užsakyta ir karštų patiekalų kiekvieno pageidavimu individualiai. Prieš išvykstant jis paklausė tos pačios darbuotojos, kiek dar reikia susimokėti. Ji pasakė 136 ar 137 eurai. Kiek pamena, čekio jis nematė. Jai paliko 140 eurų, grąžos nelaukė ir visi išvažiavo. Vakarienė metu A. R. buvo salėje (t. 2, b. l. 13-15).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytoja L. A. parodė, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio dirba barmene padavėja UAB „A“ konferencijų ir pramogų centre „P“, vadovas A. R., tarpusavio santykiai tik darbiniai. 2015-01-09 buvo jos darbo diena, tą dieną buvo daug užsakymų ir banketų. Vienoje salėje buvo eilinė vakarienė, nepamena, kokie patiekalai buvo patiekti. Šioje salėje vakarieniavusius žmones aptarnavo ji ir M. L.. Į salę kažkuriuo tai momentu buvo užėjęs ir A. R., paskui jo nematydavo. Šių žmonių vakarienė buvo vakare, kada baigėsi – nepamena. Iš kavinės personalo ar vadovo A. R. nebuvo jokių kalbų, iš kur atvyks svečiai, kas jie tokie. Šių svečių užsakymus užsirašydavo ant lapukų ir iškart įmušdavo į kasą. Kokie užsakymai, kokiems meniu patiekalams ir gėrimams buvo, nepamena. Vakarienės pabaigoje jos paprašė vienas iš svečių - vyras, apibūdinti negali, paskutiniosios sąskaitos. Už vakarienę buvo daugiau nei dvi jos pateiktos sąskaitos. Kai ji rasdavo įdėtus pinigus, nunešdavo į bare esančią kasą įmušti. Kuriuo laiku įmušdavo pinigus, nepamena. Nežino, ar svečiai pasiimdavo kvitus už sąskaitą. Kas mokėjo viso vakaro sąskaitas, nežino. Vakarienė buvo pilnai apmokėta. (t. 2, b. l. 32-34).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas H. Š. parodė, jog vakarienė metu aptarnaujantis personalas jo paklausė, kokį karštą patiekalą valgys – žuvį ar šernieną. Jis pasirinko šernienos kepsnį su padažu (t. 2, b. l. 25).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas T. D. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas H. Š. (t. 2, b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų liudytojų apklausos protokolų, A. R. kaltę įrodo: tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog 2015 m. sausio 9 d. A. R. priklausančiame pramogų ir konferencijų centre „P“ buvo organizuotas banketas 18-20 asmenų, o patikrinus bendrovės buhalterinius dokumentus nustatyta, kad banketas teisės aktų nustatyta tvarka nėra įtrauktas į apskaitą (t. 1, b. l. 1); anoniminis pranešimas, iš kurio matyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba gavo pranešimą apie tai, kad 2015 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini), kavinėje „P“ vakare apie 20.30 val. atvyko grupė Aukščiausio Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų, kurie šventė, vaišinosi ir nesusimokėjo už vaišes ir muzikantus (t. 1, b. l. 4); patikrinimo aktas (t. 2, b. l. 44-45); sąskaitų išrašai (t. 2, b. l. 53-55); nuolaidų kortelių turėtojų sąrašas (t. 2, b. l. 59); apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 3-4); buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 3, b. l. 5-65); 2015 m. birželio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-2/88, iš kurios matyti, kad: 1) iš tyrimui pateiktų kasos, atsiskaitytino asmens A. R. avanso apyskaitų bei dokumentų ir registrų bei pramogų ir konferencijų centro „P“ baro ir picerijos kasos aparatų žurnalų ir kontrolinių juostų nustatyta, kad UAB „A“ 2015-01-09 data už svečiams užsakytą vakarienę 120 Eur ir 140 Eur, iš viso 260 Eur, gautų iš J. A., neapskaitė bendrovės apskaitoje, tai yra dokumentais (kasos dokumentais ar kasos aparato kontrolinėje juostoje) neįformino banketui patiektų patiekalų ir gėrimų pardavimo ir grynų pinigų sumokėjimo ūkinių operacijų. UAB „A“ atsakingi darbuotojai, 2015-01-09 data apskaitos dokumentais neįforminę svečių maitinimo ir atsiskaitymo ūkinių operacijų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) (2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodomis ir pagal šio įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ nuorodą, dėl netinkamai organizuotos bendrovės apskaitos (dokumentais nefiksuotos svečių vaišinimo ir atsiskaitymo ūkinės operacijos) numatyta atsakomybė ūkio subjekto vadovui. UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu, gen. direktoriumi dirbo A. R.; 2) iš tyrimui pateiktų dokumentų ir registrų, nustatyta, kad UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu dokumentais neįformino ir neapskaitė šernienos įsigijimo ir šernienos patiekalų gamybos bei pardavimo ūkinių operacijų. UAB „A“ atsakingi darbuotojai apskaitos dokumentais neįforminę šernienos mėsos pirkimo ir patiekalų iš šernienos gamybos bei pardavimo ūkinių operacijų, nesivadovavo BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuorodomis ir pagal šio įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ nuorodą, dėl netinkamai organizuotos bendrovės apskaitos (gaminti šernienos patiekalai iš dokumentais neapskaitytos šernienos mėsos, pateikiant svečiams patiekalus kasos aparato kontrolinėje juostoje neišrašytos sąskaitos, patiekalų pardavimui pagal kategorijas surašytame žiniaraštyje neįrašyti šernienos patiekalai) numatyta atsakomybė ūkio subjekto vadovui. UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu, gen. direktoriumi dirbo A. R.; 3) Iš išvados 1-o klausimo tiriamojoje dalyje aprašytų aplinkybių nustatyta, kad 2015-01-09 data pramogų ir konferencijų centro „P. R.“ bare ir picerijoje kasos aparatais nebuvo fiksuotas ikiteisminio tyrimo medžiagoje įvardintas svečių maitinimas, kadangi patiektiems patiekalams ir gėrimams nebuvo išrašytos sąskaitos ir mokėjimo kvitais neįforminta 120 Eur ir 140 Eur, ar panašių sumų mokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymo) (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751) 92 straipsnio nuoroda, nuo neapskaitytų 260 Eur pajamų, Valstybės biudžetui priskaičiuojama 45,12 Eur PVM. Dėl to, kad UAB „A“ neapskaitė 260 Eur gautų už svečių maitinimą, tyrimo metu nustatyta, kad valstybės biudžetas negavo 45,12 Eur pajamų; 4) Iš išvados 1-o ir 2-o klausimų tiriamoje dalyje aprašytų aplinkybių, dėl to kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą svečiai buvo vaišinami šerniena, o UAB „A“ apskaitos dokumentais neįformino ir į apskaitos registrus neįrašė šernienos mėsos pirkimo ir patiekalų iš šernienos gamybos bei svečių maitinimui pateiktų patiekalų pardavimo ir atsiskaitymo ūkinių operacijų, iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ tiriamojo laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; 5) vadovaujantis BAĮ (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1-os dalies „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ nuorodą, dėl netinkamai organizuotos bendrovės apskaitos numatyta atsakomybė ūkio subjekto vadovui. UAB „A“ tiriamuoju laikotarpiu, gen. direktoriumi dirbo A. R. (t. 3, b. l. 80-169).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamojo A. R. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis dirbdamas UAB „A“ generaliniu direktoriumi, aplaidžiai tvarkė UAB „A“ teisės aktais reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. tinkamai neorganizavo UAB „A“ buhalterinės apskaitos tvarkymo dėl ko, J. A. užsakytame 2015-01-09 pokylyje, vykusiame UAB „A“ priklausančiame pramogų ir konferencijų centre „P“, kurio metu buvo patiekti šernienos mėsos patiekalai ir kiti patiekalai, UAB „A“ jokiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo apskaitytas šernienos mėsos įgijimas, UAB „A“ darbuotojai gamino bei tiekė pokylio svečiams šernienos mėsos patiekalus ir jų pardavimo nefiksavo jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, UAB „A“ darbuotojai L. A., priėmus iš J. A. už visas pokylio paslaugas, įskaitant šernienos mėsos patiekalus, bendrą 260 Eur sumą, šie pinigai nebuvo apskaityti UAB „A“ vedamoje buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu, A. R. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A“ buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti šios bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 dienos iki 2015 m. vasario 1 dienos.

Kaltinamojo gynėja advokatė V. Kisielienė baigiamųjų kalbų metu iškėlė abejonę, ar kaltinamajam A. R. pagrįstai taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl veikos, kuri pasireiškė UAB „A“ darbuotojai L. A. iš J. A. priimant 260 Eur sumą už pokylio paslaugas ir jos neapskaitant UAB „A“ vedamoje buhalterinėje apskaitoje. Gynėja nurodė, kad šiuo atveju taikytina administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ str., nes dėl šių L. A. veiksmų nekilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013 yra pasisakęs, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė. Teismas laiko, kad L. A. veiksmai, iš J. A. paimant 260 Eur sumą už pokylį ir jų neapskaitant bendrovės vedamoje buhalterinėje apskaitoje, vertinant juos atsietai nuo šernienos gaminių įsigijimo neapskaitymo ir patiekalų iš šernienos gamybos bei jų pardavimo, galimai nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, tačiau vertinant kaltinimo visumą, pripažintina, kad šiuo atveju padaryta tęstinė nusikalstama veika, dėl kurios kyla baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės – negalėjimas iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 dienos iki 2015 m. vasario 1 dienos. Įvertinus tai, kad šioje byloje nustatyti du buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, iš specialisto išvados matyti, kad abu pažeidimai buvo vertinti neatsiejant jų vienas nuo kito ir neišskiriant, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes sukėlė abu pažeidimai bendrai, konstatuotina, kad veika kvalifikuota teisingai. Pašalinus vieną aplinkybę iš kaltinimo dėl gautų pinigų neapskaitymo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ir veiką kvalifikuojant kaip administracinį teisės pažeidimą, galimai kiltų dvigubo nubaudimo už tą pačią teisei priešingą veiką problema.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamasis A. R. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį sutuoktinės atsakomybėn (t. 4, b. l. 101). Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neteistas (t. Asmens duomenys, b. l. 50), 1 m. laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. Asmens duomenys, b. l. 60-66), visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, nuo neapskaitytų 260 Eur pajamų, valstybės biudžetui priskaičiuotas 45,12 Eur PVM mokestis sumokėtas (t. 3, b. l. 80-169), įsiskolinimo biudžetui bendrovė neturi, kaltinamasis gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (t. Asmens duomenys, b. l. 69, 71), kaltinamasis kritiškai vertina savo poelgį, dėl savo priešingo teisei elgesio jaučiasi atsakingas, ėmėsi priemonių dėl buhalterės apskaitos organizavimo įmonėje griežtinimo (t. 4, b. l. 104), dirba, gauna pastovias pajamas, charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, stropus, kruopštus ir atsakingai atliekantis savo pareigas (t. 4, b. l. 22). Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos bei visuomenės susidomėjimas nagrinėjama byla kaltinamajam yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo sutuoktinė D. R. pateikė teismui prašymą dėl laidavimo pagal BK 40 straipsnį, kuriuo ji prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (t. 4, b. l. 102). Laiduotoja D. R. neteista, nebausta, dirba UAB „A“ direktorės pareigose, drausminių nuobaudų neturi, charakterizuojama teigiamai, kaip pareiginga, mokanti spręsti netikėtai iškilusias situacijas (t. 4, b. l. 21), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta (t. Asmens duomenys, b. l. 92, 96), įmonėje užima vadovaujančias pareigas – yra direktorė, dalyvauja įmonės valdyme, turi 30 proc. akcijų, todėl akivaizdu, kad kaip sutuoktinė turi autoritetą vyrui ir tikrai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes juos sieja stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam, kartu gyvena nuo 1988 m., kartu dirba, priima sprendimus įmonės valdyme. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad D. R. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, glaudžius tarpusavio santykius, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į kaltinamojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, į tai, kad laiduotoja dirba bendrovės direktore ir gauna pastovias mėnesines pajamas, taip pat gauna pajamų iš bendrovės veiklos kaip akcininkė, turi nekilnojamojo turto, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos D. R. atsakomybėn su 20 BBND (753,20 Eur) dydžio užstatu vienerių metų laikotarpiui, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas Nr. 1, kuriame sudėti kompaktiniai diskai: Verbatim CD-R7000MB - priedas prie 2015-04-29 Teisėjų tarybos rašto Nr. 36P-100(7.1.10) (t. 2, b. l. 75-164); Verbatim CD-R7000MB „EKA informacija“ - priedas prie 2015-02-19 FNTT rašto Nr. 25/11-1-32-3230 (t. 2, b. l. 42-57); Acme CD-R 7000MB priedas prie 2015-03-10 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo (2015-01-22 G. A. R. telefoninis pokalbis) (t. 1, b. l. 101-102); CD-R CD-3-16-15 - 2015-02-20 kratos metu iš UAB „A” paimti kasos čekiai bei UAB Tele2 J. A. MRT išklotinės (t. 3, b. l. 3-65; t. 2, 194-198); Acme CD-R7000MB priedas prie 2015-06-11 apžiūros protokolo (UAB „A” nuolaidų kortelės) (t. 2, b. l. 58-60), paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 273, 297-298, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą su 20 BBND (753,20 Eur) dydžio užstatu ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui sutuoktinės D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, įpareigojant laiduotoją po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 BBND (753,20 Eur) užstatą į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą Nr. 1-35-630/2016 nutraukti.

Išaiškinti A. R., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą Nr. 1, kuriame sudėti kompaktiniai diskai: Verbatim CD-R7000MB - priedas prie 2015-04-29 Teisėjų tarybos rašto Nr. 36P-100(7.1.10) (t. 2, b. l. 75-164); Verbatim CD-R7000MB „EKA informacija“ - priedas prie 2015-02-19 FNTT rašto Nr. 25/11-1-32-3230 (t. 2, b. l. 42-57); Acme CD-R 7000MB priedas prie 2015-03-10 daiktų, dokumentų apžiūros protokolo (2015-01-22 G. A. R. telefoninis pokalbis) (t. 1, b. l. 101-102); CD-R CD-3-16-15 - 2015-02-20 kratos metu iš UAB „A” paimti kasos čekiai bei UAB Tele2 J. A. MRT išklotinės (t. 3, b. l. 3-65; t. 2, 194-198); Acme CD-R7000MB priedas prie 2015-06-11 apžiūros protokolo (UAB „A” nuolaidų kortelės) (t. 2, b. l. 58-60), palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.