- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-03
- Bylos Nr.
- eI3-19493-644/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05399-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Orkhan Huseynov
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Teismo proceso Nr. 3-61-3-05399-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3; 55.1.3
2025 m. gruodžio 3 d.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui K. B.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Orkhan Huseynov skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Orkhan Huseynov kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 25S202732 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su Sprendimu, kuris priimtas, nustačius, jog pareiškėjas neatitinka teisės aktuose nustatytų prieglobsčio bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nurodė, kad savo prieglobsčio prašymą jis grindžia tuo, jog jam kyla grėsmė būti nužudytam Azerbaidžane dėl vykdomo kraujo keršto. Paaiškino, kad jo giminaitis nužudė mafijos atstovo Firat sūnų. Dabar dėl Azerbaidžane esančių kraujo keršto tradicijų, šis asmuo grasina nužudyti pareiškėją, kad būtų įvykdytas kraujo kerštas. Apie jam išreikštus grasinimus pareiškėjas sužinojo iš savo tėvo, tada ir išvyko iš Azerbaidžano. Pareiškėjas nurodė, kad prieš 5 mėnesius buvo pašautas dar vienas jo tolimas giminaitis dėl šio kraujo keršto karo, bet minėtam giminaičiui pavyko išgyventi.
Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo pasakojimas nepatikimas, nes yra abstraktus, neinformatyvus ir nedetalus. Taip pat Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo istoriją patvirtinančių įrodymų bei jokių įrodymų patvirtinančių grasinimus. Teigė, kad su tokiu Migracijos departamento vertinimu nesutinka, nes jis neturi ir negali pateikti įrodymų, kad jį ketina nužudyti Firat, nes tokių įrodymų nėra galimybės apskritai turėti. Taip pat nurodė, kad jo žmona gali paliudyti apie jam gresiantį pavojų, ji susisiekė su Migracijos departamentu el. paštu, tačiau Migracijos departamentas jos neapklausė.
Teigia, kad Migracijos departamentas neapklausdamas jo žmonos neatliko bendradarbiavimo pareigos. Apklausus pareiškėjo žmoną, Migracijos departamentas, turėdamas daugiau informacijos apie situaciją ir grasinimus pareiškėjo atžvilgiu Azerbaidžane, galėtų tinkamiau įvertinti pareiškėjo pasakojimą ir jo patikimumą, pareiškėjui kylančias grėsmes. Dalyvaudamas apklausose jis papasakojo Migracijos departamentui viską, kas jam buvo žinoma apie kraujo keršto grėsmę, tačiau, jei Migracijos departamentui kilo klausimų ir atrodė, kad nėra pakankamai informacijos, galėjo apklausti jo žmoną, tačiau jos neapklausė, tokiu būdu neįgyvendino pareigos nustatyti objektyvias prieglobsčio aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pažeidė Prieglobsc?io Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apras?o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalu? ministro 2016 m. vasario 24 d. i?sakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Aprašas) 97 punkte nustatytą pareigą ištirti prašymą individualiai ir objektyviai ir Aprašo 89 punkte nustatytą pareigą bendradarbiauti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jam kylanti susidorojimo grėsmė yra pakankamai rimta, todėl jis atitinka nustatytus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Tačiau, jo teigimu, atsakovas netinkamai įvertino jo pateiktus faktus ir aplinkybes ir dėl to nepagrįstai atsisakė suteikti pabėgėlio statusą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo Sprendime pateiktu vertinimu dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, be aplinkybių, nagrinėtų pabėgėlio statuso kontekste, nenurodė kitų grėsmių kilmės valstybėje, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertintos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovo teigimu, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad jo kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai ar mirties bausmė ir dėl to jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio priimtas todėl, kad skubos tvarka įvertinus jo prašymą ir pasakojimą apie išvykimo priežastis (kraujo kerštas giminaičių atžvilgiu), nustatyta, kad jo pateikti paaiškinimai yra nenuoseklūs, nepakankamai detalūs ir nepagrįsti jokiais patikimais objektyviais įrodymais. Dėl to pareiškėjo pasakojimas nelaikytas patikimu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti realią grėsmę kilmės valstybėje. Tyrimo metu taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų individualią persekiojimo riziką grįžus į kilmės šalį.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, turėdamas Lietuvoje išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tikslingai nuvyko į Nyderlandų Karalystę. Būdamas Nyderlanduose iš karto dėl prieglobsčio nesikreipė, kreipėsi tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir buvo pradėtas jo grąžinimo į Lietuvą procesas. Ši aplinkybė verčia abejoti pareiškėjo deklaruojama baime patirti persekiojimą ir siekį tuo pagrindu gauti prieglobstį saugioje šalyje.
Pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas ir tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas nėra įpareigotas rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Atkreipė dėmesį, kad duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, pareiškėjas nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai apie neva neįvertintą Azerbaidžano institucijų teikiamą apsaugą yra nepagrįsti. Migracijos departamentas Sprendime aiškiai nurodė, jog tariamas kraujo kerštas pareiškėjo atžvilgiu nelaikomas nustatytu materialiu faktu. Išnagrinėjus kilmės valstybės informaciją nustatyta, kad kraujo keršto atvejai Azerbaidžane yra labai reti, daugiausia pasitaiko kaimo vietovėse, o pareiškėjas gimė ir gyveno Baku. Be to, Azerbaidžano baudžiamajame kodekse nužudymai dėl kraujo keršto nėra išskiriami atskirai – jie baudžiami kaip ir kiti nužudymai, numatant net griežtesnę bausmę. Tai reiškia, kad tokie atvejai Azerbaidžane yra baudžiami ir nėra duomenų, kad jie būtų toleruojami. Taip pat pažymėjo, jog pats pareiškėjas pripažino nesikreipęs į jokias institucijas, todėl jis net neišbandė galimybės gauti apsaugą iš Azerbaidžano teisėsaugos.
Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas nevykdė bendradarbiavimo pareigos, nes neapklausė pareiškėjo sutuoktinės. Įstatymas numato, jog pareiškėjas privalo pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prieglobsčio prašymas, o ne atvirkščiai. Pažymėjo, kad būtent pareiškėjas nevykdė bendradarbiavimo pareigos – apklausos metu į klausimus atsakinėjo atmestinai, menkino jų reikšmę, vengė atsakyti į kai kuriuos klausimus.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie išvykimą iš Lietuvos į Nyderlandus, gyvenimą Nyderlanduose, jo grąžinimą Lietuvą yra išsamus, detalus ir nuoseklus, tuo tarpu jo pasakojimas apie tariamą kraujo kerštą bei gautus jo atžvilgiu neakivaizdžius grasinimus yra nedetalus, neparemtas objektyviais įrodymais, prieštaringas ir paaiškinamas modeliuojant alternatyvias hipotezes.
Taip pat nurodė, kad tiek pareiškėjas, tiek el. laišką siuntęs asmuo, nurodė ekonomines priežastis – poreikį dirbti, turimą didelę skolą ir norą išlaikyti šeimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tikslas atvykti į Lietuvą buvo ekonominis, o prieglobsčio prašymo motyvai galėjo būti dirbtinai sukurti siekiant atitikti prieglobsčio suteikimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Orkhan Huseynov atvyko į Lietuvą, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo 2023-09-25 iki 2025-09-25, įteiktą 2023-10-16 Azerbaidžano IPT. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas užsieniečiui darbo pagrindu kaip ketinančiam dirbti UAB „LitBau“ pastolių statytoju.
2024-05-21 Migracijos departamento sprendimu Nr. 24S125973 Orkhan Huseynov leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes 2024-02-13 buvo nutraukta darbo sutartis, sudaryta su UAB „LitBau“.
2024-10-04 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S224575 uždrausti Orkhan Huseynov atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS įspėjimą.
2025-02-28 Migracijos departamentas gavo Nyderlandų Karalystės migracijos įstaigos užpildytą formą, kurioje nurodyta, kad 2025-02-25 minėtas užsienietis buvo sulaikytas Nyderlandų policijos ir 2025-02-26 jis pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.
