- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-2178-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13481-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- VšĮ Kauno „Žalgirio“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Skolų reguliavimo tarnybos
- Kategorijos
- 3.1.9Teismo nuobaudos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Skolų reguliavimo tarnybos ieškinį atsakovui VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Skolų reguliavimo tarnybos ieškinį atsakovui VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dėl skolos išieškojimo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atmetė.
Atsakovas pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą, kuriuo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovui baudą, 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovui.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovas šioje byloje nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį dėl skolos priteisimo, sąmoningai nuslėpdamas 2015-09-25 Susitarimo dėl skolos sumažinimo egzistavimą. Toks ieškovo elgesys, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra teisinių paslaugų teikimo ir skolų išieškojimo bei skolų pirkimo profesionalas, sudaro pagrindą teismui konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei įpareigoti ieškovą atlyginti nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo atmetė.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį, esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui, gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė.
Atsakovas nenurodė, kad dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis jis patyrė 5 792 Eur dydžio nuostolių, taip pat šių nuostolių dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
Teismas, nors ir nustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, tačiau baudos jam neskyrė tik dėl to, kad atsakovas nepateikė patirtų nuostolių, atitinkančių maksimalios CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos dydį (5 792 Eur), patvirtinančių įrodymų. Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo turtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudos skyrimas nustatytas tam, kad atgrasančiai veiktų prieš piktnaudžiavimą, atlygintų neturtinio pobūdžio praradimus, nes dėl piktnaudžiavimo patirtų nuostolių įrodinėjimas yra sudėtingas ir dėl to ne visada yra pakankama prevencinė priemonė nuo piktnaudžiavimo.
Teismo išvada, kad atsakovas nepatyrė jokių nuostolių dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesu, taip pat yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas bei jo atstovė eikvojo laiką nagrinėjant bylą pagal piktnaudžiaujant teise pateiktą ieškinį, atsakovas patyrė neturtinio pobūdžio praradimus bei neigiamus išgyvenimus, taip pat atsakovas patyrė ir tiesioginius nuostolius, susijusius su akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimu, t. y. byloje yra rašytiniai įrodymai, kad atsakovas patyrė išlaidas advokatui už atsiliepimo parengimą, kurios yra analogiško dydžio kaip ieškovo pateiktos išlaidos už ieškinio parengimą, tačiau sprendimu, net ir nesant ieškovo prieštaravimų, atsakovui iš ieškovo buvo priteista tik pusė šios sumos, todėl likusi šių išlaidų dalis yra atsakovo nuostoliai, kilę tik dėl to, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Teismas neįvertino, kad atsakovo atstovė dalyvavo teismo posėdyje, jam ruošėsi, vėliau rengė prašymą dėl rašymo apsirikimų sprendime ištaisymų, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, galiausiai turi rengti šį atskirąjį skundą. Jei ieškovas nebūtų piktnaudžiavęs procesu ir nebūtų nesąžiningai pareiškęs akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio, visas šis procesas net nebūtų prasidėjęs ir visi nurodyti procesiniai veiksmai nebūtų atliekami. Taigi, negalima teigti, kad atsakovas nepatyrė jokios neigiamos įtakos vien todėl, kad ieškovas, žinodamas ir aiškiai suvokdamas, jog jo ieškinys yra nepagrįstas, tačiau nepaisant to, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, pareiškė nepagrįstą ieškinį. Akivaizdu, kad ieškovas ieškinį reiškė ne siekdamas apginti pažeistą savo teisę, o siekdamas arba pasinaudoti atsakovo teisinių žinių stoka ir prisiteisti neegzistuojančią skolą arba tiesiog sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių atsakovui. Nesąžiningumas šiuo atveju reiškia ieškovo suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas ir kad jo teisės ir teisėti interesai realiai nebuvo pažeisti, kad jis neturi teisės reikalauti skolos, dėl kurios sumažinimo tarp šalių yra sudarytas rašytinis susitarimas, apie kurio egzistavimą bei galiojimą jam buvo priminta dar iki ieškinio pareiškimo ir kuris buvo sąmoningai nuslėptas nuo teismo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.
Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų ir išvadų dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto nustatymo, o atmesdamas prašymą skirti baudą tik nurodė, jog nuostolių dydžiui pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė sprendžiamo klausimo esmės – ar ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pateikdamas ieškinį.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.