- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-657-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24601-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Lina Gervelienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. nuteistas už tai, kad pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką bei pagal šį pareiškimą apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus, o būtent: 2020 m. birželio 12 d. 12 val. 49 min. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rašytiniu pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką kreipėsi į (duomenys neskelbtini), melagingai pranešdamas, kad po 2020 m. birželio 12 d. apie 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvykimo dviejų (duomenys neskelbtini) pareigūnų, jis pasigedo namuose, kambaryje, sekcijoje laikytų 5000 eurų, dėl ko tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Po to R. P. 2020 m. birželio 12 d. 12 val. 55 min. aukščiau nurodytu adresu apklausiamas kaip liudytojas aukščiau nurodytoje medžiagoje paaiškino, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 10 val. jam kartu su sugyventine M. Š. grįžus į sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), rado kieme du (duomenys neskelbtini) pareigūnus, kurių vieno pavardė T. bei melagingai nurodė, kad, M. Š. nuėjus į gyvenamąjį namą, o jam pačiam likus su tais policijos pareigūnais kieme, jam į mobilųjį telefoną paskambino M. Š. bei pasakė, kad iš kambaryje esančios sekcijos yra pavogti jam priklausantys pinigai – 5000 eurų. Taip pat melagingai nurodė, kad išvažiavę iš kiemo, minėti policijos pareigūnai buvo sustoję pamiškėje ir vienas iš jų buvo nuėjęs į miškelį. Taip pat melagingai nurodė, kad išvykus pareigūnams, jis apžiūrėjo kambarį ir tikrai pasigedo sekcijos bare buvusių 5000 eurų bei, kad apie tai, jog prieš jam sugrįžtant namo minėti pareigūnai buvo užėję į vidų, jam pasakė M. Š. nepilnametis sūnus L. ir jos močiutė M. T.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. P. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų įrodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis dėl priešiško nusistatymo bendrai policijos pareigūnų atžvilgiu ir atvykusių į M. Š. sodybos kiemą policijos pareigūnų E. T. ir K. G. atžvilgiu, būdamas įspėtas dėl melagingo pranešimo ir dėl melagingų parodymų apklausiant liudytoju davimo, pateikė melagingą pareiškimą, apklausiamas liudytoju melagingai nurodė, kad policijos pareigūnai E. T. ir K. G. pavogė jo 5 000 Eur .
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, tuo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis. Teismas taip pat nesirėmė in dubio pro reo principu, įpareigojančiu objektyviai nepašalinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis.
3.2. Skunde teigiama, kad jo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Teisme nurodė, kad buvo supykęs ant atvykusių į M. Š. sodybą pareigūnų, kurie grasino pranešti (duomenys neskelbtini) apie neva be priežiūros paliktus nepilnamečius M. Š. vaikus, nors vaikai buvo palikti su M. Š. senele. Be to, dėl policijos darbuotojų raginimo grįžti jiems į M. Š. namus, turėjo nutraukti reikalų tvarkymą. Kad buvo supykęs ant atvykusių policijos darbuotojų, matyti iš byloje esančių mobiliosios vaizdo stebėjimo kameros (Body) kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašo. Iš pradžių pyktis buvo nukreiptas į policijos darbuotojus dėl jų grasinimo iškviesti Vaikų teises bei išvežti vaikus. Teisme nurodė, kad, jam būnant kieme, pokalbio telefonu su M. Š. metu ji pranešė, kad iš sekcijos baro dingęs jo vokas su pinigais, dėl ko pamanė, kad voką su pinigais paėmė policijos pareigūnai. Supykęs įsėdo į traktorių ir norėjo blokuoti pareigūnų išvažiavimą iš kiemo. Vienas iš pareigūnų sėdo į tarnybini automobilį ir nuvažiavo link pagrindinio kelio, kitas ėjo pėsčiomis link sustojusio automobilio. Tuo metu jis traktoriumi važiavo link sustojusio pareigūnų tarnybinio automobilio ir juos stebėjo. Matė, kad automobilis sustojo prie krūmų, pareigūnas išlipo iš jo, pradarė galines automobilio dureles, kažką paėmė, paėjo į priekį keliu ir grįžo atgal į automobilį. Šis momentas matosi ir mobiliojo vaizdo stebėjimo kameros (Body) Nr. BOF1ECOF7E8 įraše.
3.3. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad prie policijos automobilio, stovėjusio ant pagrindinio kelio, atėjus pareigūnui K. G., Body kamera buvo išjungta, ką teisme patvirtino abu pareigūnai ir toliau nebuvo filmuojama. Sėdėdamas traktoriuje, netoli pagrindinio kelio, maždaug 150 m atstumu, matė kaip pareigūnai nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), pamiškėje sustojo, išlipo iš automobilio ir vienas pareigūnas nuėjo į mišką. Po kelių minučių pareigūnai įsėdo į automobilį, apsisuko ir grįžo link (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai E. T. ir K. G. nurodė, kad jie važiavo apsisukti ir niekur nebuvo sustoję, nebuvo išlipę iš automobilio ir į mišką nėjo. Teismo posėdžio metu liudytojas K. G. dėl šio momento nurodė, kad važiavo link (duomenys neskelbtini) ir kelkraštyje sustojo, norėjo apžiūrėti nuteistojo padarytus jų automobilio apgadinimus, abu išlipę apžiūrėjo automobilį, apžiūra truko kelias minutes, tuo metu nebuvo filmuojama. Matė šį momentą, kai abu pareigūnai buvo išlipę iš automobilio, vaikščiojo aplink jį, o vienas nuėjo į miškelį. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šių liudytojo K. G. parodymų, o į nuosprendį pažodžiui perkėlė liudytojų K. G., E. T. bei D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nors jų parodymai nebuvo pagarsinti teismo posėdžio metu, remiantis BPK 276 straipsnio tvarka.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojos M. Š. 2020 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie teismo posėdyje nebuvo pagarsinti, todėl teismas nuosprendyje jais remtis negalėjo. Be to, teismas nepagrįstai nevertino M. Š. 2020 m. birželio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Š. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo apklausta tyrėjo D. B. mobiliuoju telefonu, darant garso įrašą, ir liepė vadovautis jos pirminiais parodymais, kurie yra teisingi. Pirminiai M. Š. parodymai, duoti 2020 m. birželio 12 d., yra teisingi. Taigi, pirmos instancijos teismas atsietai vertino įrodymus, o ne visą jų visumą, rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais, teismo posėdžio metu nesistengė pašalinti prieštaravimų M. Š. parodymuose, duotuose 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. liepos 10 d. Atkreiptinas dėmesys, kad M. Š. 2020 m. liepos 10 d. buvo supykusi ant nuteistojo, nes tarp jų 2020 m. birželio 23 d. buvo konfliktas. Šie faktai nurodyti 2020 m. gruodžio 15 d. administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus. Akivaizdu, kad M. Š. 2020 m. liepos 10 d. duoti parodymai yra pykčio pasėkoje ir jį apkalbėjo. Teisme M. Š. nurodė, kad, grįžusi namo, rado atidarytą sekcijos barą ir jame nebuvo voko su pinigais ir apie tai jam pasakė. Taigi, lyginant M. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. liepos 10 d. teismo posėdyje, jie yra analogiški dėl to, kad ji matė atidarytą sekcijos barą ir jame nebuvo voko su pinigais.
3.5. Skunde pažymima, kad 2020 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad policijos tarnybinis automobilis ,,Mitsubishi“, peržiūrėjus duomenis iš policijos pareigūnų naudojamo automobilių rezervavimo sistemos ECOFLEET, 9:57:11 val. vėl užvedamas (foto Nr. 6) ir išvažiuoja iš sodybos bei važiuoja ant pagrindinio (duomenys neskelbtini) kelio. Ten jis stovi nuo 9.58 iki 10 val. priekiu į (duomenys neskelbtini), prieš įvažiavimą į minėtą sodybą (foto Nr. 7). Varikis išjungiamas. 10:00:56 val. degimas įjungiamas, truputį pavažiuoja ir vėl sustoja, tačiau degimas daugiau išjungtas nebuvo. Toliau matyti, kad automobilis nuo įvažiavimo į minėtą sodybą važiuoja link (duomenys neskelbtini) ir privažiavęs dešinėje pusėje esantį mišką, pasisuka ir grįžta į (duomenys neskelbtini). Tarnybiniam automobiliui privažiavus prie miško, apsisukus ir toliau nuvažiavus link (duomenys neskelbtini), sistemoje užfiksuotas mažiausias automobilio greitis yra 8 km, o variklis (degimas) daugiau išjungtas irgi nebuvo (foto Nr. 8). Foto Nr. 8 variklio kompiuterio duomenyse matyti, kad automobilio kuro sąnaudos 0, variklio apsukos 0, reiškia, automobilis nevažiavo, o važiavimo greitis, nurodytas variklio kompiuterio duomenyse prie foto Nr. 8 rodo, kad automobilis tik buvo įjungtu varikliu. Kaip tik šį momentą, kuomet policijos automobilis buvo sustojęs prie miškelio ir abu policininkai išlipo iš jo, o vienas ėjo į miškelį, jis ir matė. Automobilis buvo sustojęs ir abu policininkai iš jo išlipo ir ėjo pažiūrėti automobiliui padarytų apgadinimų, ką patvirtino ir liudytojas K. G.. Šios aplinkybės paneigia kaltinimo dalį, kad jis melagingai nurodė, kad išvažiavę iš kiemo pareigūnai buvo sustoję pamiškėje.
