Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

nuteistajam M. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-05-28 nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir jam paskirtas laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir atsiprašyti nukentėjusiosios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. liepos 11 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) kaime, A. P. gyvenamojo namo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto su A. P. metu, garsiai išplūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiu suduodamas A. P. ne mažiau kaip 3 kartus į kairę veido sritį, ne mažiau 3 kartus į dešinę veido sritį, grumtynių metu, ištraukdamas A. P. iš kairės ausies auksinį auskarą, taip jį sulankstydamas ir padarydamas 200 eurų vertės turtinę žalą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, įėjus į namo vidų, tyčia pastumdamas A. P. į duris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjus iš namo į kiemą, garsiai rėkaudamas ir grasindamas, kad sudegins namus, padės visus į vietą, pamatęs stovinčią ant laiptų A. P., tyčia spirdamas koja ne mažiau 2 kartus į nugarą, po smūgio šiai nugriuvus ant trinkelių grindinio, tuo nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą, bei sugadino A. P. priklausantį 300 eurų vertės turtą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

4.2. Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę, nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu bei atstovavimo išlaidų priteisimu. Kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir išanalizavusi skundžiamą teismo nuosprendį, išklausiusi proceso dalyvius, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išreikštas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytu veikos kvalifikavimu, nepagrįstas. M. L. viso proceso metu (tame terpe ir rašydamas apeliacinį skundą bei pasisakydamas apeliacinės instancijos teisme) neneigė, kad buvo kilęs konfliktas su A. P. ir jo metu jis įžeidinėjo nukentėjusiąją. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, jog konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji ir tai patvirtina liudytojas A. V.. Priešingai, iš A. V. parodymų matyti, kad būtent M. L., iš pradžių bendravęs draugiškai, vėliau, kai jau apsvaigo nuo išgerto alkoholio, tapo agresyvus, vėlėsi į konfliktus. Dėl M. L. konflikto su A. P. A. V. nurodė tik tiek, jog matė, kad jie vienas ant kito šaukė. Tokie parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusios parodymus ir neduoda jokio pagrindo išvadai, kad konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. išplūdo nukentėjusiąją. Tai pripažįsta ir pats nuteistasis. Iš jo paaiškinimų matyti, jog jis ir siekė įžeisti, pažeminti A. P., t.y. veikė tiesiogine tyčia. M. L. kibo ir prie kitų svečių, vaikėsi A. P. seserį, jį teko laikyti jėga. Būtent todėl buvo kviečiama policija. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog dėl jo veiksmų nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka ir nutrauktas gimtadienio šventimas. Kaip jau minėta, M. L. plūdosi ir vartojo fizinį smurtą A. P. bei kitų asmenų atžvilgiu, siekiant sulaikyti jį nuo smurto panaudojimo, teko laikyti fiziškai. Būtent dėl M. L. veiksmų ir buvo kviesta policija. Pats apeliantas savo skunde pripažįsta, jog gimtadienio šventės dalyviai išsiskirstė dėl to, kad buvo iškviesta policija. Tai reiškia, kad tarp jo veiksmų ir nutrūkusios gimtadienio šventės yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. jo veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

4.3. Apeliantas savo skunde nesutinka ir nuosprendžio dalimi kurioje pasisakyta dėl smūgių sudavimo A. P.. Šioje dalyje skundas taip pat nepagrįstas. M. L. teigia, jog jei būtų sudavęs tiek smūgių moteriai, ji tikrai būtų stipriai nukentėjusi ir sužalojimai būtų akivaizdūs. Tokios pasekmės galėtų būti, jei smūgiai būtų suduodami tiksliai ir akcentuotai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad įvykio metu nuteistasis buvo stipriai apgirtęs. Nukentėjusioji aktyviai gynėsi nuo puolimo. Tai reiškia, kad M. L. negalėjo suduoti tikslių ir akcentuotų smūgių, tačiau kontaktas neabejotinai buvo. Tai, kad A. P. buvo matomi paraudimai patvirtina ir atvykę policijos pareigūnai, o tai, kad ji skundėsi skausmais kitose kūno vietose, patvirtina kiti liudytojai. Nukentėjusioji nesikreipė pas med. ekspertus ir jai nebuvo nustatyti sunkesni sužalojimai, tačiau ši aplinkybė veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Jei nukentėjusiajai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (ne vien skausmo sukėlimas), veika būtų kvalifikuota pagal kitą, sužalojimo sunkumą atitinkantį BK straipsnį. Šiuo atveju M. L. inkriminuotas tik skausmo sukėlimas.

4.4. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas prieštaringai pasisakė dėl nukentėjusiajai padarytos žalos. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje yra pasisakyta, jog nenustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo įskeltas durų stiklas ir tuo padaryta 100 eurų žala ir toje dalyje nutarta kaltinimą tikslinti. Tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje nors ir praleidęs formuluotę – „taip įskeldamas durų stiklą ir padarydamas 100 eurų vertės turtinę žalą „- vėliau nurodo, kad sugadino A. P. priklausantį 300 eurų vertės turtą, o ši žala susideda ir sulankstyto auskaro 200 eurų vertės ir įskilusio durų stiklo 100 eurų vertės. Dar daugiau, kolegija vertina, kad kaltinime nepagrįstai nurodyta ir žala dėl sugadinto auskaro. Turtinė žala turi būti įrodyta. Šiuo atveju pasiremta tik nukentėjusios pasakymu, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad padaryta tokio dydžio žala. Nepateikta jokios informacijos kokie tai buvo auskarai (koks metalas, koks svoris, kokia vertė ir t.t.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pradžioje vienas auskaras buvo dingęs, tačiau vėliau rastas tik sulankstytas. Nėra jokių duomenų kokio pobūdžio to auskaro sugadinimas, kiek kainuotų jo sutaisymas (jei įmanoma sutaisyti). Jei sutaisyti nebegalima, o auskarai buvo iš brangiojo metalo, tai kokia tokio metalo laužo vertė. Nesant visų šių duomenų, yra didelė abejonė, kad dėl sugadinto (sulankstyto) auskaro buvo padaryta tokio dydžio žala. Bet kokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl iš kaltinimo šalintina ir nuoroda, jog A. L. ištraukdamas A. P. iš kairės ausies auksinį auskarą, taip jį sulankstydamas, padarė 200 eurų turtinę žalą. Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėčiai žala nėra būtina, todėl tokios aplinkybės pašalinimas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Tuo pagrindu kolegija keičia nuosprendžio nustatomąją dali ir ją išdėsto sekančiai:

M. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. liepos 11 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. P. gyvenamojo namo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto su A. P. metu, garsiai išplūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiu suduodamas A. P. ne mažiau 3 kartus į kairę veido sritį, ne mažiau 3 kartus į dešinę veido sritį, grumtynių metu, ištraukdamas A. P. iš kairės ausies auksinį auskarą ir jį sulankstydamas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, įėjus į namo vidų, tyčia pastumdamas A. P. į duris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjus iš namo į kiemą, garsiai rėkaudamas ir grasindamas, kad sudegins namus, padės visus į vietą, pamatęs stovinčią ant laiptų A. P., tyčia spirdamas koja ne mažiau 2 kartus į nugarą, po smūgio šiai nugriuvus ant trinkelių grindinio, tuo nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4.5. Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo pareiškusi 300 eurų dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti (T. 1, b.l. 65). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žala sudaro 100 eurų už suskaldytą durų stiklą ir 200 eurų už sugadintą auskarą. Pirmos instancijos teismas pasisakė, jog nėra duomenų, kad būtent M. L. suskaldė durų stiklą, šią veiką iš kaltinimo pašalino ir šioje dalyje civilinio ieškinio netenkino. Kitoje dalyje civilinį ieškinį tenkino ir priteisė iš kaltinamojo 200 eurų už sugadintą auskarą. Tačiau civilinis ieškinys šioje dalyje niekuo nepagrįstas (nėra duomenų apie auskarų vertę, sugadinimo pobūdį ir t.t.). Apie tai plačiau pasisakyta 4.4 punkte, todėl nebekartojama. Be to kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas svarbias aplinkybes. CPK 12 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Iš teismo posėdžio protokolo (T. 2, b.l. 40) matyti, kad nukentėjusioji A. P. teismo posėdžio, įvykusio 2019-03-04, metu civilinio ieškinio atsisakė, t.y. pasinaudojo tokia savo teise. Savo atsisakymą ji aiškiai motyvavo, nurodydama, kad jai iš kaltinamojo nieko nereikia ir nori tik ramybės. Tai reiškia, kad nuo to momento nagrinėjamoje byloje nebebuvo civilinio ieškinio. Nukentėjusioji dalyvavo ir kituose teismo posėdžiuose iki teismui išeinant priimti sprendimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų pakeitusi savo sprendimą dėl atsisakymo nuo ieškinio. Šią aplinkybę patvirtina tiek prokuroro baigiamoji kalba, kurioje jis neprašė tenkinti civilinio ieškinio (pasisakė tik dėl atstovavimo išlaidų), tiek pirmosios instancijos nuosprendis, kuriama nurodoma, kad tenkinti civilinį ieškinį prašo tik nukentėjusios atstovė (advokato padėjėja). Atkreiptinas dėmesys, kad atstovo pozicija negali prieštarauti atstovaujamojo pozicijai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, jog civilinio ieškinio šioje byloje nebėra nuo 2019-03-04. Todėl teismui nebuvo pagrindo šį klausimą spręsti. Tuo pagrindu sprendimas dėl 200 eurų priteisimo A. P. naikintinas.

4.6. Kolegija sutinka ir su skundo dalimi dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Iš byloje esančio advokato orderio matyti, kad 2019-03-29 advokatei K. V. pavedama atstovauti A. P. (T. 2, b.l. 65). Iš kitų byloje esančių dokumentų matyti, jog iki posėdžio, įvykusio 2019-04-18, advokato padėjėja susipažino su byla, pasidarė reikiamų dokumentų kopijas. Iš pinigų priėmimo kvito (T. 2, b.l. 68) matyti, kad 2019-04-18 nukentėjusioji A. P. sumokėjo advokato padėjėjai 300 eurų už atstovavimą byloje. 2019-04-18 posėdyje buvo apklaustas tik vienas liudytojas – A. V., kuris patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jokių naujų ar esminių aplinkybių nenurodė. Pabaigus įrodymų tyrimą, nukentėjusiosios atstovė paprašė pertraukos pasiruošimui baigiamosioms kalboms ir jai tokia galimybė buvo suteikta, byloje padaryta pertrauka iki 2019-05-02. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito (T. 2, b.l. 69B) matyti, kad 2019-05-02 nukentėjusioji K. V. (nenurodytas gavėjo statusas) sumokėjo 500 eurų, tačiau nenurodyta už ką buvo sumokėti pinigai. Kaip jau minėta, už atstovavimą byloje 300 eurų jau buvo sumokėti 2019-04-18. Pirmosios instancijos teismas visus 800 eurų pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistojo. Motyvuodamas savo sprendimą, teismas nurodė, kad įvertinus bylos sudėtingumą ir kelionės išlaidas, atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didėlės. Su tokiu vertinimu kolegija nesutinka. Kaip jau minėta, įrodymų tyrimas buvo baigtas 2019-04-18. Šiame posėdyje apklaustas liudytojas jokių naujų aplinkybių nenurodė. Todėl nebuvo jokio objektyvaus būtinumo daryti pertrauką pasiruošimui baigiamosioms kalboms, jei ne atstovės nepasiruošimas bylai. Tokią galimybę patvirtina ir kitos aplinkybės. Po pertraukos nukentėjusios atstovė daug dėmesio skyrė veikos kvalifikavimui, iš esmės pritardama prokuroro pozicijai, ir tik vienu sakiniu pasisakė dėl civilinio ieškinio – paprašė jį pilnai tenkinti. Apie tai, kad šiuo klausimu atstovės pozicija išsiskyrė su atstovaujamosios pozicija, yra pasisakyta aukščiau. Ne mažiau svarbi ir kita aplinkybė - jei jau atstovė manė, kad turi būti sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas ir tas ieškinys tenkinamas, turėjo imtis veiksmų, kad toks ieškinys būtų pagrįstas. Tačiau byloje ne tik kad nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį (apie tai pasisakyta aukščiau), bet apie tai nieko nepasisakyta ir baigiamojoje kalboje. Tai reiškia, kad šiuo klausimu joks darbas nebuvo atliktas. Kolegija atsižvelgusi į minėtas aplinkybes - nepagrįstą pertrauką pasiruošimui baigiamosioms kalboms, kas dirbtinai padidino teismo posėdžių skaičių, tai, kad pinigų priėmimo kvite nenurodyta už ką sumokti 500 eurų, o taip pat kitas minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 800 eurų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš nuteistojo yra nepagrįstas. Įvertinus bylos sudėtingumą, nukentėjusios atstovės atlikto darbo kokybę ir apimtį, darytina išvada, kad už tai pilnai buvo apmokėta, sumokant 2019-04-18 300 eurų. Todėl atstovavimo išlaidos mažintinos iki šio dydžio.

4.7. Apeliantas savo skundu prašo pirmos instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Apie tai, kad M. L. veikoje yra nusikaltimo numatyto BK 284 straipsnyje sudėtis pasisakyta aukščiau. Tačiau kolegija mano, jog skiriant nuteistajam bausmę, buvo netinkamai parinkta bausmės rūšis. Už BK 284 straipsnyje numatytą veiką įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, dirba. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas jam trečią iš sankcijoje pagal griežtumą numatytą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, tokio sprendimo nemotyvavo. Kolegijos nuomone, įvertinus M. L. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusios poziciją, bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant minimalaus dydžio piniginę baudą. Todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2-4 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti:

M. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, kaip atliktą bausmę M. L. įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir skirti galutinę bausmę 46 MGL dydžio (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai A. P. priteista 200 eurų turtinei žalai atlyginti.

A. P. turėtas advokato padėjėjos išlaidas, pripažintas proceso išlaidomis ir priteistas iš M. L., sumažinti iki 300 eurų.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.