- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2-2550-1050/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33866-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Ieškovas
- I. A.
- Atsakovas
- P. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nenustatyti termino susitaikymui ir nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „A.“, o atsakovui – „Š.“.
Ieškovė I. A. nurodė, kad šalių santuoka truko neilgai, kadangi dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą bei šeimą, po santuokos sudarymo šalys netrukus apsigyveno atskirai. Ieškovės teigimu, ji ir atsakovas bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno. Ieškovės nuomone, šalių katė dėl santuokos iširimo yra abipusė, kadangi nei vienas iš jų netenkina kito sutuoktinio poreikių, nesistengia dėl vienas kito ir šeimos gerovės. Nurodė, kad nei vienam iš sutuoktinių nepriteistinas tarpusavio išlaikymas. Santuokos metu bendro nekilnojamojo ir transporto priemonių šalys neįgijo. Nurodė, kad žinomų kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi (el. b. l. 1-3).
Teismo posėdžio metu ieškovė I. A. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Patvirtino, kad yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką ir nemato galimybės susitaikyti. Nurodė, kad iki santuokos sudarymo kartu su atsakovu gyveno 5 metus. Tačiau, sudarius santuoką, paaiškėjo tam tikros aplinkybės, dėl kurių ji suprato, kad atsakovas nėra tas žmogus, su kuriuo ji nori gyventi santuokoje. Ieškovės teigimu, sprendimą nutraukti santuoką šalys priėmė kartu. Nurodė, kad išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Patvirtino, kad dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Nurodė, kad ji nepageidauja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas P. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Atsakovo teigimu, po santuokos sudarymo šalys suprato, kad suklydo, kad jų požiūris į bendrą gyvenimą skiriasi iš esmės, todėl sutuoktiniai šeimos santykius nutraukė ir apsigyveno atskirai. Atsakovas prašė termino susitaikymui neskirti (el. b. l. 38).
Teismo posėdžio metu atsakovas P. Š. nurodė, kad sutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Atsakovas patvirtino, kad yra tvirtai apsisprendęs nutraukti santuoką ir galimybių susitaikyti nėra. Atsakovas išlaikymo iš ieškovės nepageidauja. Patvirtino, kad neturi dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų. Nurodė, kad į ieškovės vardu iki santuokos sudarymo įregistruotą transporto priemonę pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atsakovui pripažinus ieškinį visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, t. y. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdyje pripažino ieškinio reikalavimus visiškai ir nereiškė ieškovei jokių prieštaravimų, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas taikyti CPK 268 straipsnio 5 dalį ir surašyti sutrumpintus motyvus.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės I. A. ir atsakovo P. Š. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. priedo, l. 2). Byloje esančios VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos duomenimis, šalys nepilnamečių vaikų neturi (el. b. l. 7).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatomis, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės teigimu, dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą bei šeimą, po santuokos sudarymo šalys netrukus apsigyveno atskirai, bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo negyveno, nedėjo pastangų šeimos gerovei. Atsakovas sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi iš esmės skiriasi sutuoktinių požiūris į bendrą gyvenimą, sutuoktiniai šeimos santykius yra nutraukę ir gyvena atskirai. Esant nurodytam, laikytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutuoktinių pareigų tinkamai nevykdė, abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Esant nurodytam, kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalūs, jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos ir pagalbos vienas kitam. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai yra iširusi, santuoką tarp I. A. ir P. Š. nutraukia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. A. jos prašymu paliktina pavardė – „A.“, atsakovui P. Š. – „Š.“.
Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nepriteistinas.
Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 str. 1 d.). Remiantis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, bei teismo posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais, ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, kuris jiems priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (el. b. l. 6, 8). Esant nurodytam, turto padalijimo klausimas nespręstinas.
Bylos duomenimis, be kita ko, tai teismo posėdžio metu patvirtino ieškovė ir atsakovas, šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi (el. b. l. 10-12, 14-15, 17). Todėl prievolių kreditoriams vykdymo klausimai po santuokos nutraukimo nespręstini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprašo teismo iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant nurodytam, teismas nesprendžia klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 5,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismui ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo P. Š. (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės I. A. (po santuokos sudarymo buvusi pavardė – A.-Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. A. palikti pavardę – „A.“, atsakovui P. Š. – „Š.“.
Priteisti iš atsakovo P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,00 Eur (penkis eurus 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistas į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.