3.6. Skunde akcentuojama, kad liudytojos M. Š. parodymai patvirtina, kad, grįžus namo, buvo rastos kambaryje atidarytos sekcijos baro durelės ir bare nebuvo voko su 5 000 Eur, o kieme vaikščiojo policijos darbuotojai, kurie anksčiau yra buvę namuose, darę kratą, atlikę kitus procesinius veiksmus nuteistojo atžvilgiu, todėl turėjo pagrįstą manymą, kad voką su pinigais paėmė pareigūnai, todėl nėra pagrindo jį kaltinti. Lieka nepaneigtas faktas, kad apie voko dingimą sužinojo iš M. Š.. Byloje nebuvo apklausti M. Š. nepilnametis sūnus L., močiutė M. T., todėl nepaneigtas teiginys, kad policijos pareigūnai buvo užėję į namo vidų. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad nuteistasis skambino M. Š. 2020 m. birželio 12 d. 10:00:02, pokalbis truko 14 s. Šio pokalbio metu gavo iš jos informaciją apie voko dingimą. Po to skambino į BPC, M. Š. ir vėl į BPC.
3.7. Nuteistojo teigimu, jam grįžus namo ir kieme radus policijos darbuotojus, o M. Š. pasakius, kad sekcijos bare nėra jo voko su pinigais, tuo metu atrodė, kad pinigus galėjo paimti pareigūnai, nes išvykus iš namų, namie buvo tik nepilnamečiai vaikai ir sena beveik nematanti M. Š. močiutė. Svetimi žmonės jų namuose paprastai nesilanko, o nepilnamečiai vaikai ar sena močiutė voko su pinigais negalėjo paimti. Policijos pareigūnų veiksmai, būtent, pareigūnų nenurodymas kokiu tikslu atvažiavo į M. Š. namus, jų greitas išvažiavimas iš sodybos, tarnybinio automobilio sustojimas ir kurį laiką stovėjimas pamiškėje, pareigūnų išlipimas iš automobilio ir vaikščiojimas aplink jį, o vieno pareigūno ėjimas į mišką, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad atvykę pareigūnai paėmė voką su pinigais.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo R. P. gynėja advokatė Lina Gervelienė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras Gintautas Tamulionis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, tvirtinant, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuteistojo R. P. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. P. pateikė melagingą pranešimą apie nusikalstamą veiką ir apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad R. P. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantas, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo R. P. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. P. kaltės.
8. Nuteistasis R. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad, jam kartu su M. Š. išvažiavus iš namų, paskambino policijos pareigūnai ir paklausė, kodėl jų nėra namuose bei pagrasino, kad iškvies vaikų teisių apsaugos tarnybą. Grįžę namo, pamatė policijos tarnybinį automobilį ir du policijos pareigūnus. Iškart su jais prasidėjo konfliktas, kadangi policijos pareigūnai dėl kažko pradėjo prie jo kabinėtis. Jam būnant lauke kartu su policijos pareigūnais, ar tai jis paskambino, ar tai M. Š. jam paskambino ir pasakė, kad atidarytas kambaryje esančios sekcijos baras ir iš jo pavogti 5 000 eurų. Namuose buvusi močiutė pasakė, kad policijos pareigūnai buvo užėję į namo vidų. Matė pareigūno, išvažiavusio iš jo kiemo automobiliu, rankose voką. Pažymėtina, kad nors ir nuteistasis R. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, tačiau jo pateikta versija vertinama kaip gynybinė, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
9. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju. Su to paties skyriaus tyrėju K. G. vyko į (duomenys neskelbtini), vežė R. P. ir M. Š. nutarimus apklausti juos specialiaisiais liudytojais atliekamame tyrime. Nuvykę jų nerado, artinantis link jų namo, pasitiko M. Š. nepilnametis vaikas. Jis pasakė, kad mamos nėra, ryte išvyko kažkur su R. P.. Susisiekus su M. Š., ši pranešė, kad tuoj grįš ir jie liko laukti prie automobilio. Po kurio laiko grįžo M. Š. ir R. P.. Šie, išlipę iš automobilio, ėjo link namų, šaukdami, agresyviai nusiteikę pareigūnų atžvilgiu. R. P. nuėjo link traktoriaus ir juo pradėjo judėti link jų tarnybinio automobilio. Su traktoriumi sustojo šalia tarnybinio automobilio ir lyg nežymiai prisilietė prie jo. Tam, kad nekelti didesnio konflikto, paliko sodybos teritoriją. Išvažiavo automobiliu, paskui prie automobilio ir K. G. atėjo. Beveik grįžus į komisariatą, iš kolegų sužinojo, kad yra pranešimas, jog jis su kolega K. G. iš (duomenys neskelbtini) pasisavino 5 000 Eur. Buvo parašytas R. P. pareiškimas vidaus tyrimo skyriuje, pradėtas patikrinimas ir visos aplinkybės išnagrinėtos. Į namo vidų nebuvo įėję. Iš esmės analogiškas aplinkybes kaip liudytojas E. T., apklausiamas apylinkės teisme nurodė ir liudytojas K. G.. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, liudytojas K. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad buvo sustoję tarnybiniu automobiliu kelkraštyje, tačiau pažymėjo, kad norėjo apžiūrėti automobilį, nes buvo gautas smūgis į automobilio galinę dalį, buvo matomas įlenkimas. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad dėl įvykio buvo iškviestas į įvykio vietą ir užrašė viską, ką nurodė pareiškėjas R. P.. Šis nurodė, kad buvo pinigai vokelyje sekcijoje ir galimai pareigūnai juos paėmė. Nurodė, kad pareigūnai namo viduje prieš tai vaikščiojo, o po to jie buvo sustoję prie miškelio. Vertinant šių liudytojų parodymus, pažymėtina, kad liudytojai E. T., K. G. ir D. S. iš esmės analogiškas aplinkybes aiškino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jų parodymai nekito, buvo nuoseklūs, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi, juo labiau, kad minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nors iš skundžiamo nuosprendžio, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, matyti, kad liudytojų K. G., D. S., E. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perkelti pažodžiui į nuosprendį, tačiau akcentuotina, kad parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nesiskiria, vieni kitiems neprieštarauja, todėl tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio reiktų naikinti skundžiamą nuosprendį. Be to, pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai, vadovaujantis BPK 290 straipsniu, buvo paskelbti, išvardinant ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
10. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja M. Š. parodė, kad šiuo metu yra tik pažįstama su nuteistuoju. Įvykio rytą jai paskambino policijos pareigūnai. Jie paaiškino, kad yra jos namų kieme ir jei negrįš, iškvies vaikų teises. Tuo metu su R. P. buvo išvažiavusi. Grįžusi namuose rado pareigūnus. Ėjo į namus pažiūrėti, ar viskas gerai. Rado atidarytą barą, kuriame kadaise R. P. laikė pinigus. Ten nebuvo jo laikomų santaupų. Kiek ten buvo santaupų nežino, nes turėjo atskirus biudžetus. Jai sakė apie 10 000 Eur, jei tiksliai prisimena. Įvykio metu buvo sugyventiniai, o bendras gyvenimas nutrūko 2020 m. vasarą. Močiutė sakė, kad buvo pareigūnai užsukę, bet negali garantuoti, jog ji sakė, kad pareigūnai buvo namo viduje. Teigė, kad buvo tarp jos ir nuteistojo konfliktas, buvo supykusi ir parašė pareiškimą. Jai atrodo, kad policijos pareigūnai rankose nieko neturėjo. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojos M. Š. 2020 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi jie nebuvo pagarsinti, tačiau su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad BPK 290 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjas išvardino byloje esančią medžiagą, įskaitant ir liudytojos M. Š. parodymus, proceso dalyviai pastabų, prašymų perskaityti kokius nors ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis neprašė ir nurodė, kad yra susipažinę su baudžiamosios bylos medžiaga. Pasisakant dėl šios liudytojos parodymuose esančių prieštaravimų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant 2020 m. birželio 12 d. (liudytoja teigė, kad pastebėjo, jog iš sekcijos dingo vokas su pinigais, apie tai informavo nuteistąjį) ir liepos 10 d. (teigė, kad jai apie pinigų vagystę nurodė pats nuteistasis ir mažai tikėtina, kad jis turėtų 5 000 Eur), akcentuojama, kad pati liudytoja pripažino, kad 2020 m. birželio 24 d. susipyko su nuteistuoju ir nuo to laiko kartu negyvena. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad liudytoja M. Š., duodama parodymus 2020 m. birželio 12 d., stengėsi padėti savo sugyventiniui (tuo metu) R. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir davė neteisingus parodymus ir tik vėliau nurodė objektyvią tiesą byloje. Be to, ji pati apklausiama 2020 m. liepos 10 d. paaiškino, kad sakė, kad pati skambino R. P. ir nurodė apie pinigų vagystę dėl to, kad buvo pikta ant pareigūnų, kadangi jie sakė, jog iškvies Vaiko teisių apsaugos tarnybą, galėjo susimaišyti. Paaiškino, kad mano, jog R. P. klausinėjo apie sekcijos baro duris specialiai, kad galėtų po to melagingai apkaltinti tuo metu atvykusius pareigūnus pinigų vagyste, kadangi visada yra piktas ant policijos pareigūnų. Teigė, kad klausinėjo vaikų, ar buvo į namus užėję policijos pareigūnai, tačiau vaikai vieną kartą sakydavo, kad buvo užėję, o kitą kartą – nebuvo. Mano, kad vaikai bendrai kalbėjo, kadangi jiems pareigūnų atvykimas į kiemą reiškia, kad jie buvo atėję į namus, tačiau apie pinigų vagystę vaikai nekalbėjo. Be to, vaikai galėjo ir susimaišyti, nes pastaruoju metu dažnai atvykdavo pas juos policijos pareigūnai (1 t., b. l. 53-54).
11. Teismas, pripažindamas nuteistąjį R. P. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis. Iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2020 m. birželio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) atliekant aplinkybių patikslinimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal R. P. pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje bei nutarta R. P. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 straipsnį (1 t., b. l. 1-7). Iš 2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atlikus R. P. gautame pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą, buvo nustatyta, jog nebuvo padaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 8-23). Iš 2020 m. birželio 12 d. įspėjimo dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą matyti, kad R. P. buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (1 t., b. l. 72). Iš 2020 m. birželio 12 d. teisių ir pareigų išaiškinimo protokolo matyti, kad R. P. buvo pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 73). Iš 2020 m. birželio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. P., pareikšdamas apie nusikalstamą veiką, paaiškino, kad 2020 m. birželio 12 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) į jo namus buvo atvykę (duomenys neskelbtini) du pareigūnai, po kurių apsilankymo pasigedo namuose, kambaryje esančioje sekcijoje laikytų 5 000 Eur. Po to policijos pareigūnai nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir sustojo dešinėje pusėje esančioje pamiškėje, vienas iš pareigūnų nuėjo į miškelį bei greitai grįžo, o paskui jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74-81). Iš vyriausiojo tyrėjo D. B. 2020 m. birželio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus prie tarnybinės uniformos nešiojamos mobiliosios vaizdo stebėjimo kameros (BODY) Nr. (duomenys neskelbtini), kurią naudojo (duomenys neskelbtini) tyrėjas K. G., 2020 m. birželio 12 d. nuo 9 val. 30 min. iki 10 val. 30 min. darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad juose užfiksuota kaip policijos pareigūnas prieina prie gyvenamojo namo, kurio lauko durys yra atidarytos bei pradeda kviesti M., prašydamas jos išeiti ir pasakydamas, kad reikia pasikalbėti. Iš namo išėjusi M. Š. iš karto pradeda rėkti ant pareigūno, kad šis čia negali būti ir gąsdinti jos vaikų ir po kiek laiko užtrenkia duris. Peržiūrėjus mobiliosios vaizdo stebėjimo (BODY) kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kurią naudojo (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas E. T. vaizdo įrašą, nustatyta, kad jis darytas 2020 m. birželio 12 d., prasideda nuo 09:55:26. Jame matyti, kaip į kiemą įvažiuoja ir sustoja baltos spalvos krovininis mikroautobusas (traliukas) ir link jo nuo tarnybinio automobilio truputį paeina du policijos pareigūnai. Matyti, kad iš šio krovininio automobilio išlipa M. Š. ir, vartodama necenzūrinius žodžius, nueina toliau. Iš vairuotojo pusės išlipa R. P., kuris taip pat eina link pareigūnų pusės, dešinėje rankoje laiko kažkokį metalinį strypą, priešiškai nusiteikęs. Tada R. P. praeina pro policijos pareigūnus ir nueidamas pareigūnams pasako: ,,“necenzūriniai žodžiai“ nuo kiemo pasakiau“, ,,pagrasinsiu „necenzūrinis žodis“ ne taip, palauk. „necenzūrinis žodis“ graušit asfaltą. Bus jums „necenzūrinis žodis“ privati valda. Bus jums „keiksmažodis“ viskas. Tiek „necenzūriniai žodžiai“, nežinosit kur kaulus rinkt“. Netrukus R. P. greitai traktoriumi važiuoja link pareigūnų ir jų tarnybinio automobilio ir tik prie pat automobilio pradeda stabdyti. Traktorius sustoja, nežymiai atsitrenkdamas į galinę tarnybinio automobilio dalį. Paskui matyti, kaip mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera filmuojantis pareigūnas įsėda į tarnybinį automobilį ir lėtai išvažiuoja nuo šios sodybos ir važiuoja iki pagrindinio kelio, pavažiuoja truputį šiuo keliu ir sustoja. Girdėti, kaip pareigūnui išvažiavus nuo sodybos, jam iš paskos važiuoja traktorius. Pareigūnui pastačius automobilį, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie keliuko link minėtos sodybos. Paskui truputį toliau, laukuose, matyti ir pats traktorius, kuris stovi su įjungtu varikliu. Girdėti, kaip pareigūnas paskambina kitam savo kolegai ir liepia grįžti prie automobilio (1 t., b. l. 103-105).
12. Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Alytaus skyriaus 2020 m. birželio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pateikti R. P. pranešimai BPC (1 t., b. l. 108). Iš vyriausiojo tyrėjo D. B. 2020 m. birželio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad perklausius iš BPC gautus garso įrašus nustatyta, kad pirmame įraše užfiksuota, kad R. P. pasako, kad kreipiasi dėl policijos pareigūnų darbo. Jis nurodo, kad atvažiavo į namus ir pamatė, kad namai išversti ir dingę 5000 eurų, todėl jis su traktoriumi išvarė juos iš kiemo. Taip pat vyriškis nurodo, kad vienas iš pareigūnų stovi ant gatvės, o kitas bėga su pinigais, todėl nežino, ką jam dabar daryti. Vienas iš jų yra T., o kito nepažįsta. Baras atidarytas ir paimtas vokas su 5 000 Eur. Paskui jis dar bandė su traktoriumi užblokuoti kelią, tačiau jie per pievas su džipu pabėgo. Dar vyriškis pasako, kad mato kaip antras policijos pareigūnas pasiėmė voką ir sėda į mašiną, todėl jie dabar pinigus išmėtys. Kitame įraše girdėti, kaip R. P. atsiliepusiai operatorei pasako, kad minėti pareigūnai jau ,,pasiplovė“, klausia ar kas nors atvažiuos tikrinti įvykio vietą. Paaiškina, kad policijos pareigūnai pasišalino, nuvažiavo prie miško, pastovėjo, pasižiūrėjo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Nuteistasis prašo paskubėti, kadangi jie pastovi vienoje pamiškėje, paskui kitoje, gal pinigus po kelmu pakišo. Paskutiniame įraše užfiksuota, kaip R. P. pasako, kad (duomenys neskelbtini) ranka ranką plauna, todėl paprašo operatorės sujungti jį su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju policijos komisariatu, kadangi jie nenori net dėl pinigų, kad pareigūnai pavogė, važiuoti, o liepė kreiptis jam į prokuratūrą. Nurodė, kad žino, jog policijos pareigūnai iš jo pinigus pavogė (1 t., b. l. 109-111). Iš vyriausiojo tyrėjo D. B. 2020 m. birželio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus policijos pareigūnų naudojamą automobilių rezervavimo sistemos duomenis, nustatyta, kad tarnybinis automobilis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 9.39 val. iki 9.57 val. stovi R. P. priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Nuo 9.58 val. iki 10.00 val. automobilis stovi ant pagrindinio (duomenys neskelbtini) kelio, priekiu į (duomenys neskelbtini), prieš įvažiavimą į R. P. priklausančią sodybą. Po to matyti, kaip nuo minėtos sodybos policijos tarnybinis automobilis pavažiuoja link (duomenys neskelbtini), tačiau pavažiavęs iki dešinėje pusėje esančio miškelio, apsisuka ir grįžta į (duomenys neskelbtini). Apsisukdami prie miško policijos pareigūnai sustoję nebuvo (užfiksuotas jų važiavimo greitis toje atkarpoje 8 km/h) (1 t., b. l. 112-115). Iš vyriausiojo tyrėjo D. B. 2020 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktos gautų telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių analizės matyti, kad išanalizavus gautas R. P. ir jo sugyventinės M. Š. naudojamų telefonų įeinančių bei išeinančių skambučių, SMS žinučių išklotines, nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. nuo 9.39 val. (kai pagal policijos pareigūnų naudojamą rezervavimo sistemos duomenis pareigūnai atvyko pas minėtus asmenis į namus) iki 10:02 val., kai R. P. paskambino BPC, R. P. nei M. Š., nei jos vaikai neskambino. Iš gautų išklotinių matyti, kad minėtą dieną 10:00:02 val. R. P. iš savo naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pats skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. Š.. Pokalbio trukmė 14 sek. Išklotinėje matyti, kad 10:01:01 R. P. dar kartą bandė skambinti M. Š., tačiau pastaroji neatsiliepė. Toliau matyti, kad 10:02:07, 10:14:31 ir 10:18:34 R. P. iš savo telefono numerio Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į numerį (duomenys neskelbtini) (kaip nustatyta iš BPC gauto rašto, tuo laiku R. P. skambino būtent jiems dėl pranešimo apie įvykdytą vagystę) (1 t., b. l. 144-148). Iš 2020 m. lapkričio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus policijos tarnybinio automobilio ,,Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atitikties Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. birželio 12 d. nuo 9.30 val. iki 10.30 val. policijos naudojamojoje automobilių rezervavimo sistemoje esančius važiavimo bei stovėjimo duomenis, matyti, kad šiuo tarnybiniu automobiliu nurodytu laikotarpiu naudojosi (vairavo) policijos pareigūnas E. T.. Matyti, kad nurodytą dieną, laikotarpyje nuo 9.39 val. iki 9.57 val. tarnybinis automobilis stovi sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) Toliau sistemoje matyti, kad 09:45:28 val. automobilis yra užvedamas, o 09:45:55 val. vėl išjungiamas jo degimas. 09:57:11 val. tarnybinis automobilis dar kartą yra užvedamas ir jis išvažiuoja iš sodybos bei išvažiuoja ant pagrindinio (duomenys neskelbtini) kelio. Ten jis stovi nuo 9.58 val. iki 10.00 val., priekiu į (duomenys neskelbtini), prieš įvažiavimą į minėtą sodybą. Variklis, automobiliui sustojus šioje vietoje, yra išjungiamas. 10:00:56 val. degimas yra įjungiamas, truputį pavažiuojama ir vėl sustojama, tačiau degimas daugiau išjungtas nebuvo. Toliau matyti, kad policijos tarnybinis automobilis nuo įvažiavimo į minėtą sodybą važiuoja link (duomenys neskelbtini) ir privažiavęs dešinėje pusėje esantį mišką, apsisuka ir grįžta į (duomenys neskelbtini). Tarnybiniam automobiliui privažiavus prie miško, apsisukus ir toliau nuvažiavus link (duomenys neskelbtini) miesto, sistemoje užfiksuotas mažiausias tarnybinio automobilio važiavimo greitis yra 8 km/h, o variklis (degimas) daugiau išjungtas nebuvo (1 t., b. l. 149-158). Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo R. P. kaltės turinį patvirtina anksčiau išvardyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. P. kaltės, padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytojai E. T., K. G. aiškino, kad jie buvo apkaltinti, kad iš R. P. namo pavogė voką su 5 000 Eur, tačiau į namo vidų nebuvo įėję. Paaiškino, kad buvo atvykę M. Š. ir R. P. gyvenamosios vietos adresu. Po kiek laiko grįžo nuteistasis su M. Š., abu buvo priešiškai nusiteikę policijos pareigūnų atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius. Liudytojas D. S. parodė, kad R. P. tvirtino, kad pinigus pareigūnai paėmė. Nurodė, kad pareigūnai namo viduje prieš tai vaikščiojo, o po to jie buvo sustoję prie miškelio. Iš 2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atlikus R. P. pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą, buvo nustatyta, jog nebuvo padaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą, melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką R. P. nurodė, kad du (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai iš jo pavogė 5 000 Eur, buvusius sekcijoje voke ir po to išvažiavo, buvo trumpam sustoję pamiškėje (vienas iš pareigūnų trumpam buvo nuėjęs į mišką). Iš tarnybinių pranešimų, kuriuose aprašyti vaizdo įrašai, daryti su nešiojamomis mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis (BODY) matyti, kad į M. Š. ir R. P. gyvenamąją vietą grįžęs nuteistasis ir liudytoja M. Š. buvo priešiškai nusiteikę policijos pareigūnų atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai nebuvo įėję į namo vidų. Tarnybiniame pranešime, kuriame aprašyti R. P. pranešimai BPC, nurodyta, kad nuteistasis praneša, jog policijos pareigūnai iš jo name esančios sekcijos paėmė voką su 5 000 Eur, mato kaip policijos pareigūnas eina su voku rankose, o po to policijos pareigūnai sustoja pamiškėse ir galbūt taip slepia pinigus. Tarnybiniu pranešimu, daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis nuo 9.39 val. iki 9.57 val. stovi R. P. priklausančioje sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 9.58 val. iki 10.00 val. – kelio (duomenys neskelbtini) šalikelėje. Po to automobilis nuo R. P. sodybos pavažiuoja link (duomenys neskelbtini), tačiau apsisuka ir grįžta į (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl atliktos gautų telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių analizės matyti, kad 2020 m. birželio 12 d. nuo 9.39 val. (kai policijos pareigūnai atvyko į nuteistojo namus) iki 10:02 val., kai R. P. paskambino BPC, R. P. nei M. Š., nei jos vaikai neskambino. Apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės susijungia į nuoseklią, logišką, tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų grandinę, pagrindžiančią nuteistojo R. P. kaltę. Nagrinėjamu atveju yra pakankamai ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme patikrintų domenų R. P. pripažinti kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos nuosprendis, priešingai, nei teigia apeliantas, grindžiamas ne prielaidomis, o konkrečiais byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, kad R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, pateikė melagingą pareiškimą apie nusikalstamą veiką ir davė melagingus parodymus. Nors nuteistasis skunde teigia, kad išsakė tik savo manymą, jog pinigus galėjo pasisavinti policijos pareigūnai, tačiau jo siekį melagingai apkaltinti policijos pareigūnus pagrindžia nuteistojo R. P. pokalbis su BPC operatore, kadangi jai nurodė, jog mato kaip policijos pareigūnas rankoje neša voką, policijos pareigūnai sustoja pamiškėje, nors šios aplinkybes paneigia byloje esančių įrodymų visuma (policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys dėl policijos pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimo).
14. Nuteistasis skunde teigia, kad lieka nepaneigta aplinkybė, kad apie voko dingimą sužinojo iš M. Š.. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja neneigė, kad pasakė R. P., kad dingo iš sekcijos vokas su pinigais, tačiau ji nenurodė, kad šiuos pinigus paėmė būtent policijos pareigūnai, ką nuo pat tyrimo pradžios melagingai teigė nuteistasis. Be to, ji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jai skambino nuteistasis ir klausė, ar atidarytas sekcijos baras. Nors byloje nebuvo apklausti M. Š. nepilnametis sūnus L., močiutė M. T. tam, kad paneigti teiginį, jog policijos pareigūnai buvo užėję į namo vidų, tačiau pažymėtina, kad įrodinėjimas nėra begalinis procesas ir duomenų rinkimas nėra begalinis, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Šiuo atveju nuteistojo nurodyti veiksmai būtų pertekliniai ir jų atlikimas neturėtų reikšmės procesinio sprendimo priėmimui, kadangi byloje esančių įrodymų pakanka daryti neabejotiną išvadą, kad policijos pareigūnai iš nuteistojo R. P. namų nepaėmė jokio voko su jame esančiais 5 000 Eur. Juo labiau, kad, liudytojų teigimu, liudytojos M. Š. močiutei nustatyti specialieji poreikiai, o liudytojos vaikų parodymai kinta dėl aplinkybės, ar buvo užėję į vidų policijos pareigūnai. Akcentuotina, kad nuteistasis melagingai nurodo ir aplinkybę, kad bandė užkirsti kelią policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui, tačiau šis paspruko per pievas, kadangi iš nešiojamos mobiliosios vaizdo stebėjimo (BODY) kameros vaizdo įrašo matyti, kad nuteistasis veja iš kiemo policijos pareigūnus ir su traktoriumi privažiavęs prie tarnybinio automobilio galo, rankų gestais rodo policijos pareigūnams išvažiuoti. Be to, šis vaizdo įrašas taip pat patvirtina, kad policijos pareigūnas lėtai išvažiavo tarnybiniu automobiliu iš nuteistojo gyvenamosios vietos. Nuteistojo teigimu, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad jis skambino M. Š. 2020 m. birželio 12 d. 10:00:02, pokalbis truko 14 s ir šio pokalbio metu gavo iš jos informaciją apie voko dingimą. Vis dėlto, šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi 2020 m. liepos 10 d. liudytoja M. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad R. P. pats prašė pažiūrėti, ar atidarytos sekcijos baro durys, o ji jam apie kažkokius pavogtus pinigus nieko nesakė (1 t., b. l. 53-54).
15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. lapkričio 23 d. pažyma dėl garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 57). Pažymoje nurodyta, kad R. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 209 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Neturint duomenų apie tai, kad nuteistasis R. P. būtų sudaręs susitarimą su savo pasirinktu gynėju, nuteistajam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Vis dėlto, nuteistasis R. P. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu savo gynybą pavedė advokatei Linai Gervelienei (3 t., b. l. 55). Ši advokatė ir dalyvavo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą R. P. atžvilgiu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas procese apeliacinės instancijos teisme nedalyvavo, jis buvo atleista nuo dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis sudarė susitarimą su savo pasirinkta gynėja ir ji dalyvavo viso proceso apeliacinės instancijos teisme metu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
16. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. P..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.