Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Biržai, Lietuva, lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) , Lietuva, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) , neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. liepos 11d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) , A. P. gyvenamojo namo kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto su A. P. metu, garsiai išplūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiu suduodamas A. P. ne mažiau 3 kartus į kairę veido sritį, ne mažiau 3 kartus į dešinę veido sritį, grumtynių metu, ištraukdamas A. P. iš kairės ausies auksinį auskarą, taip jį sulankstydamas ir padarydamas 200 eurų vertės turtinę žalą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, įėjus į namo vidų, tyčia pastumdamas A. P. į duris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjus iš namo į kiemą, garsiai rėkaudamas ir grasindamas, kad sudegins namus, padės visus į vietą, pamatęs stovinčią ant laiptų A. P., tyčia spirdamas koja ne mažiau 2 kartus į nugarą, po smūgio šiai nugriuvus ant trinkelių grindinio, tuo nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą, bei sugadino A. P. priklausantį 300 eurų vertės turtą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad M. L., gim.1988 m., 2018-08-11 22:47:57 val. nustatytos 2.08 promilės (1 t., b.l. 128).

Šioje byloje kaltinamasis M. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. P. gyvenamojo namo kieme ir name, vykstant nukentėjusiosios dukters gimtadieniui, kitų asmenų akivaizdoje, sukėlė konfliktą, peraugusį į grumtynes, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Atmestini gynybos argumentai, kad konfliktas įvyko asmeninėje nuosavybėje, namo prieigos teritorijoje, t.y. neviešoje vietoje. Nekyla abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje: nukentėjusiosios privataus namo kieme ir name, vykstant gimtadienio šventei, kur be kaltinamojo leidimo buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai.

Nors kaltinamais neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė jog buvo žodinis konfliktas su nukentėjusiąja, jis šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino nukentėjusiajai. Minėtas aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji bei liudytojai G. L., K. P., A. V., A. K.. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. M. L. minėti veiksmai buvo įžūlūs, prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėms. Aplinkybę, kad dėl M. L. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, rodo tokie faktai: dėl M. L. veiksmų buvo sutrikdyta gimtadienio šventė, kiti žmonės turėjo įsikšti į konfliktą, nukentėjusioji kvietė policiją, nes bijojo dėl savo ir aplinkinių saugumo, bijojo, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus ir įpykęs, vairuodamas automobilį, gali padaryti avariją ir sužaloti jos dukrą. Tai aiškiai rodo, kad aplinkiniai suvokė, jog pažeista viešoji tvarka ir rimtis ir reikia policijos įsikišimo. Be to policijos pareigūnams į pagalbą teko kviesti antrą ekipažą, nes kaltinamasis nenurimo ir teko jį tramdyti. Reikia pažymėti jog konfliktas vyko ilgą laiko tarpą, kadangi prasidėjo nuo apsižodžiavimo ir apsistumdymo su nukentėjusiąja kieme. Po to kaltinamais draugės buvo nuvestas į namo vidų nusiraminti, tačiau konfliktas tęsėsi ir viduję, po to ir vėl lauke, kol kaltinamasis išvažiavo iš kiemo. Konflikto pradžia užfiksuota apie 20.30 val. kai nukentėjusioji grįžo iš gyvulių, o policijos pareigūnai neblaivumą kaltinamajam nustatė 22.47 val.

Kaltinamasis neigia buvus fizinį kontaktą, tačiau nukentėjusioji nurodo jog jai buvo suduota ne mažiau trijų kartų į kairę ir dešinę veido sritį ir grumtynių metu ištrauktas auskaras iš kairės ausies, namo viduje ji buvo pastumta į duris, o išėjus į namo kiemą, ant laiptų jai spirta koja ne mažiau dviejų kartų į nugarą. Liudytoja E. R. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą nukentėjusioji buvo šoke, verkė, skundėsi sprando skausmais, ji pastebėjo paraudusią ausį, kur nukentėjusioji parodė jog yra ištrauktas auskaras. Liudytojas V. S. nurodė jog nukentėjusioji buvo susijaudinusi, jai ant vieno skruosto buvo paraudimas. Todėl teismas daro išvadą, kad, nors kaltinamais neigia, fizinis kontaktas tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko. Įvertintina, kad kaltinamais konflikto metu buvo neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė jog dalies įvykių neprisimena (1 t., b. l. 138), o tuo tarpu nukentėjusioji buvo blaivi (1 t., b. l. 43), duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuosekli, todėl teismui nėra pagrindo ja netikėti. Atmestini gynybos argumentai, kad smūgiai ir apsistumdymas buvo abipusis, nukentėjusioji nebuvo statiškos būsenos, tačiau iš bylos medžiagos matyti jog nukentėjusiosios veiksmai buvo gynybiniai, paremti savisauga, o kaltinamojo elgesys buvo ypač agresyvus, neprognozuojamas, jo negalėjo sulaikyti ir nuraminti net draugė. Kaltinamojo agresyvumą patvirtina tas faktas, kad ant laiptų jis nukentėjusiajai įspyrė du kartus į nugarą, ko pasekoje nukentėjusioji nugriuvo ant trinkelių grindinio. Tas faktas, kad kaltinamasis nesiekė specialiai nuplėšti auskaro nepaneigia fakto, kad auskaras buvo nuplėštas jo agresyvių veiksmų pasekoje. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad namo viduje kaltinamajam ją pastumus į duris, įskilo durų stiklas. Nors bylos medžiagoje buvo užfiksuotas įskilęs durų stiklas, tačiau posėdžio metu nukentėjusioji suabejojo, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų įskilo stiklas, ar jis jau buvo įskilęs anksčiau, tačiau bylos duomenimis nepavyko nustatyti, ar durų stiklo įskilimas atsirado stumiant A. P. į duris, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Nors gynyba nurodo, kad byloje nėra teismo medicinos eksperto išvados, tačiau pažymėtina, kad šis BK straipsnis saugo būtent tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis ir dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, dėl ko ji į ekspertus nesikreipė.

Visais atvejais BK 284 str. taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų (gimtadienio šventės dalyvių) akivaizdoje, šventė buvo sutrikdyta, nukentėjusiosios dukra visą laiką turėjo raminti kaltinamąjį, raudojo, buvo nusivedusi kaltinamąjį į namo vidų nusiraminti, nukentėjusiosios sugyventinis kaltinamajam liepė nusiraminti, „suėmė už atlapų ir papurtė“, kaltinamasis nukentėjusiosios seserį vijosi aplink namą, kol ji užsirakino vonioje, įpykęs, būdamas neblaivus, iš kiemo išvažiavo automobiliu, nukentėjusioji buvo priversta kviesti policiją, dėl ko darytina išvada jog šventės dalyviai pasijuto nesaugiai, dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta gimtadienio šventė, visi buvo priversti išsiskirstyti, padaryta materialinė žala, kaltinamojo veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog M. L. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Tiriamu atveju aišku, kad kaltinime paminėti M. L. veiksmai yra atsakas į nukentėjusiosios žodines pastabas. Kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje plūsdamasis, vartodamas necenzūrinius žodžius, grąsindamas, suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veidą, stumdamas ją į duris ir spirdamas koja į nugarą be tai pateisinančios priežasties demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veisksmai, t.y. veikė neapibrėžta tyčia.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad tai tebuvo asmeninio pobūdžio konfliktas, tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Vertinant nuteistojo veiką reikia atsižvelgti ir į tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo dominavo asmeniniai santykiai. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto paskatos nebuvo chuliganiškos, jį lėmė asmeninės priežastys (kaltinamojo manymas, kad nukentėjusioji nepagrįstai “burbuliavo” jo atžvilgiu). Paminėtina ir tai, kad šį konfliktą matė gimtadienyje buvę liudytojai, neturintys kaltinamajam jokių pretenzijų.

