- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- II-179-666/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00049-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė Erika Kliaugienė
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovei E. K. (vaizdo konferenciniu būdu per ZOOM platformą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-09-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13375-2022 (ROIK: 22169039512).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojos tyrėjos V. P. 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (toliau - Institucijos nutarimas) G. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams. G. S. nubausta už tai, kad ji 2022 m. gegužės 23 d. 13:56 val. Klaipėdos – Nidos g. Kretingoje vairuodama automobilį lenkė kitas transporto priemones važiuojančias kolona ta pačia kryptimi, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje pažymėtame kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias". Tuo G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 8, 140.1 ir 8 punktų reikalavimus.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatomis, ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nes ji nepadarė jokio pažeidimo ir nutarimas priimtas nepagrįstai. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad trūksta vaizdo įrašo dalies nuo pažeidimo padarymo vietos iki to momento kol ji buvo sustabdyta. Institucijos išvados dėl jos kaltės nepagrįstos bei paremtos prielaidomis. Nutarimas priimtas tik formaliai, paviršutiniškai ištyrus bylos medžiagą, nevertinus bylos aplinkybių. Iš vaizdo įrašo neįmanoma identifikuoti transporto priemonės - nesimato automobilio valstybinio numerio. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo net trys skirtingi pareigūnai, kurių viena nagrinėjimo metu kalbėdama apie nuotrauką iš vaizdo įrašo pripažino, jog „nelabai mums čia kas gavosi“, bet panašu į pareiškėjos automobilio numerius. Nurodžius, kad yra nepašalintų abejonių, pareigūnė pasakė, kad vis tiek surašys nutarimą, kurį bus galima apskųsti. Vaizdo įraše matyti, jog 13-14-ąją vaizdo įrašo sekundę (00:00:13-00:00:14) automobilis, kurį pareigūnai vijosi, dingo iš pareigūnų akiračio. Be to, pareigūnų nežymėtos transporto priemonės priekine vaizdo kamera darytas įrašas nuo pareigūnų automobilio judėjimo pradžios tetrunka 32 sekundes, toliau automobilio sekimas net nebefiksuotas. Nuo pareigūnų nurodytos patruliavimo vietos, kur užfiksuotas pažeidimas iki automobilio sustabdymo vietos beveik 1 km atstumas ir net 3 sankryžos, kurių vienoje yra nuokalnė ir trijų gatvių sankirta. Pareigūnai neturėjo objektyvių duomenų padaryti neabejotinos išvados, jog sustabdė tą transporto priemonę, kuria padarytas vaizdo įraše užfiksuotas pažeidimas, nes tokių automobilių yra daug. Nurodoma aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo prisipažino, kad lenkė transporto priemones ten, kur tai daryti leidžiama, pažeidimo fakto nepatvirtina. Nes ji visiškai nesuprasdama, kurioje vietoje ir kokias taisykles pareigūno teigimu pažeidė, paaiškino, jog važiavo ir lenkė per punktyrines linijas, t. y. ten, kur tai daryti nedraudžiama. Ji tą dieną daug važiavo, o iš pareigūno žodžių nebuvo aišku, apie kurią konkrečią kelio atkarpą jis kalba. Nutarime nurodoma, kad protokolas buvo surašytas vėliau ir išsiųstas G. S. el. paštu dėl jos skubėjimo. Tačiau tai prieštarauja pareigūnų 2022-05-23 tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms, kuriame vėlesnis protokolo surašymas grindžiamas neva buvusiais trukdžiais ANEĮR sistemoje. Ji automobilyje pralaukė daugiau kaip pusę valandos. Mano, tuo laiku pareigūnai analizavo vaizdo įrašą, nes nebuvo įsitikinę, kad jų automobiliu darytame vaizdo įraše užfiksuotas automobilis yra būtent pareiškėjos automobilis. Maždaug po pusvalandžio priėjusi kita pareigūnė grąžino vairuotojo pažymėjimą ir leido važiuoti. Nors ir protokole, ir nutarime užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas nurodomas 13:56 val., tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 15:26 val., po to, kai 15:22:38 val. ji pravažiavo Klaipėdos link pro patruliuojančių pareigūnų automobilį, nes pareigūnai tik tada apsisprendė surašyti protokolą. Asmuo negali būti pripažintas kaltu remiantis tik prielaidomis. Išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą, todėl visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu G. S. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad Institucijos pateikti įrodymai yra nenuoseklūs, iš nusižengimo fakto užfiksavimo yra visiškai neaišku koks yra automobilio valstybinis numeris. Protokolas buvo surašytas ne iš karto, o tik 15.26 val., kai anot pareigūnų pažeidimas buvo padarytas 13:56 val. Pažeidimas yra neįrodytas. Automobilis, jo vijimosi metu buvo net kelis kartus pamestas iš pareigūnų akiračio, todėl trūksta įrodomosios grandies. Kai ją sustabdė pareigūnai, ji važiavo visai kitų keliu, nei jie nurodo. Ji važiavo iš kapinių pro Norfą. Laiko, kad neįrodyta, jog pažeidimas padarytas jos vairuotu automobiliu.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo G. S. skundą atmesti. Nurodė, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes (vaizdo įrašą, pareigūno tarnybinį pranešimą) neabejotinai įrodyta, kad G. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl panaikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Įrodymai yra surinkti tinkamai. Pažymėjo, kad vaizdo įrašas buvo ištrauktas ir įkeltas į ANR tokia apimtimi, kokia reikalinga pačio pažeidimo fakto fiksavimui. VĮ ,,Regitra“ duomenimis baltos spalvos Jaguar markės modelių automobilių Lietuvoje yra įregistruoti devyni. Vienas iš jų tranzitiniais numeriais (yra išregistruotas automatiškai). Vieno iš automobilio valstybinio numerio ženklas kažkiek turi panašumų su pareiškėjos automobilio valstybiniu numeriu. Panašus valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai yra matyti, kad raidės šiame valstybiniame numeryje nėra LIM. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. G. S. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos nutarimą be pakeitimų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė su skundu nesutiko. Nurodė, kad institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, naikinti jo nėra jokio pagrindo. G. S. vairuojamos transporto priemonės kitų automobilių lenkimas buvo atliekamas sankryžoje, kuri pažymėta ženklu „Pagrindinis kelias“. Pažymėjo, kad KET pažeidimas užfiksuotas pareigūnų, jie patys matė nusižengimą ir pradėjo važiuoti G. S. iš paskos, bei nuvažiavo iki pat mažos stovėjimo aikštelės, kur ji buvo informuota kokį pažeidimą padarė. Ji pati atsakė, kad lenkė per galimą lenkti vietą, tačiau pagal vaizdo įrašą matosi, kad lenkimas buvo atliekamas per sankryžą. Dėl kitų transporto priemonių, sutiko, kad Regitros duomenimis Jaguar baltos spalvos yra 9 automobiliai, tačiau šiuo atveju pareigūnai iš karto važiavo paskui minėtą automobilį ir iš akiračio šio automobilio nebuvo paleidę ir būtent šis automobilis buvo sustabdytas. Akcentavo, kad vaizdo įraše sustabdyto automobilio numeriai matosi aiškiai. Tarnybiniame pranešime nenurodytas automobilio valstybinis numeris, tačiau jame pažymėjo, kad pasivytas tas pats pažeidimą padaręs automobilis. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra įrodytas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Patvirtino, kad įrodymai yra surinkti tinkamai, yra nuoseklūs ir nusižengimas kvalifikuotas tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareigūnė - Tauragės VPK specialistė. Paaiškino, kad įvykio dieną su nežymėtu automobiliu stovėjo ir fiksavo daromus pažeidimus. Dirbo su kolega A. K., kuris šiuo metu nebedirba. Pastebėjo, kad vienas automobilis, baltos spalvos Jaguaras, pažeisdamas taisykles išvažiavo į priešpriešinę juostą ir lenkė ne vieną mašiną. Nuspręsta sustabdyti šį automobilį nedelsiant, kad iš karto matytų vairuotoją, nes praktikoje pateikinėjami kiti neva vairavę asmenys. Eismas buvo intensyvus, todėl buvo iš karto įjungti švyturėliai, pareigūnai vairuotoją matė. Nematė, kad šis automobilis būtų nusukęs į kitą pusę. Sustabdė tą patį automobilį, kurį matė pažeidžiant KET taisykles ties „Vienaragio malūnu“ ir paprašė nusukti į aikštelę. Moteris sakė, kad labai skuba ir buvo nemandagi. Tuo metu neveikė sistemos ir jie negalėjo iš karto surašyti protokolo. Kai tik sistema pradėjo veikti ji surašė protokolą ir nurodė pažeidimo laiką. Vairuotoja sakė, kad lenkė vietoje kur buvo galima lenkti, kad lenkė sankryžoje neigė. Pažymėjo, kad ji tikra, jog važiavo būtent tas automobilis ir ta vairuotoja. Nurodė, kad lenkiant tikėtinai buvo viršytas greitis, tačiau jie tuo metu neturėjo greičio matavimo priemonių. Pasakė pažeidėjai, kad atsiųs protokolą el. paštu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. S. nubausta už tai, kad ji 2022 m. gegužės 23 d. 13:56 val. Klaipėdos – Nidos g. Kretingoje, vairuodama automobilį Jaguar , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitas transporto priemones važiuojančias kolona ta pačia kryptimi, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje pažymėtame kelio ženklu Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias", tuo pažeisdama KET 8, 140.1 ir 8 punktų reikalavimus, todėl padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 170 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
G. S. 2022 m. gegužės 23 d. 15:26 min. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-12602-2022 ir paskirtas administracinis nurodymas iki 2022-06-07 sumokėti 85 Eur baudą. G. S. nesumokėjus baudos iki nurodyto termino, Klaipėdos apskrities VPK 2022-09-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13375-2022, G. S. nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 170 Eur bauda.
Skunde ginčijama G. S. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, keliamas skundžiamo Institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. G. S. prašo taikyti ANK 591 straipsnio 1 punkto nuostatas, ir panaikini Institucijos nutarimą bei, vadovaujantis administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų <...>. Už šio administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 2 dalis).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Nutarimu, kuriuo netenkintas G. S. prašymas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, dėstant aplinkybes, jog tiek policijos automobilio užfiksuotu vaizdo įrašu, tiek policijos pareigūnų betarpiško nusižengimo stebėjimo, fiksavimo metu, buvo užfiksuotas jos vairuojamas automobilis, kuris iš pareigūnų stebėjimo lauko nebuvo dingęs. Taipogi nurodyta, kad pareigūnams bendraujant su G. S., ji prisipažino, kad lenkė transporto priemones, tačiau tose vietose, kuriose, jos nuomone, leidžiama lenkti. Kadangi G. S. skubėjo, protokolas buvo surašytas vėliau ir išsiųstas el. paštu. Pareigūnų 2022-05-23 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog pasivijus minėtą automobilį, nustatyta, kas jį vairavo.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo" 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
Nagrinėjamu atveju G. S. administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirta už tai, kad ji pažeidė KET 8 ir 140.1 punktų reikalavimus – sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr.201 „Pagrindinis kelias“, automobiliu išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą lenkė kitas transporto priemones važiuojančias kolona ta pačia kryptimi. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. S. skunde aiškindama įvykio aplinkybes nurodo, kad tokių kaip jos baltos spalvos Jaguar markės automobilių yra daug. G. S. sutinka, kad 2022-05-23 vairavo baltos spalvos Jaguar automobilį ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų, bet aiškina, kad ji nekalta, nes galimai tai buvo kitas automobilis. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo Nr. L1804-(duomenys neskelbtini) 20220523135640_20220523135647, kuriame matosi filmuotas įvykio vaizdas iš priekio, sustabdžius įrašą 00:26 sekundę (13:56:47) galima aiškiai įžvelgti automobilio valstybinio numerio raides IV ir skaičius 090. Tai yra sutampa 2 raidės ir visi skaičiai. Be to policijos pareigūnams sustabdžius automobilį vaizdo įraše aiškiai matyti automobilio Jaguar , kurį vairavo G. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad buvo sustabdytas tas pats automobilis. Be to vairuotoja nerodė posūkio, ką vaizdo įraše mini ir pareigūnai, bei pripažino pati G. S., kas rodo, kad ji vairuodama linkusi pažeisti KET taisykles. Teismo posėdžio metu aiškindama įvykio aplinkybes G. S. pradėjo kelti abejotinas versijas, kad ji pažeidimo metu važiavo visai kita kelio kryptimi, nei matosi vaizdo įraše, tai yra, kad ji važiavo iš kapinių pro Norfą.
Kitas iš skundo motyvų yra, kad pareigūnai automobilyje ilgą laiką analizavo vaizdo įrašą, nes nebuvo įsitikinę ir turėjo abejonių, kad jų automobilyje darytame vaizdo įraše užfiksuotas automobilis yra būtent jų sustabdytas automobilis. Mano, kad tuo laiku pareigūnai analizavo vaizdo įrašą, nes nebuvo įsitikinę, kad jų automobiliu darytame vaizdo įraše užfiksuotas automobilis yra būtent pareiškėjos automobilis. Tačiau šios aplinkybės, kad pareigūnai ne iš karto po pažeidimo užfiksavimo surašė administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nepaneigia, bei jo kaltės nemenkina. Akivaizdu, kad G. S. ginasi nuo padaryto pažeidimo formaliai neigdama padaryto pažeidimo faktą. Pažymėtina, kad vairuotojas kelyje privalo būti maksimaliai atidus ir rūpestingas, juolab situacijoje, kuomet atliekamas lenkimo manevras išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Šiuo atveju neabejotina, kad G. S. prieš pradėdama lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai daro saugiai, leistinoje vietoje, tačiau to nepadarė. Toks nerūpestingumas ir neatsakingas požiūris į eismo saugumą kaip tik parodo asmens veiksmų pavojingumą ANK prasme, nepagalvojant, kad šiek tiek pasikeitus aplinkybėms būtų galimos gana skaudžios pasekmės. Teismas pažymi ir tai, kad privalomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra tiesiogiai įstatyme įtvirtinta administracinio poveikio priemonė, skiriama už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, pagal kurį už administracinio nusižengimo padarymą privalomai skiriamas specialiosios teisės atėmimas, konstatavo, kad tokios priemonės taikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo sunkumą. Šiuo atveju jokių aplinkybių, kurios leistų G. S. veiksmus vertinti kaip mažiau pavojingus, nėra.
Teismo vertinimu, vienas iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Įstatymo leidėjas nėra konkretizavęs ar išskyręs kokių nors išskirtinių aplinkybių dėl šio veiksmo atlikimo, t. y. nėra nurodęs, kad lenkimas nelaikomas draudžiamu, kai jis pradedamas leidžiamoje zonoje, o tęsiamas ar baigiamas draudžiamoje. Taip pat pažymėtina, kad lenkimo manevras atskirų pavienių veiksmų visuma: įsitikinimas, kad saugu lenkti; posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą; įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą; saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis, o tęstinis ir prasideda įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymo leidėjas yra uždraudęs atlikti lenkimo manevrą taip, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtų atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai ar ženklinimas. Vairuotojas kiekvienu konkrečiu lenkimo atveju turi gerai įvertinti ir įsitikinti, ar lenkimą daryti saugu, ar priekyje netikėtai neatsiras kliūčių, kelio reljefą, eismo intensyvumą, prieš jį ir po juo važiuojančių transporto priemonių srautą, draudžiamų ir leidžiamų lenkti kelyje vietų ilgumą, oro sąlygas ir pan.
Byloje esančiais administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, jog G. S. administracine tvarka anksčiau už įvairius KET pažeidimus bausta 3 kartus, 2 kartus iš jų jau po 2022-05-23 nusižengimo padarymo. Šie duomenys neleidžia G. S. padaryto administracinio nusižengimo vertinti kaip atsitiktinio, rodo, jog ji nėra drausminga kelių eismo dalyvė. Šiuo atveju G. S. savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamąsis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismas konstatuoja, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, G. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, nes ji nepripažino padariusi administracinį nusižengimą, bei pagrįstai už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jai paskyrė minimalią 170 Eur nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Todėl teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą G. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nėra.
Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį po nusižengimo išaiškinimo, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas vertina, kad G. S. skunde nurodyti motyvai dėl nekaltumo yra jos gynybinė pozicija, jie niekuo nepagrįsti ir nelogiški vertinant tai, kad nusižengimas fiksuotas policijos automobilio vaizdo įrašu ir pareigūnų betarpiško stebėjimo, bei tai, kad KET taisyklės įpareigoja visus Lietuvos Respublikos piliečius laikytis nustatytų taisyklių.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Institucija priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-09-29 nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliekamas nepakeistas ir skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-09-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13375-2022, nepakeistą ir G. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.