2025-06-03 Migracijos departamentas gavo Nyderlandų Karalystės migracijos įstaigos užpildytą formą, kurioje nurodyta, kad Orkhan Huseynov planuojama grąžinti Lietuvai. 2025-06-19 Orkhan Huseynov buvo grąžintas Lietuvai pagal Dublino III reglamentą iš Nyderlandų reisu BT962 (Amsterdamas – Vilnius).
2025-06-19 VSAT Užsieniečių registracijos centro sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas 48 val. 2025-06-21 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai priėmė sprendimą sulaikyti užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2025-09-19, bet ne ilgiau kaip bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
2025-08-12 Utenos apylinkės teismo sprendimu pakeistas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025-06-21 sprendimas, kuriuo Orkhan Huseynov buvo sulaikytas, ir taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminas nustatytas iki 2025-09-19, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Žemesnės instancijos teismas
2025-06-26 VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno tarnybiniame pranešime Nr. 25VD5790 nurodyta, kad Orkhan Huseynov kategoriškai atsisakė savanoriškai grįžti į savo kilmės valstybę.
2025-07-03 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S152737 išsiųsti Orkhan Huseynov iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.
Azerbaidžano pilietis Orkhan Huseynov 2025-07-17 pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuris registruotas 2025-07-24 Nr. 25S167625. Prašyme pareiškėjas pažymėjo, jog kilmės valstybėje jam gresia kraujo kerštas, nes jo senelis nužudė kažką iš asmens, vardu Firat, aplinkos ar jo giminės, todėl Firato giminė paskelbė jo giminei kraujo kerštą, ir jam, kaip ir kitiems giminaičiams, kyla grėsmė, jį gali nužudyti.
2025-07-24 vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad iki išvykimo iš Azerbaidžano gyveno Baku, turi vidurinį išsilavinimą, dirbo gelbėtoju, vedęs, politinei partijai nepriklauso, į Lietuvą atvyko 2023 m. kovo mėn. Jo prieglobsčio prašymo motyvas – jam gresiantis kraujo kerštas. Pareiškėjo teigimu, jo senelis nužudė kažką iš asmens, vardu Firat, aplinkos ar jo giminės, todėl Firato giminė paskelbė jo giminei kraujo kerštą, ir jam, kaip ir kitiems giminaičiams, kyla grėsmė, jį gali nužudyti. Nurodė, kad šią aplinkybę gali patvirtinti jo sutuoktinė. 2025 m. jis kreipėsi dėl prieglobsčio Nyderlanduose, tačiau buvo grąžintas į Lietuvą.
2025-09-09 vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gimė Baku mieste, turi du vaikus ir yra baigęs vidurinę mokyklą. Iki išvykimo iš Azerbaidžano dirbo Ypatingų reikalų ministerijoje, gelbėjimo stoties viršininku. Prieglobsčio prašytojo teigimu, jo tolimo giminaičio įvykdyta asmens, vardu Firat, sūnaus žmogžudystė lėmė, kad jo šeimai paskelbtas kraujo kerštas. Penkis mėnesius prieš apklausą, dėl minėto kraujo keršto, buvo įvykdytas pasikėsinimas į kito tolimo giminaičio gyvybę – jis buvo pašautas. Kadangi kerštas taikomas visiems vyriškos giminės šeimos atstovams, pareiškėjas baiminasi, jog grįžus į kilmės valstybę jam gali grėsti mirtis. Pareiškėjas teigė, kad apie minėtus įvykius sužinojo telefonu iš savo tėvo. Jis gyveno tame pačiame Baku rajone su Firato sūnumi, todėl negalėjo nežinoti apie incidentą. Tėvas jam rekomendavo išvykti, teigdamas, kad prasidės nesantaika, prasidės karas su Firatu. Tačiau pats pareiškėjas nurodė, kad asmeniškai grasinimų negavo, jie buvo išsakyti jo tėvui. Jis 3–4 mėnesius gyveno kitame rajone, vėliau pabėgo iš savo šalies. Pareiškėjas į policiją dėl jam iškilusios grėsmės nesikreipė, taip pat jis nežino, ar dėl minėto pasikėsinimo į tolimo giminaičio gyvybę vyko teismai.
Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas motyvuojamas tuo, kad įvertinus prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateiktą informaciją, konstatuota, jog neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui dėl asmens individualių savybių, kurių pagrindu gali būti suteiktas prieglobstis, grįžimo į kilmės šalį atveju grėstų reali individualaus persekiojimo rizika. Todėl prieglobsčio prašytojas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose taip pat 3 punkte, nes jo gyvenamojoje vietoje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas grėsmę kilmės valstybėje (Azerbaidžene) grindžia baime būti persekiojamam dėl kraujo keršto, dėl ko jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Prieglobsčio tvarkos aprašas), taip pat 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Pabėgėlių konvencija), kiti ginčo situaciją reglamentuojantys teisės aktai.
Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (prieglobsčio ir pabėgėlio statuso nesuteikimo sąlygų). Pagal Pabėgėlių konvencijos 1 straipsnio A dalį, pabėgėlio statuso taikymo kriterijai yra šie: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo.
Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurias atitinkančiam asmeniui yra suteikiama papildoma apsauga, t. y. kai prieglobsčio prašytojas yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Minėtų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti individualaus pobūdžio ir pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Taigi, suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie bendrą smurto situaciją šalyje ir bendrą galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kai asmuo atitinka visas Pabėgėlių konvencijos 1 straipsnio A dalies sąlygas, nepakanka atitikti tik kelias iš jų.
Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011-12-13 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).
Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
Pagal Prieglobsčio tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais. Prieglobsčio tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino jo pateiktą informaciją apie tariamą kraujo kerštą, todėl neįvykdė pareigos ištirti jo prašymą dėl prieglobsčio individualiai ir objektyviai, todėl nepagrįstai atsisakė suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 86 ir 87 straipsnius.
Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą jo prašymą dėl prieglobsčio ištirti individualiai ir objektyviai, teismas su šiuo argumentu nesutinka. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą, surinko visą aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę – Azerbaidžaną, įvertino prašyme ir apklausų metu pateiktus paaiškinimus bei detaliai išnagrinėjo kilmės valstybės informaciją. Tyrimo metu nustatyta, kad kraujo keršto atvejai Azerbaidžane yra ypač reti, dažniausiai pasitaiko kaimo vietovėse, tuo tarpu pareiškėjas gimė ir gyveno Azerbaidžano sostinėje Baku. Be to, Azerbaidžano baudžiamajame kodekse nužudymai dėl kraujo keršto nėra išskiriami į atskirą straipsnį ir yra baudžiami kaip visi nužudymai, o bausmė gali būti griežtesnė. Taigi, kraujo keršto atvejai yra baudžiami Azerbaidžane ir nerasta jokios informacijos, jog tokie atvejai nebūtų nebaudžiami. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pripažįsta, jog nesikreipė į Azerbaidžano teisėsaugos institucijas dėl jam tariamai kylančios grėsmės. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas buvo išsamus, o pareiškėjo situacija – įvertinta individualiai ir objektyviai. Sprendime detaliai išanalizuoti ir įvertinti visi pareiškėjo nurodyti argumentai dėl prieglobsčio suteikimo, o atsakovas apklausų metu siekė tiksliai išsiaiškinti faktinę situaciją ir surinktus duomenis, įvertindamas galimą grėsmę pareiškėjui.
Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą kraujo kerštą bei jo atžvilgiu gautus neakivaizdžius grasinimus nėra pakankamai detalus, nuoseklus ir patikimas. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, o jo paaiškinimai apklausų metu nebuvo detalūs ir nuoseklūs. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2025-07-24 apklausoje pareiškėjas nurodė, jog žmogžudystę, sukėlusią tariamą kraujo kerštą, įvykdė jo senelis, nužudęs „kažką iš Firato giminės“. Tuo tarpu 2025-09-09 vykusios apklausos metu pareiškėjas jau aiškino, kad nužudymą įvykdė ne senelis, o jo tėvo dėdės sūnus Raul Alaverdiev ir, kad buvo nužudytas mafijos atstovo Firato sūnus, o ne kažkas iš giminės. Taip pat prieštaringai pateiktas ir žmogžudystės laikas: iš pradžių nurodyta, kad įvykis įvyko prieš 2 metus, vėliau – prieš 3 metus, vėliau tos pačios apklausos metu – prieš 2 metus ir 8 mėnesius.
Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas teigė, kad kraujo keršto tradicija taikoma visiems vyriškos giminės atstovams, jis nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl jo tėvas, kuris taip pat būtų šios tradicijos taikinys, šios grėsmės nebijo. Pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kas konkrečiai yra kraujo kerštas, ir nepateikė jokių su tariama žmogžudyste susijusių aplinkybių – nepaaiškino, kaip ir kur įvykis įvyko, ar buvo atliktas tyrimas, ar vyko teismas, koks tariamo nusikaltėlio likimas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tariamai gautus grasinimus, kurie būtų susiję su jo išvykimu iš kilmės valstybės. Atsakovui tikrinant informaciją, nebuvo rasta jokių duomenų apie pareiškėjo nurodytą mafijos atstovą Firat, nors pats pareiškėjas teigė, kad tokia informacija internete yra lengvai prieinama.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nenuoseklumas ir pasakojimo abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl jo istorijos patikimumo. Migracijos departamentas pagrįstai darė išvadą, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Taip pat nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį.
Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytą argumentą, kad Migracijos departamentas neapklausdamas jo žmonos, nors ši galėjo patvirtinti jam kylančios grėsmės realumą, neįgyvendino pareigos bendradarbiauti ir nustatyti objektyvias prieglobsčio aplinkybes, daro išvadą, kad šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta, pagal Įstatymo nuostatas pareiškėjas, o ne Migracijos departamentas, turi pareigą įrodyti aplinkybes, dėl kurių pateiktas prašymas suteikti prieglobstį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie tariamą grėsmę, apklausų metu teikė tarpusavyje prieštaringus, nedetalius ir nenuoseklius paaiškinimus, nepajėgė atsakyti į esminius klausimus, susijusius su kraujo kerštu, tariama žmogžudyste bei jos aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo teiginys, kad jo žmona galėjo patvirtinti jam kylančios grėsmės realumą, nes net pats pareiškėjas nepajėgė nuosekliai, aiškiai ir detaliai nurodyti su tuo susijusių faktinių aplinkybių. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, atsakovas bendradarbiavimo pareigos nepažeidė.
Be to, papildomai pabrėžtina, kad Sprendime, galimai iš pareiškėjo žmonos gauto el. laiško turinys buvo įvertintas. Atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad laiške nebuvo pateikta naujų ar papildomų duomenų, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjo pasakojimą. Taip pat sutiktina su atsakovu, kad nėra galimybės patikrinti laišką rašiusio asmens tapatybės, nes jis nepasirašytas. Tokiu būdu negalima laikyti šio laiško patikimu objektyviu įrodymu, galinčiu pakeisti atsakovo priimto Sprendimo pagrindą.
Teismo vertinimu, Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai nepatvirtina realios individualaus persekiojimo rizikos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
Teismas sutinka, kad Migracijos departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Nagrinėjamu atveju atsakovas vertino, kad pareiškėjo kilmės šalyje nėra grėsmės jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, nes toks konfliktas nevyksta, todėl konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę buvo pakankami. Jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją ir padarytas išvadas, į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi informacija, kuri buvo pakankama prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo Sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių
2025 m. lapkričio 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždraudė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžaną iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 25S202732 teisėtumo.
ABTĮ 70 straipsnio 9 dalis numato, kad teismui atmetus skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
Taigi, atmetus pareiškėjo skundą, 2025 m. lapkričio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Orkhan Huseynov skundą atmesti.
Panaikinti 2025 m. lapkričio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžaną iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 25S202732 teisėtumo.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.