Visų šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrįsti. Jo veiksmai pagal BK 284 str. kvalifikuoti teisingai, kadangi jis viešoje vietoje – nukentėjusioios gyvenamojo namo kieme, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu ir akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, žodinio konflikto su nukentėjusiąja metu, garsiai išplūsdamas necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau 3 kartus į kairę veido sritį, ne mažiau 3 kartus į dešinę veido sritį, grumtynių metu, ištraukdamas jai iš kairės ausies auksinį auskarą, taip jį sulankstydamas ir padarydamas 200 eurų vertės turtinę žalą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, įėjus į namo vidų, tyčia pastumdamas A. P. į duris, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, išėjus iš namo į kiemą, garsiai rėkaudamas ir grasindamas, kad sudegins namus, padės visus į vietą, pamatęs stovinčią ant laiptų nukentėjusiąją, tyčia spirdamas koja ne mažiau 2 kartus į nugarą, po smūgio šiai nugriuvus ant trinkelių grindinio, tuo nukentėjusiajai A. P. sukėlė fizinį skausmą, bei sugadino A. P. priklausantį 200 eurų vertės turtą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas tikslina kaltinimą epizode įėjus į namo vidų. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis tęsdamas nusikalstamą veiką, įėjęs į namo vidų, tyčia pastumdamas A. P. į duris, taip įskeldamas durų stiklą ir padarydamas 100 eurų žalą. Byloje nenustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo įskeltas durų stiklas, todėl kaltinimas šiame epizode tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis tęsdamas nusikalstamą veiką, įėjęs į namo vidų, tyčia pastumė A. P. į duris.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji A. P. pareiškė 300,00 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį, kadangi nusikalstama veika buvo sugadintas jai priklausantis turtas ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo (1 t., b.l. 85). Nurodė, kad sugadintas duris (įskeltą durų stiklą) vertina 100 Eur, sugadintą auksinį auskarą - 200 Eur. Kaltinamasis šio ieškinio nepripažįsta, nes neprisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Be to nurodo jog internete draugės profilyje yra nuotrauka daryta 2017 m., kurioje matosi, kad durų stiklo kamputis jau tada buvo įskylęs. Nukentėjusioji 2019-03-04 d. posėdžio metu nurodė, kad tiksliai nežino ar stiklas jau buvo įskylęs 2017 m. Nukentėjusiosios atstovė nurodė, kad pareikštą civilinį ieškinį yra palaikomas 300 Eur sumai. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį <...>. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, nes įvykio metu buvo sugadintas jai priklausantis turtas, t.y. kaltinamojo ir nukentėjusiosios apsistumdymo metu kaltinamasis ištraukdamas A. P. iš kairės ausies auksinį auskarą, taip jį sulankstydamas ir padarydamas 200 Eur vertės turtinę žalą. Nors tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymais nustatyta jog po įvykio durų stiklas buvo įskeltas, tačiau bylos duomenimis nepavyko nustatyti, ar durų stiklo įskilimas atsirado stumiant A. P. į duris, o visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai ir šioje dalyje ieškinys atmestinas. Nors nukentėjusioji pati įsivertino sugadintą auskarą, tačiau teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios šioje dalyje pareikštas ieškinys yra protingas ir 200 Eur suma yra reali, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 200 Eur turtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1-2 d.). Atmestini gynybos argumentai, jog nukentėjusioji nėra apsisprendusi dėl civilinio ieškinio, todėl jis turėtų buti atmestas, kadangi įvertintina jog nukentėjusioji, teisme duodama parodymus, dar nebuvo atstovaujama, jos parodymai buvo įtakojami emocijų dėl patirtų išgyvenimų, nukentėjusioji patyrė realią žalą, o nukentėjusiosios atstovė aiškiai išreiškė poziciją dėl civilinio ieškinio.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

M. L. yra dirbantis (1 t., b. l. 124), neteistas (1 t., b. l. 125), administracine tvarka per 1 metus baustas kartą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., 126-127), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nepateikta. Skiriant jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, į atliktą bausmę jam įskaitytinos dvi paros, išbūtos laikinajame sulaikyme (2018-08-12 d. 2.10 val. – 2018-08-13 d. 13.23 val.) ir laikytina jį atlikusiu 4 laisvės apribojimo dienas.

Kaltinamajam 2018-08-13 policijos pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 169-170) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei (2 t. pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d.).

Nukentėjusiosios atstovė teismui pateikė du pinigų priėmimo kvitus 800 eurų sumai už advokato padėjėjos paslaugas (2 t., b. l. 68, 69B). Nukentėjusiosios patirtos teisinių paslaugų teikimo išlaidos, sumokėtos advokato padėjėjai pripažintinos proceso išlaidomis. Pateiktas išlaidas patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai, įvertinant bylos sudėtingumą ir kelionės išlaidas, jos nėra aiškiai per didėlės, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi ir 5-6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ir atsiprašyti nukentėjusiosios.

Į atliktą bausmę M. L. įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį 4 laisvės apribojimo dienas.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai A. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) , iš M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

A. P. turėtas advokato padėjėjos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš M. L. priteisti 800,00 Eur joms atlyginti.

Priteisti iš M. L. 23,52 Eur proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.