Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-07-20 · Civilinė byla Nr. e2-23727-1099/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-20
Bylos Nr.
e2-23727-1099/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18216-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
P. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-23727-1099/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18216-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; (S) 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. B. 649,99 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. birželio 25 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai.

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir P. B. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.01/537606789, kuria buvo apdrausta automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2019 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota Echo (Yaris), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojos L. B. kaltės. Draudėjas (atsakovas) pagal draudimo sutartį 01/537606789 už polisą sudarytą 1 metams (laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 7 d.) vienintelę įmoką turėjo sumokėti iki 2019 m. gegužės 8 d., tačiau įmoka nėra sumokėta iki šiol. Atsakovui buvo siųstas priminimas dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos, tačiau į priminimą nebuvo sureaguota.

6. 2019 m. gegužės 23 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu viso išmokėjo 649,99 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio Toyota Echo (Yaris), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Nuostolių suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Ieškovė 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į atsakovą P. B. su pranešimu dėl išmokos išieškojimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

7. Remiantis Lietuvos Respublikos transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Taigi, atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jo apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Dėl to ieškovė įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

8. Remiantis TPVCAPD 7 straipsnio 1 dalimi draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Byloje duomenų, kad atsakovas ieškovei būtų pateikęs įspėjimus dėl sudarytos draudimo sutarties nutraukimo ar sustabdymo, nėra (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas nebuvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi, esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Be to, kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad remiantis TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatomis, draudikas, esant minėtoms sąlygomis visada turės teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką, tačiau tai, ar jis šia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai. Nurodytos normos dispozityvumas reiškia ne tai, kad, esant nustatytoms sąlygoms ir draudikui pareikalavus, draudėjas ne visada privalo sugrąžinti draudiko išmokėtas draudimo sumas, bet tai, kad draudikas turi teisę savarankiškai spręsti dėl savo teisių gynybos būdų pasirinkimo.

9. Nagrinėtinu atveju atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Taigi, šiuo atveju yra visos TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovei, t. y. draudikui, reikalauti žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 649,99 Eur žalos atlyginimo (TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalis).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (649,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 649,99 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 99 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (649,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič