Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-556-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-06
Bylos Nr.: e2A-556-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13824-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Žemaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Atsakovas: V. K., L. K.

Civilinė byla Nr. e2A-556-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13824-2020-2

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21868-1052/2020 pagal pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams V. K. ir L. K. dėl skolos, delspinigių, baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ (toliau – ir UAB „Kapitalo valda“) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir L. K. 592,28 Eur skolą, 1 468,56 Eur delspinigius, 59,23 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovams adresuoti ieškinio kopija bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą apie dokumentų įteikimą. Atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu, priimtu atsakovui už akių, ieškinį patenkino iš dalies. Ieškovei solidariai iš atsakovų priteisė naudai 592,28 Eur skolą, 213,22 Eur delspinigius, 59,23 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (864,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo V. K. priteisė 19,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš astakovės L. K. – 19,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad:

3.1. tarp pradinės kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovų 2007 m. sausio 3 d. sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną SGH-E760, SA-AK630 ir įsipareigojo per 24 mėnesių laikotarpį mokėti įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovai nuo 2007 m. vasario 3 d. įmokų nemokėjo, liko nesumokėta 592,28 Eur (2 045,03 Lt) dydžio skola. Pradinė kreditorė 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 įsiskolinimo iš atsakovų reikalavimo teises perleido naujajai kreditorei – ieškovei.

3.2. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą. Atsakovai pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą kreditą bei mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, todėl jie privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas.

3.3. Teismas pritarė ieškovės argumentui, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, sutarties sudarymo momentu jis negaliojo ir ieškinio senatis, nesant kitos šalies prašymui, netaikytina. Konstatavo, kad teismas turi teisę ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta.

3.4. Atsakovai savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. vasario 3 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškinys teisme gautas tik 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimčiai metų. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pakankamai ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Ieškovė teismui nenurodė svarbių priežasčių, nepateikė įrodymų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą. Nors ieškovė savanoriškai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., teismas sprendė, kad prašoma priteisti jų suma (1 468,56 Eur) palyginus su pagrindine skola (592,28 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus (CK 1.2 straipsnis). Ieškovė, grįsdama atsakovų nesąžiningumą nurodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų skolai išieškoti, siuntė raginimus atsakovams, pavedė skolos išieškojimo procedūras vykdyti UAB „Sergel“, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kartu su ieškiniu nepateikė.

3.5. Įvertinęs tai, kad prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms netesyboms, teismas darė išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl netesybas sumažino ir iš atsakovų solidariai priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi (11.1. punkte) nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, t. y. 213,22 Eur (592,28 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų).

3.6. Atsakovai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. neinformavo kreditorės apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nepateikė duomenų, susijusių su jų finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl ko nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditorei, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 59,23 Eur dydžio bauda, atitinkanti sutarties 11.2 punkte nustatytą jos dydį.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo:

4.1. pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-21868-1052/2020 dalyje dėl delspinigių priteisimo ir iš atsakovų L. K. ir V. K. ieškovei priteistą 213,22 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti (priteisti) iki 1 468,56 Eur dydžio delspinigių sumos (0,05 proc.); patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos sumos (592,28 Eur dydžio skolos, 1 468,56 Eur dydžio delspinigių, 59,23 Eur dydžio baudos, kitų sumų), likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2- 21868-1052/2020 palikti nepakeistą;

4.2. priteisti solidariai iš atsakovų L. K. ir V. K. ieškovei 28,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kitas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo;

4.3. priteisti solidariai iš atsakovų L. K. ir V. K. ieškovei 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl teismo iniciatyva, nesant atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties taikymo priteisiant delspinigius, nesutinka dėl baudos nepriteisimo, atitinkamai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl nepagrįstai priteistų mažesnių bylinėjimosi išlaidų.

5.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

5.3. Teismo išvada, jog apeliantė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, todėl yra atsakinga, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. 2009 m. kovo 23 d. atsakovams pateikta visa informacija apie kreditoriaus pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį arba kreiptis į apeliantę, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad būtent atsakovai ne tik nesirūpino skolos grąžinimu, bet ir elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdami įvykdyti prievolę.

5.4. Dėl atsakovų sutartinių prievolių nevykdymo apeliantė patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Apeliantė mano, kad negali būti visa atsakomybė perkelta vien tik kreditorei. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad skolininkai visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditore. Be to, toks ilgas skolininkų sąmoningas neveikimas negali būti pateisinamas silpnesne sutarties šalimi, tokiu būdu iš skolininkų kreditorei praktiškai visiškai nepriteisiant delspinigių.

5.5. CK 1.126 straipsnio 2 dalis yra imperatyvi teisės norma, nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 213,22 Eur dydžio delspinigiai yra neadekvatūs ir neproporcingi atsakovų neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui (592,28 Eur), beveik 3 kartus mažesni už priteistą sumą (pagrindinę skolą), dėl kurio atsakovai, apeliantės nuomone, nesupras sutarties ne(į)vykdymo, nuostolių apeliantei padarymo pasekmių.

5.6. Jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė atsakovų atžvilgių 6 mėn. senaties termino, apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis šiame apeliaciniame skunde pateikta teismų praktika ir apeliantei iš atsakovų solidariai priteisti 1 468,56 Eur dydžio delspinigius.

6. Atsakovai V. K. ir L. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

9. Ginčo byloje dėl pačios skolos priteisimo nekilo.

10. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl teismo iniciatyva, nesant atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties taikymo priteisiant delspinigius, nesutinka dėl baudos nepriteisimo, nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl nepagrįstai priteistų mažesnių bylinėjimosi išlaidų.

11. Nors apeliantė nurodo, kad nesutinka, dėl baudos nepriteisimo, tačiau šis jos argumentas atmestinas, kadangi pirmos instancijos teismas ieškinyje prašomą priteisti baudą priteisė, teismas teisingai sprendė, kad Sutarties 11.2 punktas nustatė, kad nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas šios sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, nuomininkas sumoka Lizingo įmonei 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą, solidariai priteisė 59,23 Eur dydžio baudą, atitinkanti sutarties 11.2 punkte nustatytą jos dydį.

12. Dėl teismo iniciatyva, nesant atsakovų reikalavimo taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties taikymo priteisiant delspinigius, atitinkamai mažintų bylinėjimosi išlaidų.

13. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007 m. sausio 3 d. tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovė L. K. buvo sudaryta telefono SGH-E760 išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tinkamai vykdoma nebuvo. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UA Nr. 09/03/04-1 ir perdavimo-priėmimo aktu Nr. 451 išrašo, reikalavimas dėl aukščiau nurodytos nevykdomos sutarties buvo perleistas ieškovei. 2020 m. balandžio 24 d. Gyventojų registro pažyma patvirtinta, kad atsakovai yra sutuoktiniai nuo 2001 m. liepos 28 d. Tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ (toliau – ir pradinis kreditorius) ir atsakovų 2007 m. sausio 3 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai, būdami sutuoktiniais, išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną SGH-E760, SA-AK630 ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 24 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2009 sausio 3 d.) pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti mokėjimo grafike numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovai savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamai nevykdė, nuo 2007 m. vasario 3 d. įmokų nemokėjo, liko nesumokėta 592,28 Eur (2 045,03 Lt) dydžio skola. Pradinis kreditorius 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 įsiskolinimo iš atsakovų reikalavimo teises perleido naujajam kreditoriui – ieškovei.

14. Ieškovė prašė priteisti 1 468,56 Eur delspinigius, pirmos instancijos teismas priteisė 213,22 Eur delspinigių, ieškovė nurodo, kad ji ir taip sumažino delspinigius iki 0,02 procento, be to ji patyrė įvairių papildomų išlaidų, tačiau teismo neprašė priteisti papildomų nuostolių dėl sutarties nevykdymo, o pareiškė reikalavimą tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Apeliantė mano, kad negali būti visa atsakomybė perkelta vien tik kreditorei. Pirmos instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad skolininkai visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su kreditore.

15. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apeliantės argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

16. Ieškovės nurodymas, kad ji patyrė įvairių papildomų išlaidų, kurių ji neprašo priteisti (dėl to prašo didesnių delspinigių), byloje niekuo nepagrįstas, deklaratyvaus pobūdžio, todėl įvertinti, kiek gi ieškovė patyrė nenurodomų ir nepagrįstų byloje pateiktais įrodymais papildomų išlaidų, tam, kad įvertinti jų adekvatumą delspinigiams, teismas neturi galimybės. Be to, neteikiant apie tai įrodymų, neaišku ar jos iš viso patirtos, todėl toks hipotetinis aplinkybių nurodymas, niekuo jų nepagrindžiant, apeliacinės instancijos teismo nevertintinas ir atmestinas kaip niekuo nepagrįstas.

17. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Atsakovai pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą kreditą bei mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, todėl jie privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas, tačiau netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).

18. Ieškovė teisingai nurodo, kad konkrečiu atveju netaikytinas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas, nes sutarties sudarymo momentu jis negaliojo ir ieškinio senatis, nesant kitos šalies prašymui netaikytina, tačiau pirmos instancijos teismas, mažindamas delspinigių dydį, kaip teisinį pagrindą nurodo CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, nors skaičiuoja juos kai taikydamas ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą (592,28 Eur x 0,2 proc. x 180 dienų). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors faktiškai nurodomas pagrindas ir teisinis pirmos instancijos teismo nurodomas pagrindai nesutampa priteisiant delspinigius, tačiau akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo pozicijos esmė buvo – mažinti delspinigius, dėl ko apeliacinės instancijos teismas tam pritaria, kadangi delspinigiai yra neadekvačiai per dideli, lyginant su skolos suma, ieškovo neveikimu ilgą laiką nesikreipiant į teismą, todėl teisingai sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

19. Kaip nurodo ieškovė, atsakovai savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. vasario 3 d. Pradinis kreditorius reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškinys teisme gautas tik 2020 m. rugsėjo 3, t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau kaip dešimčiai metų. Todėl apeliacijos instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pakankamai ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, kai buvo akivaizdu, kad skolos net nesistengiama mokėti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Ieškovė teismui nenurodė svarbių priežasčių ir paaiškinimų bei nepateikė įrodymų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Nors ieškovė savanoriškai sumažino sutartyje numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc., prašoma priteisti jų suma (1 468,56 Eur) palyginus su pagrindine skola (592,28 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus (CK 1.2 straipsnis). Ieškovė, grįsdama atsakovų nesąžiningumą nurodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų skolai išieškoti, siuntė raginimus atsakovams, pavedė skolos išieškojimo procedūras vykdyti UAB „Sergel“, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kartu su ieškiniu nepateikė ir nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Šiems pirmos instancijos teismo argumentams pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti delspinigių suma daugiau kaip du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau kaip 10 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, todėl nors pirmos instancijos teismas nurodo, jog skaičiuoja netesybas už 180 dienų, kaip taikydamas ieškinio senaties terminą ir mažina priteisiamą sumą iki 213,22 Eur, tačiau iš esmės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia suma yra protinga palyginus su priteista skola, tuo, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą, todėl ši priteista delspinigių suma paliktina nepakeista (CPK 6.73 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniui

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė